Žurnalo VALSTYBĖ leidėjo Demokratijos plėtros fondo įkūrėjų kreipimasis į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą ir demokratines bei patriotines Lietuvos jėgas 2020 m. gegužės 24 d. Redakcija
Jūsų Ekscelencija, raginame neleisti, kad COVID-19 pandemiją valdantieji išnaudotų tam, kad žudytų demokratinę žiniasklaidą ir stiprintų oligarchinę žiniasklaidą
Lietuva susidūrė su milžiniško masto COVID-19 pandemijos sukelta krize ir nuo jos kenčia daugelis mūsų šalies piliečių, todėl labai svarbu, kad valdžioje esantys politikai priimtų atsakingus sprendimus ir bendrus visų Lietuvos žmonių resursus naudotų spręsdami svarbiausias valstybės ir piliečių problemas, o ne kad COVID-19 pandemijos sukeltai krizei likviduoti skiriamus milijardus išnaudotų tam, kad sustiprintų valdžios ir jai draugiškų jėgų politikoje, versle bei žiniasklaidoje pozicijas, nes tai keltų milžinišką pavojų ne tik Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei, bet ir laisvam žodžiui bei demokratijai.
Šioje situacijoje labai svarbų vaidmenį turėtų atlikti ketvirtąją valdžią reprezentuojanti principinga, demokratinė, vertybinė žiniasklaida. Ji privalėtų kontroliuoti valdžią, kad ši priimtų sprendimus, kurie geriausiai atitiktų visuomenės bei valstybės interesus ir nebūtų skirti tenkinti tam tikrų grupių interesams. Tačiau vietoj skaidrių sprendimų, kurie stiprintų nepriklausomą žiniasklaidą ir sudarytų sąlygas jai atlikti ketvirtosios valdžios funkciją, gali būti priimami sprendimai, kurie stiprins valdžiai ir oligarchinėms struktūroms draugiškas žiniasklaidos priemones, tai yra žudys demokratinę vertybinę žiniasklaidą ir stiprins valdžią aptarnaujančią nomenklatūrinę bei oligarchinę žiniasklaidą. To neturėtų būti.
Būtent todėl labai teigiamai vertiname Jūsų Ekscelencijos priimtą sprendimą suorganizuoti viešą forumą su žiniasklaidos priemonių atstovais ir jame aptarti per COVID-19 pandemiją susidariusią situaciją bei ieškoti būdų, kaip padėti žiniasklaidai išlikti. Vis dėlto ir šiame forume net ir iš Jūsų Ekscelencijos lūpų skambėjo pavyzdžiai sprendimų, kurie, mūsų nuomone, nėra tinkami valstybei, siekiančiai stiprinti skaidrią demokratiją ir kurti gerovę savo piliečiams. Todėl kreipiamės į Jus ir Lietuvos visuomenę su pastabomis ir tikimės, kad jos padės išvengti klaidingų sprendimų ir sustiprins žiniasklaidą, tarnaujančią valstybei ir piliečiams, o ne valdžiai ir oligarchams.
Pabrėžtina, jog diskusijoje nemažai žiniasklaidos atstovų viešai išsakė poziciją, kad būtent selektyvūs sprendimai yra būdas, kaip valdžia gali papirkinėti ar remti savo naudai veikiančią žiniasklaidą, todėl būtų geriau, kad valdžia visai neskirtų pagalbos, o ne skirtų tokiu būdu, kuris iškraipo konkurenciją ir premijuoja ketvirtąją valdžią, tarnaujančią kitų valdžių, o ne valstybės ir piliečių interesams. Labai svarbu, kad būtų priimami sprendimai, kurie objektyviai ir tolygiai pagal patiriamą žalą mažintų visų žiniasklaidos priemonių nuostolius. Tarkim, tokie, kokie priimti Danijoje: ši šalis jau yra sukūrusi skaidrią gerovės valstybę savo žmonėms ir puikiai suvokia nepriklausomos, vertybinės žiniasklaidos, užimančios ketvirtosios valdžios pozicijas ir ginančios valstybės bei piliečių interesus, svarbą. Būtent toks politikų brandumas ir lemia, kad COVID-19 krizės sąlygomis žiniasklaidai Danijoje buvo kompensuota didelė dalis nuostolių, kad ji išsaugotų nepriklausomumą ir galėtų atlikti savo pareigą visuomenei, kurios realizavimas leidžia Danijos piliečiams gyventi skaidrioje, saugioje ir korupcinių įtakų neapipančiotoje valstybėje.
