Aktualijos

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šį penktadieni neturi pritarti Lietuvos kapituliacijos prieš Vladimiro Putino energetinę invaziją paktui 2020 m. spalio 15 d. Eduardas Eigirdas

2020-10-15
Vilnius

Demokratijos plėtros fondo įkūrėjų kreipimasis į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, VERT pirmininkę Ingą Žilienę ir demokratines bei patriotines Lietuvos jėgas

Šią savaitę Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai (PSO) nacionaliniams reguliuotojams pateikė suderintą elektros pralaidumo skaičiavimo metodiką, kuri, pasak jų, leis užtikrinti solidarų elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE) boikotą. Anot jų, dokumentas numato, kaip vyks prekyba su Rusija po to, kai Lietuva sustabdys elektros importą iš Baltarusijos, pradėjus veikti Astravo AE. Naujoji metodika numatys, kad elektros importas iš Rusijos į Latviją turės kilmės garantiją, įrodančią, jog ši pagaminta ne Baltarusijoje. „Litgrid“ pabrėžia, kad tik taip bus įgyvendintas Astravo elektros ribojimo planas, nes elektra iš Astravo AE į Lietuvą nepateks.

Manau, kad tai yra klastingas ir itin pavojingas melas. Juk svarbiausias Astravo AE gaminamos elektros perdavimo į Lietuvą ir ES ribojimo tikslas yra neleisti Baltarusijai ir Rusijai užsidirbti iš šios AE. Jei tai nebus daroma, tai paskatins naujų „Rosatom“ reaktorių statybą. To neturėtume daryti, nes Astravo AE kelią grėsmę Lietuvos valstybei ir jos žmonėms. Tuo labiau kad šią AE Vladimiras Putinas sąmoningai pastatė mūsų pasienyje, Baltarusijoje, kad apsunkintų baltarusių kelią į laisvę ir demokratinę ateitį, taip pat kad išnaudotų elektros prekybą ir savo koncernų, tokių kaip „Inter RAO“, Europoje plečiamą tinklą tam, kad stiprintų Rusijos įtaką. Manau, kad taip ne tik korumpuojama politika, žiniasklaida, verslas ir teisėtvarka, bet ir siekiama pagrindinio tikslo – padėti Rusijai užvaldyti Lietuvą bei kitas ES nares iš vidaus.

Turime padaryti viską, kad Lietuva ir ES savo vartotojų bei verslo pinigais nefinansuotų Astravo AE plėtros ir „Inter RAO“ invazijos. Pagal dabartinį susitarimą, Lietuva, Latvija ir Estija pirks elektrą iš Rusijos, o šiai tik reikės pateikti sertifikatus, kad tai Rusijoje pagaminta elektra, nors pati Rusija galės pirkti elektrą iš Astravo AE. Vadinasi, Rusija bus tik tarpininkė, kuri dokumentuose pakeis vieną elektros generavimo šaltinį iš Astravo kuriuo nors kitu. Teigs, kad pati suvartoja Astravo elektrą, o Lietuvai ir kitoms ES valstybėms parduoda pagamintą Rusijoje, gal net iš atsinaujinančių išteklių. Apie tai jau skelbia vos ne visa Lietuvos komercinė žiniasklaida, tiesiog paskendusi „Inter RAO“, kaip supergėrio ir žaliosios energetikos šaltinio, reklamose. Tai panašu į pasityčiojimą iš Lietuvos ir jos žmonių. Visų pirma, „Inter RAO“ sėdi toje pačioje V. Putino kišenėje, kaip ir Astravo monstrą statantis „Rosatom“. Antra, jei yra leidžiama Rusijai supirkti visą Astravo AE elektrą, o Lietuvai ir kitoms ES narėms tą patį kiekį parduoti kaip pagamintą Rusijoje, Kremlius Astrave galės pastatyti dar dešimt „Rosatom“ reaktorių.

Taigi, šio Baltijos šalių elektros PSO pateikto susitarimo plano vertinti kaip Astravo AE sulaikymo pakto tikrai negalima, nes iš tiesų tai yra Rusijos energetinės invazijos ir Astravo AE ekonominio naudingumo įteisinimo paktas, kurio Rusija visus pastaruosius metus siekė negailėdama nei jėgų, nei pinigų ir labai priartėjo, kad jo pasiektų.

Žinoma, galima teigti, kad didelės grėsmės nėra, nes operatoriai taip pat sutarė sumažinti tinklų su Rusija pralaidumą, todėl pastatyti Astrave dar daugiau reaktorių, kad jie per Rusiją į ES eksportuotų dar daugiau elektros, nebus tikslinga. Tačiau taip gali kalbėti tik tie, kurie dėl Kremliaus pinigų tik apsimeta, jog nesupranta, kad visa Kremliaus ir jį remiančių oligarchinių, žiniasklaidos, korupcinių, net kriminalinių struktūrų galia, kaip ir Maskvos pinigai, kurie šiandien yra nukreipti į šio pakto patvirtinimą, vėliau bus nukreipti tam, kad būtų didinamas invazijos mastas. Panašiai kaip valdant Antanui Smetonai iš pradžių buvo pasirašyta dėl Josifo Stalino karinių bazių, kurios buvo skirtos taikai palaikyti, na, o vėliau tos bazės padėjo užtikrinti sklandžią Lietuvos okupaciją. Taip ir šį penktadienį, jei VERT pasirašys V. Putino energetikos struktūrų invazijos paktą taikai su Rusija energetikos klausimais palaikyti, vėliau sustabdyti Lietuvos demokratijos energetinę okupaciją gali būti nebeįmanoma.

Nors puikiausiais suprantu, kokį spaudimą tenka patirti iš su Rusija verslo ryšiais susijusio oligarcho Ramūno Karbauskio valdžios ir kitų įtakos grupių, taip pat ir iš Lietuvos žiniasklaidos, kuri šiandien nusidažė „Inter RAO“ reklamomis, kviečiu VEKT pirmininkę Ingą Žilienę nepasirašyti šio „Inter RAO“ ir „Rosatom“ invaziją į Europą įteisinančio dokumento. Tuo labiau kad net nėra aišku dėl tų sertifikatų, kurie turėtų tapti šios invazijos pavojų maskuojančia priemone, veikimo sistemos. Jį pasirašius šiandien tiesiog būtų pritarta invazijai, o tik vėliau sprendžiama, kaip šitą invaziją gražiau apipavidalinti.

Neabejoju, kad dabartinė valdžia ir ypač oligarchas R. Karbauskis tikrai labai nori, kad šis paktas būtų realizuotas. Juk visi galime nujausti, kaip dosniai V. Putinas atsilygins tam, kuris jam ant padėkliuko atneš dokumentą, įteisinantį Kremliaus koncernų, tokių kaip „Inter RAO“, invaziją į Lietuvą, Baltijos valstybes ir ES. Tačiau manau, kad yra visi teisiniai pagrindai šiai invazijai nepritarti ir bent jau palaukti Seimo rinkimų, kuriuose bent kol kas pirmauja prooligarchinės jėgos, tačiau vis dar yra tikimybė, kad po rinkimų susiformuos provakarietiška demokratinė dauguma, kuri bus įgali reikalauti to, kas iš tiesų atitinka demokratinės ES, Lietuvos ir Baltarusijos žmonių interesus, kad kol Baltarusijos laisvei ir mūsų šalims grėsmę keliantis Astravo monstras nebus sustabdytas, su valstybėmis, kurios perka Baltarusijos elektrą, visų pirma Rusija, prekyba elektra negali būti vykdoma. Tik taip Lietuva ir kitos ES šalys neprisidės prie Astravo monstro finansavimo, nepadės Kremliui skleisti korupcinių struktūrų įtakos Lietuvoje bei ES ir nemotyvuos V. Putino remti Aliaksandro Lukašenkos, kuris užtikrina Astravo projekto plėtrą, diktatūros. O svarbiausia, kad tai neleis pasikartoti istorijai, kai iš pradžių įsileidžiame „draugiškas“ divizijas, šiuo atveju energetines ir korupcines, o vėliau prarandame nepriklausomybę.

Pagarbiai –
Eduardas Eigirdas
Demokratijos plėtros fondo vadovas