Mokslas

Užkariaukime dirbtinį intelektą, kol šis neužkariavo mūsų 2023 m. liepos 31 d. Karolis MAKRICKAS

Išgyvename precedento istorijoje neturinčią revoliuciją, tad labai svarbu suvokti, kam ir kokią įtaką turės sparčiai besivystančios dirbtinio intelekto (DI) sistemos. Ar DI mus visus atleis iš darbo, o vėliau sunaikins, kad savo nykiu egzistavimu netrukdytume jam pasklisti už žvaigždžių? 

Akivaizdu, kad ši technologija turi neaprėpiamą potencialą transformuoti įvairias industrijas, tad tai puiki galimybė tokioms šalims kaip Lietuva ne tik sukurti tūkstančius naujų darbo vietų, sustiprinti ekonomiką, bet ir įtvirtinti technologinę lyderystę investuojant į DI startuolius.

DI – XXI a. elektra

Anot garsaus DI eksperto ir Stanfordo profesoriaus Andrew Ng, „dirbtinis intelektas – XXI a. elektra“. Ir lygiai taip pat kaip XX a. pradžioje žmonės neįsivaizdavo, kam bus naudojama elektra po 100 metų, taip ir mes nežinome, ką ir kaip išties paveiks ir pakeis DI. Dar ne taip seniai Holivudo filmai visus mokė DI bijoti, mat šis, kai tik bus sukurtas, būtinai sukils ir užkariaus pasaulį.

„Dirbtiniu intelektu mes kviečiame demoną. DI nebūtinai turi būti blogas, kad sunaikintų žmoniją – jei DI turės tikslą ir žmonija tiesiog atsidurs jo kelyje, jis kliūtį pašalins be jokio gailesčio kūrėjams, kad pasiektų tikslą“, – kažkada teigė Elonas Muskas. „DI atsiradimas pranašaus žmonijos pabaigą, nes DI galės tobulėti nuolat ir vis didesniu tempu, kitaip nei fiziologinės būtybės – žmonės“, – gąsdino fizikas teoretikas Stephenas Hawkingsas.

Laimei, tokie scenarijai, jei jie išties įmanomi, yra labai tolimos ateities scenarijai. Juk mąstančio DI neturime ir dar labai ilgai neturėsime. Pasak JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto direktoriaus dr. Thomo Inselio, mes labai mažai suprantame, kaip iš tikrųjų veikia mūsų smegenys. Tad logiška, kad jei patys nesuprantame, kaip veikia mūsų smegenys, vargu ar greitai sukursime skaitmenines smegenis. Bet sudėtingas sistemas, gebančias mėgdžioti žmogaus mąstymą, ir sistemas, gebančias įtikinti, neva jos mąsto, – tikrai taip. Kaip skelbia „AI Impacts“ atliktas tyrimas, kurio metu 2022 m. buvo apklausta net 4,2 tūkst. DI srities ekspertų, mąstantį DI geriausiu atveju turėsime po šimtmečio. Taigi, tikimybė, kad jus pašaus violetinis terminatoriaus lazeris, – itin maža.

Kur kas realiau, kad terminatorius ateis į jūsų darbovietę, prisistatys, kad yra Žmogiškųjų išteklių skyriaus naujasis vadovas, numes jums po kojomis tuščią dėžę daiktams susikrauti ir lieps išsinešdinti per valandą, nes jūsų darbo vietą užims jo pusbrolis, o šiam nereikia būti superintelektualiam, kad ką nors darytų už jus 10, 20 ar 100 kartų geriau. Bet ir vėl gąsdintis reikia protingai. Anot „Forbes“, prieš dešimtmetį buvo baiminamasi, kad jau 2023 m. maždaug pusę visų darbo vietų JAV perims DI ir dėl robotizacijos bei vis didesnės automatizacijos pajamų neteks milijonai neišsilavinusių žmonių, nes niekam nebereikės kasininkų, degalinių operatorių, sunkvežimių vairuotojų ir t. t. Bet taip nenutiko.

„Didžiausias dirbtinio intelekto pavojus tas, kad žmonės per anksti daro išvadas, manydami, kad jau suprato, kam ir kokį poveikį išties daro dirbtinio intelekto plėtra“, – prieš keletą metų teigė Eliezeris Yudkowsky, amerikiečių DI tyrinėtojas. Ir jis buvo visiškai teisus, nes, remiantis banko „Goldman Sachs“ tyrimu, dėl rytojaus ir turimos darbo vietos jaudintis turi ne monotonišką ir lengvai automatizuojamą darbą dirbantys žmonės, bet kūrybinių industrijų atstovai.

„Piešti“ ir „fotografuoti“ DI sistemos išmoko taip gerai, kad nuo „Oho, atrodo visai neblogai!“ iki „Seniuk, nesuprantu, ar čia tikra nuotrauka, ar DI kūrinys!“ nukeliavome greičiau nei per pusmetį. Žurnalistams (visa laimė, kad ne technologijų ir ne gyvenimo būdo) ir nuomonės formuotojams dar blogiau, nes kepti reklaminius ir produktų apžvalginius tekstus, finansų rinkų apžvalgas, varžybų rezultatų komentarus ir pan. tapo itin paprasta naudojantis teksto generavimo įrankiu – didžiuoju kalbos modeliu „ChatGPT“.