Svarbiausia mintis, kurią norėtume išsakyti, yra ta, kad bet kokie selektyvūs sprendimai, ypač nukreipti padėti žiniasklaidai, kuri šiandien dažnu atveju yra dominuojanti, nes prisitaikė prie neskaidrios aplinkos ir aptarnauja valdžios bei oligarchinių grupių interesus, kelia pavojų tiek ketvirtosios valdžios funkcionavimui, tiek demokratijai, tiek skaidrumui valstybėje ir milžinišką grėsmę Lietuvos žmonių gerovei. Raginame Jus priešintis tokių sprendimų priėmimui ir inicijuoti sprendimą, panašų į priimtą Danijos, kai kompensuojama bent kiek didesnė dalis žiniasklaidos priemonių patirtų nuostolių. Ir tai daroma objektyviai: kompensuojamas 50 proc. pajamų sumažėjimas dėl COVID-19 pandemijos šių metų kovą–rugsėjį imtinai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Taip užtikrinama, kad visai Lietuvos žiniasklaidai bus kompensuota tolygiai ir nebus taip, kad valdžia mūsų visų pinigais galės premijuoti tas žiniasklaidos priemones, kurios padeda jai valdant ir rinkimuose. Toks skaidrus sprendimas labai svarbus, turint omenyje, kad artėja Seimo rinkimai, ir ne tik valdžios, bet ir oligarchinės bei su Rusija sietinos struktūros stengsis daryti jiems įtaką, taip pat įtaką demokratijai ir valstybės ateičiai. Jei nebus skaidrios ir tolygiai nuostolius kompensuojančios pagalbos, jei ji bus selektyvi, rinkimus galime pasitikti be ketvirtosios valdžios, užtat su dar labiau išaugusia destruktyvia įtaka.
Norime pabrėžti, kad to dabartinė valdančioji dauguma gali siekti sąmoningai. Kai papildomai 150 mln. eurų skiriama kelininkams, dar 100 mln. eurų – NT nuomos verslui, kompensuojant 50 proc. visų nuomos pajamų, ir dar papildomų milijonų eurų kitoms su statybomis susijusioms išlaidoms, o žiniasklaidai skiriamos apgailėtinai mažos lėšos, prieš rinkimus sukuriamos prielaidos, kad per NT sektorių prasisukę šimtai milijonų vėliau gali reikiamai paveikti ir taip COVID-19 sukeltos krizės sąlygomis nusilpusią žiniasklaidą. Ir tai yra vienintelis logiškas paaiškinimas, kodėl tiek daug pinigų skirta NT verslo magnatams ir tiek mažai – žiniasklaidai.
Jūsų Ekscelencija, kviečiame Jus vienytis su mūsų redakcija ir kovoti už skaidrią bei stiprią ketvirtąją valdžią, į kurią galėtų remtis skaidri ir pažangi gerovės valstybė. Ne tik inicijuoti sprendimą, kuris skaidriai kompensuotų dalį žiniasklaidos patirtų nuostolių ir sudarytų sąlygas artėjant rinkimams atlikti ypač svarbią ketvirtosios valdžios funkciją, bet ir paremti daugybę sprendimų, kurie gali padėti Lietuvos žiniasklaidą išvaduoti iš Rusijai artimos korupcinės aplinkos ir sukurti ekosistemą laisvam žodžiui, kuris būtinas ginant valstybės ir piliečių interesus.
Pagarbiai –
Eduardas Eigirdas,
Almantas Gliožeris