Ekonomika

V. Janulevičius: „Globali aplinka palanki Lietuvos ekonomikos spurtui“ 2024 m. liepos 30 d. Eduardas EIGIRDAS

JAV ir Europos Sąjunga (ES) pagaliau pradėjo kovoti su Kinijos pastangomis dominuoti. Kokių galimybių tai suteikia Lietuvos ekonomikai, pramonei ir verslui? Ar mes galime, o gal turime stengtis šiame procese aktyviai dalyvauti? Kokia politika šiandien gali užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą? Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti vieno žinomiausių Lietuvos verslo lyderių – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus.

Gerbiamas Vidmantai, pagaliau ES išdrįso įvesti muitus Kinijai, o JAV – ir itin didelius. Ar galima teigti, kad tai suteikia naujų galimybių ES verslų plėtrai?

Ką tik grįžau iš Budapešto – Vengrija šį pusmetį pirmininkaus ES Tarybai. Apima dvilypiai jausmai. Viena vertus, matome, kad ES pamažu pradeda gintis nuo Kinijos dempingo ir įveda muitus elektromobiliams. Sakyčiau, kad tai padaryti reikėjo gerokai anksčiau, kai darė JAV, bet net ir pavėluoti tokie ES sprendimai labai sveikintini, tik galėtų būti dar griežtesni ir ambicingesni.

Kita vertus, grįžus iš Vengrijos, kur Kinijos investicijos labai laukiamos ir sveikinamos, kyla pagrįstų abejonių, ar ES pavyks apsiginti nuo kiniškos ar kitų trečiųjų šalių produkcijos, nes tos produkcijos gamyba tiesiog perkeliama į ES ir taip tampa europietiška. Tai nėra blogai, jei taip investuojama į Europos ekonomiką, jei įdarbinami mūsų darbuotojai ir ES kuriama nauja inovatyvi produkcija. Deja, Kinijos politika nukreipta greičiau į europietiškų prekių dempingą, o tai jau kelia rimtą pavojų mūsų gamintojams.

Pagunda sutaupyti ir pirkti pigesnes kinų pagamintas prekes yra didelė, bet turėtume galvoti ir apie savo pramonės saugojimą, ir – ne mažiau, o gal net gerokai daugiau – apie savo saugumą, nes pirkdami ne žaliavas, o produkciją su tam tikra programine įranga rizikuojame ne valdyti situaciją, o patys būti valdomi. Štai kodėl labai svarbu energetikos ir kitose kritinėse infrastruktūrose diegti prekes tik su ES pagaminta programine įranga. Ir JAV, ir ES ne kartą akcentavo, kad trečiosiose šalyse pagaminta programinė įranga kelia tam tikrų saugumo iššūkių.

Turime suprasti, kad nors tai skamba kaip iššūkis, kartu tai suteikia ir galimybių. Belieka jomis pasinaudoti. Tiesiog turime koncentruoti pastangas ir siekti tapti inovatyvios, aukštos pridėtinės vertės pramonės bei technologinius sprendimus, užtikrinančius gaminamos produkcijos saugumą, kuriančia šalimi.

Kaip manote, kuriuose ekonomikos sektoriuose ir kurie verslai dėl šių geopolitinių pokyčių – tiek muito mokesčių Kinijai, tiek ir įvestų sankcijų Rusijai – šiandien turi didžiausią augimo potencialą?

Šiuo metu didžiausi įvesti apribojimai susiję su automobilių pramone. Ji nepaprastai svarbi ES, nes elektromobiliai yra viena didžiausių ES eksporto dedamųjų. Šiuo metu elektromobilių pardavimas yra sulėtėjęs, tačiau esu įsitikinęs, kad ateitis priklausys būtent jiems ir elektromobilių pardavimas šaus į viršų, kai tik bus pakoreguotos jų kainos, tai yra kai jie taps labiau įperkami vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams, taip pat kai ims mažėti elektros energijos kainos.

Į Europą reikia susigrąžinti kuo didesnę dalį gynybos pramonės, nes dabar ne tik prarandame darbo vietas ir pajamas, bet ir netobuliname savo kompetencijų, neskatiname technologinės pažangos, prarandame inovatyvumą. Gynybos pramonė istoriškai yra visų technologinių inovacijų ašis, būtent ji duoda impulsą inovacijoms, keičiančioms pramonės struktūrą.

Ribojimai paveiks ir platesnes su transportu susijusias sritis: tai padės vystytis ir baterijų, ir kaupiklių pramonei, ir t. t. Gal atsigaus ES ir JAV vėjo malūnų gamyba. Be abejo, tai paveiks ir saulės energetikos rinką, nes šiuo metu Kinijai tenka jau apie 90 proc. visos su saulės energetika susijusios gamybos.

Taigi, galimybių yra, bet svarbiausia suvokti, kad bent jau strategiškai svarbiose srityse, turinčiose lemiamą įtaką ES ekonomikos ir verslo ateičiai, kiekvienoje gamybos vertikalėje turime palikti dalį gamybos, kuri nuo pradžios iki galo būtų europietiška. Kodėl? Nes tik savo rankose turėdami gamybą nuo žaliavos iki galutinio produkto galėsime užtikrinti, kad kritiniu atveju niekas mūsų nešantažuos, kad išsaugosime tų produktų, kurie gyvybiškai svarbūs esant tam tikroms geopolitinėms situacijoms, gamybos tęstinumą.