Nacionaliniai interesai

Verslo angelai: investicijos į startuolius gali sugrįžti vienaragiais Parengta bendradarbiaujant su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)

Lietuvoje šiuo metu veikia 979 startuoliai, rodo startuolių duomenų bazėje „Start up Lithuania“ pateikti duomenys. Kelias nuo pirmo – idėjos – žingsnio iki klestinčio verslo neretai yra ilgas ir sudėtingas, ir konkurencinėje įsitvirtinimo kovoje nemažai papildomų taškų dažniausiai gauna tos įmonės, šalia kurių stovi verslo angelai.

Sugeneravę idėją ir pradėję verslą naujų įmonių kūrėjai dažniausiai būna nusiteikę optimistiškai, tačiau statistika parodo negailestingą realybę: vidutiniškai net 9 iš 10 startuolių, praėjus kuriam laikui po įsikūrimo, bankrutuoja. Išnaudojusios pradines investicijas ir pajamų dar negeneruojančios įmonės atsiduria aklavietėje, kurią investuotojai vadina mirties slėniu (angl. valley of death).

Šį jauniems verslams sudėtingą etapą gali padėti įveikti į įmonę ankstyvoje stadijoje investavę verslo angelai. Tai daug verslo patirties turintys ir lėšų investavimui sukaupę asmenys, įsitraukiantys į startuolių ar jaunų įmonių veiklą, neretai prie projektų prisidedantys ne tik finansiškai, bet ir savo turimais ryšiais bei patirtimi.

Sėkmę įžvelgė nuotolinio identifikavimo sistemoje

Vienas iš sėkmingo verslo angelų investavimo pavyzdžių yra nuotolinio klientų identifikavimo sistema bei tapatybės patvirtinimo ir elektroninio parašo platforma „Mark ID“. 2019 m. pabaigoje ši jauna įmonė sulaukė 200 tūkst. eurų investicijų – pusę sumos skyrė „Verslo angelų fondas II“, kuris finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kitą dalį investavo Lietuvos verslo angelų asociacijos („LitBAN“) nariai, privatūs asmenys.

Sparčiai auganti fintech srities bendrovė „Mark ID“ buvo įkurta praėjusių metų pradžioje, nors, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Nerijaus Rimdžiaus, veiklos idėja gyvavo dar anksčiau. „Lietuvoje priėmus naują pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo redakciją, finansinėms įmonėms (paskolų gavėjams, kreditų davėjams, lažybų bendrovėms ir pan.) atsirado galimybė identifikuoti klientus ne vien fiziškai jiems atvykus į įmonę, bet ir nuotoliniu būdu. Tuomet ir pradėjome vystyti savo produktą – klientų identifikavimo sistemą, kuri dirbtinio intelekto ir algoritmų pagalba leidžia nuotoliniu būdu identifikuoti asmenis naudojant technologinius mobiliojo parašo, Smart-ID ir veido atpažinimo sprendimus“, – sako N. Rimdžius.

Bet kokios srities verslas, plečiantis klientų ratui ir atsiveriant tolesnėms perspektyvoms, pradeda dairytis investicijų. Šį kelią pasirinko ir „Mark ID“. Anot bendrovės vadovo, atsiradus pirmiems klientams ir augant susidomėjimui siūlomu produktu, tapo akivaizdu, kad be papildomų investicijų sėkmingai vystyti verslą bus sudėtinga, tada ir nuspręsta kreiptis į potencialius investuotojus – verslo angelus. „Yra sakoma, jog dramblį reikia valgyti po kąsnį. Bet kokia veikla atliekama žingsnis po žingsnio, taip yra ir su investicijų pritraukimu. Dalyvavome Lietuvos verslo angelų asociacijos organizuotame investuotojų susitikime su investicijų ieškančiomis jaunomis įmonėmis. Turėjome tikslą įtikinti investuotojus savo produkto sėkme, pristatinėjome sistemas ir sprendimus, kaip jas vystysime gavę papildomų investicijų“, – teigia N. Rimdžius.

Pritraukusi investicijų ir pakankamai išvysčiusi paslaugas klientų identifikavimo srityje, „Mark ID“ nutarė veiklą diversifikuoti ir siūlyti įmonėms ne tik klientų identifikavimo paslaugą, bet ir inovatyvius dokumentų pasirašymo skaitmenizacijos sprendimus. Su Baltijos šalių ir Europos klientais daugiausiai dirbančios bendrovės vadovas sako, kad artimiausiu metu ketina labiau spartinti savo plėtrą Europoje ir ieškoti verslo partnerių Azijos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Investuotojus „veža“ inovacijos ir paprasti sprendimai

Pasak „Verslo angelų fondo II“ valdytojo Arvydo Strumskio, verslo angelai paprastai domisi novatoriškus sprendimus siūlančiomis, greitai augančiomis arba tokį potencialą turinčiomis įmonėmis. Veiklos sritys gali būti pačios įvairiausios, tačiau greitas augimas yra labai svarbus faktorius. Kitas aspektas yra produkto naudojimo ir verslo valdymo paprastumas, todėl sudėtingus verslo sprendimus paprastai sudėtinga ir parduoti.

