Aktualijos

Žmonija išgyvena ne pandemijos, o egzistencinę krizę 2020 m. balandžio 21 d. Eduardas EIGIRDAS

Dar visai neseniai buvo prirašyta daugybė straipsnių ir tikriausiai milijonai trolių komentarų apie tai, kad švedų mergaitė Greta Thunberg visai išprotėjo, nes teigia, kad, siekiant stabdyti klimato kaitą, reikia nustoti skraidyti lėktuvais. Nepraėjo nė pusmetis, ir šiandien daugybė lėktuvų stovi aikštelėse, nes COVID-19 pandemija paralyžiavo pasaulį.

Žinoma, galima teigti, kad tai – tik sutapimas, kad koronaviruso pandemija ir klimato kaita nėra susijusios. Vis dėlto abu reiškinius sieja vienas labai akivaizdus faktas: žmonija nesiruošė nei COVID-19, nei klimato kaitos krizei. Nors klimato kaitos krizės kaina (tiek mirčių, tiek piniginių nuostolių) gali būti dar didesnė už COVID-19 pandemijos kainą. Apie tai detaliau rašome šio numerio „Mokslo ir technologijų“ skiltyje.

Tad nors šiandien skęstame COVID-19 krizėje, iš tiesų gyvename dar didesnės krizės šešėlyje. Matant, kiek žmonių gyvybių, kiek verslų ir žmonių likimų ši krizė sutryps, tai verčia į dabartį žvelgti su siaubu. Tačiau šios aukos gali bent jau turėti prasmę, jei ši pandemija žmonijai taps tuo paskutiniu skambučiu, kuris privers pabusti ir susitarti dėl sprendimų, kurie apsaugos pasaulį nuo dar didesnių krizių.

Tačiau ar tas pabudimas įvyks? Žvelgiant į pastaraisiais metais dominuojančią politiką, akivaizdu, kad šiandien demokratiniam pasauliui geriau sekasi skaldytis, o ne vienytis, nes įtakingi šio pasaulio lyderiai labiau rūpinasi ne žmonijos, o naftos ir dujų koncernų ateitimi. O diktatorių pasaulio lyderis Vladimiras Putinas daro viską, kad būtent tokia politika ir toliau dominuotų, o pasaulis – ir toliau kaistų.