Laisvai prieinami straipsniai

Vidaus oro kokybė – naujų atradimų erdvė: Nuo energijos taupymo galimybių iki didesnio darbuotojų produktyvumo iR sezoninių epidemijų suvaldymo 2023 m. liepos 31 d. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su RESET AIR

Vakarų pasaulio žmonės iki 90 % savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse. Darbe praleidžiame apie 30 % savo gyvenimo. Vaikai ugdymo įstaigose (įskaitant užklasinę veiklą) praleidžia iki 60 % dienos, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai paprastai praleidžia daugiau laiko nei suaugusieji darbe.

Atsiradus vidaus oro kokybės stebėsenos sistemoms, galėjome įvertinti vidaus klimato kokybės poveikį ekonomikai, verslui ir visuomenės sveikatai. Rezultatai yra ir netikėti, ir kelia daugiau nei rimtą susirūpinimą. Lietuva pagal mirtingumą dėl vidaus oro taršos yra 8-oje vietoje iš 38 šalių (pagal „Utility Bidder“ sudarytą vidaus oro taršos indeksą). Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, nestebint oro kokybės patalpose, oro taršos lygis viduje tampa iki penkių kartų didesnis nei už lango.

Dabar tiksliai žinoma, kad, užtikrinus nuolatinę patalpų klimato rodiklių stebėseną ir atitinkamai sureguliavus patalpų vėdinimą, sezonines epidemijas ir net pandemijas galima sumažinti 83 %.

Kas yra vidaus klimatas?

Vidaus klimatą sudaro dviejų tipų dedamosios: natūralios ir taršos. Natūralios vidaus klimato dedamosios yra temperatūra, santykinis patalpų oro drėgnis, slėgis, šviesa. Taršos dedamosios yra anglies dioksidas (CO₂), lakieji organiniai junginiai (patalpos ore tvyranti chemija), kietosios dalelės.

Patalpų virusingumas, sergančio pastato sindromas ir to ekonominės pasekmės

Neprižiūrimas vidaus klimatas gali virsti palankia terpe veistis virusams, plintantiems oro lašeliniu būdu. Tai nutinka sezoniškai. Šiandien nebėra jokios paslapties, kodėl prasideda sezoninės epidemijos ir pandemijos. Dėl nuolatinės vidaus oro kokybės stebėsenos galima matyti, kuriose patalpose, kaip ir kada susikuria virusams daugintis ir plisti palanki oro terpė. Taip nutinka dėl sezoniškai atsirandančio vadinamojo sergančio pastato sindromo.

Kaip patalpa ar pastatas „suserga“?

Yra žinoma, kad oro lašeliniams virusams nepalanki santykinio oro drėgnio terpė patalpoje yra 40–60 %. Žemesnis ar aukštesnis oro drėgnio lygis patalpoje sukuria palankią terpę veistis virusams. Jei patalpoje santykinis oro drėgnis nukrinta iki 15 %, poveikis imuninei sistemai tampa kritinis. Esant tokiam lygiui oro lašeliniai virusiai tampa ypač aktyvūs.

Čia svarbu pridurti, kad virusų raidai vidaus ore sąlygas sukelia ir temperatūra. Žemesnė nei +17 °C ir aukštesnė nei +28 °C patalpos temperatūra neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą. Atitinkamai sutapus patalpų oro drėgnio ir temperatūros dedamosioms, patalpoje sukuriamos virusams veistis palankios sąlygos.

CO₂ dujos patalpoje atlieka viruso pernešėjų vaidmenį. Patys virusai neturi sparnų ir patalpoje neskraido. Patekę vidun jie prikimba prie patalpoje tvyrančių CO₂ dujų ir ima cirkuliuoti uždaroje erdvėje. Jei CO₂ lygis patalpoje viršija 1 000 ppm (angl. particles per million – liet. „dalelių skaičius“), imame kvėpuoti vieni kitų burnos oru. O apsikeisdami CO₂ apsikeičiame ir prie jų prikibusiais virusais. Būtent todėl tinkamas patalpos vėdinimas sumažina patalpos virusingumą.

Taigi, susumuojant sveikatai neigiamus temperatūros, drėgnio ir CO₂ rodiklius, patalpoje susikuria tokia klimato terpė, kurioje virusai ima daugintis ir plisti. Jei patalpoje nėra stebimi oro kokybės rodikliai ir ypač jei patalpa yra netinkamai vėdinama, virusams palankios oro sąlygos viduje užsistovi ir pastatas ar patalpa „suserga“. Tai ir vadinama sergančio pastato sindromu.

Remiantis tyrimais, būtent Lietuvos darželiai ir mokyklos labiausiai kenčia nuo sergančio pastato sindromo ir tampa sezoninių epidemijų židiniais.

Ekonominiai vidaus oro nepriežiūros kaštai

Ekonomikai yra svarbūs trys skirtingi parametrai, susiję su vidaus klimato stebėsena. Tai: a) tiesioginiai visuomenės sveikatos kaštai, susiję su sezoninių epidemijų ir pandemijų raida;
b) darbuotojų sergamumo ir dėl to patiriamo pridėtinės vertės (kūrimo) nuosmukio kaštai; ir c) tiesioginiai energijos pereikvojimo pastatuose kaštai.