A. Strumskio teigimu, šiame amžiuje nebelieka tokių kategorijų kaip lokalus ar globalus verslas. „Visi verslai dabar yra lokaliai globalūs. Finansiniai instrumentai, įvairios technologinės paslaugos gali iš vienos vietos į kitą judėti kompiuterio pelės paspaudimo greičiu. Geriausias to pavyzdys – į rinką ateinanti greito ir efektyvaus identifikavimo paslauga, kuri lengvai susiejama su kitais instrumentais, dirbtinio intelekto ar didelių duomenų sprendiniais, be to, yra paprasta naudoti. Tai pirmiausiai ir patraukė verslo angelų dėmesį išgirdus apie „MarkID“ kuriamą produktą. Be to, kitos mūsų fondo portfelio įmonės jau naudojo šią technologiją, taigi mes buvome su ja susipažinę“, – pasakoja investuotojas.

Be abejo, verslo angelai investuoja numatydami, kad investicijos vieną dieną atneš grąžą, tačiau tuo pačiu suvokia, kad ne visos jos bus sėkmingos ir ne visos atsipirks greitai. Juk ir 2004 metais vien tik Harvardo universiteto studentų naudojimui sukurtas „Facebook“ iki dabar užimamos pozicijos užkopė per 10 metų, panašiai tiek užtruko ir startuoliui „Vinted“ tapti pirmuoju Lietuvos vienaragiu.

„Iš esmės užtenka vienos sėkmingos investicijos, kuri atperka kitas mažiau sėkmingas. Tai yra ankstyvos stadijos investavimo alfa ir omega. Kartais investicija turi prasmę, net jei akivaizdu, kad pajamos nebus generuojamos trumpalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, paprastai aukštųjų technologijų srityje besikuriantys verslai pirmus kelis metus vien testuoja ir bando įvairius produktus ir paslaugas, tad greito investicijų atsipirkimo tokiais atvejais naivu būtų tikėtis“, – dėsto A. Strumskis.

Vis dėlto pajamų negeneruojanti veikla, anot A. Strumskio, net negali būti vadinama verslu. „Pavyzdžiui, labdara nėra verslas, nors pati veikla turi didžiulę prasmę, kartais žymiai didesnę nei keletas pačių pelningiausių verslų. Taip pat ir socialinis verslas turi didelę pridėtinę vertę žmonėms ir bendruomenei, tačiau jam negalima taikyti įprastų akcinių bendrovių taisyklių. Beje, dauguma verslo angelų aktyviai dalyvauja socialiniuose projektuose, nes pasibaigus dienai labai svarbu atsakyti sau, ar ji buvo ne tik pelninga, bet ir prasminga“, – mintimis dalijasi fondo valdytojas.

Skatinamas dalinimasis patirtimi ir bendradarbiavimas

Nors Lietuvoje verslo angelų skaičius pamažu auga, mūsų šalis jų investicijų į jauną verslą srityje vis dar atsilieka nuo daugelio kitų Europos valstybių. Europos verslo angelų tinklo (EBAN) duomenimis, 2018 metais Lietuva pagal verslo angelų investicijų dydį užėmė 27 vietą iš 39 šalių. Lietuvos verslo angelai į verslus investavo 3,12 mln. eurų. Estijoje investicijos buvo du kartus didesnės nei Lietuvoje – 7,1 mln. eurų, Latvijoje siekė 2,3 mln. eurų.

Verslo angelų investicijas paskatinti ir investuotojų ieškančioms įmonėms pasiekti verslo angelus padeda ir „Invega“ dukterinės įmonės „Kofinansavimas“ valdomas Koinvesticinis fondas. Kartu su verslo angelų grupėmis ar privačiais rizikos kapitalo fondais šis fondas investuoja į verslą pradedančias bei jį plėtojančias įmones.

Šalyje veikiančius verslo angelus vienija prieš dvejus metus įkurta Lietuvos verslo angelų asociacija „LitBAN“. Asociacija skatina verslo angelų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, dalinimąsi investavimo patirtimi ir žiniomis, atstovauja privačių investuotojų interesus komunikuojant su valdžios institucijomis. Asociacijos veikloje šiuo metu dalyvauja beveik 80 narių, nuo „LitBAN“ veiklos pradžios į verslus investuota 2,78 mln. eurų.

„Visi, kas domisi galimybe pritraukti investicijų ar investuoti, gali kreiptis į „LitBAN“ ir gauti reikalingus kontaktus. Pastaruoju metu komunikacija itin aktyviai vyksta ir virtualiai, naudojantis informacinėmis sistemomis. Verslas ir verslo angelai Lietuvoje turi tikrai daug progų susitikti ir nesunkiai vieni kitus susiranda – juk interesas užmegzti sėkmingą bendradarbiavimą yra abipusis“, – sako „Verslo angelų fondo II“ valdytojas.

Panašūs straipsniai: