Ekonomika

Vokietijos ekonomikos gaivinimo ambicijos: „Norime iš krizės išbristi su trenksmu“ 2020 m. liepos 5 d. Karolis MAKRICKAS

Rasti efektyviausių sprendimų, kaip pristabdyti pandemijos smūgį ekonomikai ir neleisti jai panirti į depresijos liūną, – tik viena iš užduočių COVID-19 gniaužtuose atsidūrusioms valstybėms. Taip pat svarbu šiuo sudėtingu laikotarpiu investuoti į ateitį, kad iš krizės valstybės ir verslas išeitų ne nusilpę, o pasiruošę konkurencijai, mat ši gali būti didesnė nei prieš prasidedant pandemijai.

Šiame kontekste labai įdomu, kokius sprendimus ir kodėl priima pažangiausios valstybės. Visų pirma – Vokietija, turinti potencialą tapti sėkmingiausiai pandemiją įveikusia valstybe ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šiuo metu Londono „Deep Knowledge Group“ analitikų sudarytame saugiausių šalių COVID-19 pandemijos metu reitinge Vokietija užima antrą vietą.

Vokietija planas – išgelbėti ne tik ekonomikos dabartį, bet ir ateitį

Skatindama ekonomiką, Vokietijos vyriausybė savarankiškai dirbantiems asmenims jau išdalijo 50 mlrd. eurų, verslui suteikė 600 mlrd. eurų vertės kredito garantijų, dar 100 mlrd. eurų skyrė ties bankroto slenksčiu atsidūrusioms bendrovėms ir patvirtino net 130 mlrd. eurų vertės pagalbos verslui priemonių paketą 2020–2021 metams. Tai leis šaliai greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, sparčiau švelninant ir visai naikinant ribojimus verslui, įvestus per karantiną. Tačiau klaida būtų manyti, kad Vokietija pinigų pagalvę pasistengė pakišti tik krentančiai ekonomikai ir krizės smūgį patyrusiam verslui. Šios šalies ambicijos daug didesnės.

Vokietija skirs 2 mlrd. eurų išskirtinai startuolių ekosistemai stiprinti, plėtoti ir padėti išgyventi COVID-19 krizę, mat suvokiama, jog savoje valstybėje įkurtos ir nacionalinio kapitalo pagrindu užaugintos bendrovės atlieka labai svarbų vaidmenį – palaiko ir augina valstybės smulkųjį bei vidutinį verslą.

„Turime ekonominių paskatų rinkinį, orientuotą į ateitį“, – teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Norime iš krizės išbristi su trenksmu“, – pareiškė Vokietijos finansų ministras ir vicekancleris Olafas Scholzas. Akivaizdu, kad šalis užsibrėžė tikslą krizę įveikti sustiprėjusi ir imtis itin ryžtingų sprendimų. Tai demonstruoja pakeisti įstatymai, griežtai ribojantys biudžeto deficitą. Tai atriša rankas ryžtingesniems investiciniams sprendimams, kurių reikia, nes be finansų, kurie buvo skirti ekonomikos nuosmukiui stabdyti, Vokietijos vyriausybė prieš mėnesį pateikė ambicingą 1,1 trln. eurų vertės pagalbos paketą, į kurį įtrauktos kredito garantijos, subsidijos ir kitos priemonės verslui.

Be jokios abejonės, ir toliau priimami sprendimai, kurių tikslas – sumažinti smūgį ne tik verslui, bet ir darbo rinkai, taip pat sprendimai, skatinantys vartojimą ir mažinantys smūgį socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Kaip pranešė „Deutsche Welle“, Vokietija vartojimą šalies viduje skatins laikinai nuo 19 iki 16 proc. sumažindama standartinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) (mažesnis PVM atitinkamai mažės nuo 7 iki 5 proc.), bus skirta 300 eurų išmoka kiekvienam vaikui. Toliau bus kompensuojama dalis išlaidų, susijusių su laikinai nedirbančiais žmonėmis, išleistais mokamų atostogų. Taip bus stengiamasi išsaugoti didžiausią darbo vietų skaičių.