Skaičiavimas visuomenės sveikatos srityje nepalieka abejonių, kad prevencija visuomet yra pigiau nei intervencija ir gaisrų gesinimas. Mechaninės vėdinimo sistemos ir oro kokybės valdymas stebint rodiklius yra nuoseklus technologinės raidos ir visuomenės sveikatingumo žingsnis.

Taupymas vidaus oro kokybės sąskaita turi pamatuojamų ekonominių padarinių. Dar 2012 m. jungtinės inžinerijos ir ekonomikos mokslų tyrėjų grupės pristatytoje studijoje teigiama, kad dėl prastos vidaus oro kokybės JAV ekonomika kasmet praranda 168 mlrd. JAV dolerių. Australijos visuomenės sveikatos kaštai, sietini su prasta vidaus oro kokybe, siekia 12 mlrd. dolerių.

Tik laiko klausimas, kada komercinio nekilnojamojo turto (NT) vertė ar jo patrauklumas nuomai ims tiesiogiai priklausyti ir nuo patalpų vidaus klimato rodiklių. Komercinio NT konsultacijų kompanijos „Real Game“ partneris Aurimas Maldūnas teigia, kad jau dabar Lietuvoje, įmonėms ieškant patalpų biuro nuomai,  oro kokybė yra vienas pagrindinių reikalavimų.

Kitas verslui itin svarbus ekonominis dėmuo yra prastos vidaus oro kokybės poveikis darbuotojų produktyvumui. Skirtingi moksliniai tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, kad aukštas CO₂ lygis patalpoje slopina kognityvines žmogaus funkcijas, susijusias su skaičiavimu, skaitymu, teksto suvokimu ir sprendimų priėmimu. CO₂ kreivei patalpoje padidėjus 400 ppm, žmogaus kognityvinės funkcijos nuslopsta 20 %. Tad jeigu jūsų biure CO₂ lygis pakilo iki 2 000 ppm, jūsų darbuotojai tampa tiesiog neproduktyvūs, neatidūs, nuvargę, dirglūs ir nepatenkinti.

Žurnale „Environmental Journal of Research and Public Health“ paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad jei įmonė į patalpų oro kokybės gerinimą investuoja vos 40 JAV dolerių vienam darbuotojui per metus, darbuotojų produktyvumas padidėja, o investicijos grąža siekia 6 500 JAV dolerių.

Harvardo T. H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos atliktame tyrime nustatyta, kad, pagerinus patalpų oro kokybę, sprendimų priėmimo rezultatai padidėja net 101 procentu. Apskaičiuota, kad finansinė nauda, gaunama dėl geresnės oro kokybės, siekia 17 000 JAV dolerių vienam darbuotojui per metus.

Šiuos tyrimus reikia vertinti konservatyviai, tačiau abejonių nekelia faktas, kad vidaus oro kokybės stebėsena ir priežiūra tikrai atneša ekonominės naudos, o nepriežiūra didina ekonominius kaštus. 

Apibendrinti prastos vidaus oro kokybės poveikį ekonomikai ir visuomenei galima taip: mažesnis darbuotojų produktyvumas, augantys visuomenės sveikatos kaštai, nedarbingumo poveikis (nesukuriama vertės), prastėjanti NT vertė, dideli energijos kaštai.

Kaip vidaus oro kokybės stebėsena mažina kaštus ir kuria ekonominę bei aplinkosauginę vertę? 

Verslui vidaus oro kokybės stebėsena ir valdymas turėtų būti ypač aktualus. Pastatai sunaudoja iki 60 % visos pagaminamos energijos. Iki 30 % šios energijos sunaudoja šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) inžinerinės sistemos. Yra žinoma, kas vien tik įdiegus vidaus klimato rodiklių stebėseną patalpose atsiranda galimybė sutaupyti 10–40 % kaštų.

Biure įdiegus vidaus oro kokybės stebėsenos sistemą, pagal gaunamus duomenis galima tiksliai valdyti biuro klimatą. Tai sumažina ne tik verslo kaštus, bet ir pastatų neigiamą poveikį aplinkai. Pastarasis yra vienas iš Europos žaliojo kurso punktų.

Kai kalbama apie butus, vidaus klimato stebėsena taip pat kuria vertę – tiek sveikatos, tiek ir ekonominę. Pastaroji atsiskleidžia tuomet, kai, pvz., rekuperatorių imame valdyti pagal tikslius patalpų oro kokybės parametrus. Be vidaus oro kokybės duomenų rekuperacinė sistema paprastai veikia arba neefektyviai, arba per efektyviai. Vidaus oro kokybės matuokliai leidžia pamatyti, kada, kiek ir kokiu galingumu reikia naudoti rekuperatorių. Viso to rezultatas – geras vidaus klimatas ir gyvenimo kokybė už mažesnę kainą. 

Baigiant pateiksime citatą iš 2022 m. gruodį JAV Baltuosiuose rūmuose vykusio Oro kokybės susitikimo (Air Quality Summit): „Vidaus oro kokybės nuolatinė stebėsena yra pats svarbiausias technologinis pokytis visuomenės sveikatos srityje po švaraus geriamojo vandens tiekimo.“

www.resetair.lt