Vis dėlto kai kalbama apie ekonomikos ateitį, vertėtų žvelgti ne į tai, kokią finansinę pagalvę ir kaip kokybiškai Vokietija pakišo per krizę, o į tai, kaip ji ketina finansuoti savo ekonomiką ir verslą, kad iš krizės būtų išeita su trenksmu.

A. Merkel: „Vokietijos atsigavimas po COVID-19 bus žalias“

Vokietijos politikos lyderiai sutaria, kad vyriausybė savo dėmesį turi koncentruoti į sprendimus, leidžiančius gelbėjant ekonomiką iš COVID-19 krizės žengti klimato kaitos stabdymo keliu, resursus nukreipiant modernių technologijų ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai. Būtent todėl vyriausybė daug dėmesio skyrė sprendimams, kurie ne tik leistų verslui pasinaudoti parama, bet ir skatintų didesnę jos dalį nukreipti tam, kad būtų mažinamos anglies dioksido išlakos ir didinamas atsinaujinančių išteklių energetikos potencialas. Šiuos Vokietijos planus Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas įvertino kaip šviesią galimybę pasauliui tamsiu COVID-19 sukeltos krizės laiku. Vakarų žiniasklaida pabrėžia, kad šiandien Vokietijos ekonomikos gelbėjimo planas yra žaliausias planetoje.

Beje, pabrėžtina, kad, net Europos Sąjunga (ES), kuri teigia, kad ėmėsi globalios lyderystės stabdant klimato kaitą, nedrįso susieti savo tvirtinamos paramos su klimato kaitos uždaviniais, todėl šia savo iniciatyva Vokietija demonstruoja akivaizdžią lyderystę. Dėl to jos ekonomika iš krizės žengs didindama generuojamą naudą energetikoje ir mažindama priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų. Taip šalis įgis didelį konkurencinį pranašumą, susijusį su taršos mažinimu, nes ilgainiui augant mokesčiams už taršą taršos mažinimas taps vienu svarbiausių verslo konkurencingumą stiprinančių veiksnių.

Proveržis numatomas ne tik pramonės žalėjimo ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros srityse. Didelis postūmis numatomas ir modernizuojant Vokietijos automobilių parką. Vien elektromobilių įkrovos stotelėms įrengti ir baterijų gamybos plėtrai Vokietija skyrė 2,5 mlrd. eurų. Kaip praneša „Reuters“, vyksta esminis lūžis, nes Vokietijoje esančios degalinės privalės užtikrinti galimybę įkrauti elektromobilį, todėl jau netolimoje ateityje atsiras 70 tūkst. naujų elektromobilių įkrovos vietų.

Kartu nuspręsta didinti paramą elektromobilių pirkėjams – vietoj 3 tūkst. eurų bus suteikiama net 6 tūkst. eurų subsidija už elektromobilius, kainuojančius mažiau nei 40 tūkst. eurų, ir 5 tūkst. eurų subsidija už elektromobilius, kainuojančius nuo 40 iki 60 tūkst. eurų. Įdomu ir tai, kad jei vokietis užsimanys įsigyti ne „Teslą“ ar kokį nors „Hyundai Ioniq Electric“, bet šalyje pagamintą BMW i3 ir pan., bus galima tikėtis papildomos 3 tūkst. eurų paramos, skiriamos automobilių gamintojų, tad didžiausia nuolaida sieks net 9 tūkst. eurų. Net pavydu, kad eilinis vokietis galės ką tik pristatytą dailutėlį ir gražutėlį „Volkswagen ID.3“ įsigyti už maždaug 20 tūkst. eurų. Ir tai ne tik mažins taršą, Vokietijos priklausomybę nuo naftos tiekimo ir pramonės, bet ir skatins Vokietijos automobilių industriją greičiau elektrifikuotis ir taip išsaugoti savo pozicijas pasaulinėje rinkoje.