Laisvai prieinami straipsniai

Tradicinio ir socialinių verslų bendradarbiavimas – misija įmanoma? 2023 m. spalio 4 d.

Lietuvoje tradicinio verslo ir socialinio verslo bendradarbiavimo pavyzdžių tikrai surasime ne vieną. Gražus pavyzdys, kaip „Swedbank“ bendradarbiauja su žmones su negalia įdarbinančiu restoranu „Pirmas blynas“ dalyvaudami banko socialinės atsakomybės iniciatyvoje „Kalėdinė mugė“. „Maisto bankas“, kuris maisto paketais remia skurdžiau gyvenančius žmones, nuolat  bendradarbiauja su maisto prekių parduotuvėmis. Verslus buriančios ir telkiančios organizacijos, tokios kaip Lietuvos socialinio verslo asociacija (LiSVA) savo nariams padeda užmegzti komercinius santykius, kurdamos kanalus potencialiems klientams pasiekti, socialinio verslo žinomumui gerinti. Pavyzdžiui, tradicinė LiSVA virtuali Kalėdinė mugė ar banko „Luminor“ remiama „Poveikio Akademija“ – tai tęstinio bendradarbiavimo tarp skirtingų ekosistemų sėkmės istorijos.

Indrė Kavaliauskaitė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Indrė Kavaliauskaitė pastebi, kad jau yra pakitusi pati tradicinio verslo samprata ir tikslas. Tradicinis verslas jau senai neapsiriboja vieninteliu siekiu – pelno generavimu ir vis daugiau verslininkų renkasi darnaus ir tvaraus vystymosi principus. Taigi tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimas rodo, kad verslas tampa teigiamo socialinio ir aplinkos poveikio įrankiu, o verslo sėkmė matuojama ne vien finansiniu aspektu. „Toks bendradarbiavimu pagrįstas modelis ypač naudingas visuomenei, nes padeda spręsti sudėtingiausia problemas – tokias, kurių įveikti vienašališkai kai kuriais atvejais netgi neįmanoma“, – tvirtina I. Kavaliauskaitė.

Visgi tokių pavyzdžių Lietuvoje dar nėra tiek daug, kiek jų priskaičiuojama užsienio valstybėse, netgi pas mūsų artimiausius kaimynus latvius. Todėl, siekiant išsiaiškinti, kodėl tradicinis verslas ir socialiniai verslai vis dar nesuranda tiesaus kelio vieni pas kitus, buvo atlikta galimybių studija „Privataus ir socialinio verslo bendradarbiavimas Lietuvoje“, kurioje buvo analizuojama situacija Lietuvoje ir aptariamos priežastys bei sąlygos, kas padėtų tokį bendradarbiavimą paskatinti.

Vaiva Garlinskė, UAB ” Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” projektų vadovė ir partnerė

Vaiva Garlinskė, UAB ” Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” projektų vadovė ir partnerė, pastebi, kad pirmą kartą Lietuvoje atliktos tokio pobūdžio studijos autoriai tvirtina, kad bendradarbiavimo nauda yra abipusė. Socialinis verslas iš savo prigimties sprendžia visuomenines, bendruomenines ar aplinkosaugines problemas, kurios jiems yra puikiai pažįstamos. Tradiciniam verslui užtektų, tik prisidėti prie jų veiklos vykdant savo įmonės socialinę atsakomybę ir taip būtų pasiekta puiki sinergija. „Toks bendradarbiavimas gali paskatinti tradicinį verslą aktyviau dalyvauti sprendžiant tvarumo problemas, tam netgi pakeičiant įmonės strateginę kryptį, o taip pat spręsti kitus su krizėmis (COVID-19 pandemija, Rusijos karu prieš Ukrainą ir t.t.) susijusius iššūkius.“, – pastebi V. Garlinskė.

Studijos rengėjai identifikavo ir problemas, kad visgi Lietuvoje trūksta statistiniais duomenimis paremtos informacijos apie socialinį verslą, o tai liudija, kad socialinio verslo ekosistema yra dar tik besikurianti. Įvairių tarptautinių organizacijų rekomenduojama vykdyti ekosistemos stebėsena Lietuvoje pradėta vykdyti tik 2023 metais. Pagaliau ir Lietuvoje, kaip jau kelerius metus tai yra daroma  Estijoje ir Latvijoje, bus renkami duomenys apie socialinių verslų finansinius, vertės ir pokyčio kūrimo rodiklius, valstybės pagalbą ir paramą, o taip pat ir kliūtis bei iššūkius, su kuriais susiduria socialinis verslas, tarp jų ir bendradarbiavimo su tradiciniu verslu perspektyvas.

Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė

Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė pastebi, kad galimybių studija atskleidžia vertingas įžvalgas apie priežastis, kodėl bendradarbiavimas stringa, viena iš tokių  – tai teisinio reguliavimo stoka. Apie tai, kad socialinio verslo apibrėžimas ir svarbiausi kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme, asociacija komunikuoja ir visuomenei, ir valdžios atstovams jau ne vienerius metus. Juo labiau, kad nemažai ES šalių tokį reglamentavimą jau turi. Praėjusių metų EPBO duomenimis (2022), net 16-oje šalių yra priimta socialiniam verslui skirta teisinė bazė ir reguliavimas, o 2023 metais prie jų prisijungė ir Vokietija.

Tai, kad aiškios teisinės bazės nebuvimas trukdo  stiprėti socialinio verslo ekosistemai, patvirtino ir specialiai galimybių studijos prielaidoms patikrinti suorganizuotos 4 simuliacinės veiklos Lietuvos regionuose: Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dalyvavo virš šešiasdešimt privataus sektoriaus ir socialinio verslo organizacijų. Jose dalyvavę beveik visi socialinio verslo atstovai kaip vieną didžiausių problemų įvardino tai, kad  Lietuvoje nėra įteisintas socialinio verslo statusas.  Pasak V. Bražiūnaitės, tradicinis verslas gal ir būtų suinteresuotas pirkti prekes ar paslaugas iš socialinio verslo, bet tuo pačiu nori būti tikras, kad pardavėjas tikrai yra socialinis verslas, o neturint aiškaus apibrėžimo, tai tampa sudėtinga įvertinti.

„Labai tikiuosi, kad ši galimybių studija dar labiau sustiprins mūsų argumentus, kodėl toks svarbus yra teisinis socialinio verslo reguliavimas, kuris įneš aiškumo visiems. Šiuo metu politinėje darbotvarkėje yra įstatymo projektas, kuriame siūloma socialinio verslo apibrėžimą ir kriterijus įtraukti į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kas būtų pirmas žingsnis socialinio verslo teisinės bazės kūrimui. Priėmus šį įstatymą, neabejoju, kad ir tradicinio verslo bendradarbiavimas su socialiniais verslais įgautų naują pagreitį“, – tvirtina asociacijos vadovė V. Bražiūnaitė.

Studijos rengėjai atkreipia dėmesį, kad socialiniai verslai dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su finansavimu ir sunkumais skverbiantis į rinką. O įprastinio verslo įmonės turi išteklių, infrastruktūrą ir rinkos pasiekiamumą, kuriais socialinis verslas galėtų pasinaudoti. Bendradarbiaudami su privačiu sektoriumi, socialiniai verslai galėtų pasinaudoti verslo strategijų, rinkodaros ir vadybos srityse turima ekspertize. Šių dviejų sektorių bendradarbiavimas įgalintų abi puses bendromis pastangomis spręsti visuomenei ir mūsų aplinkai kylančius iššūkius.

LAVA direktorė I. Kavaliauskaitė atkreipia dėmesį, kad socialinio verslo stiprybė – novatoriški problemų sprendimai, kūrybiškumas ir bendruomenių (asmenų) įgalinimas, gebėjimų ugdymas. Vis dėlto vienas pats socialinis verslas savo tikslų tikrai nepasieks, nes jam svarbu galvoti ne tik apie socialinę misiją – būtini ir finansiniai rezultatai. Taigi, norint išlaikyti pusiausvyrą, sumažinti riziką ir neapibrėžtumą, didinti atsparumą ir galimybes prisitaikyti, reikia partnerystės su kitais verslais, finansuotojais.

Pasak jos, tikrasis verslas, bendradarbiaudamas su socialiniu verslu, taip pat gauna akivaizdžią naudą. Vienas aspektų – reputacija. Tarkim, klientai, vartotojai tampa vis atsakingesni, tad socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės reikalauja ir iš verslo, kurio prekes ar paslaugas renkasi. Pastaruoju metu pagal šį principą darbdavį renkasi ir nemažai darbuotojų (be to, juos skatina ir galimybė patiems prisidėti prie teigiamų pokyčių).

„Manau, jau seniai visi pastebėjo, jog galimi investuotojai, verslo partneriai, klientai ir darbuotojai pirmiausia atkreipia dėmesį, ar pasirinktas verslas tik teikia paslaugą, kuria produktą, ar vis dėlto daro daugiau. Todėl, ieškant verslo partnerių, domimasi ne tik finansiniais rezultatais – kartu atsižvelgiama į vertybinius aspektus“, – pastebi LAVA direktorė.

O atlikta galimybių studija atskleidžia, kad duomenys surinkti simuliacijų metu parodė didelį socialinio verslo plėtros Lietuvoje potencialą ir poreikį vystyti komercinius ir prekybos santykius su tradiciniu verslu. Šių dviejų verslo sektorių bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus socialinio verslo plėtrai, nes viešojo sektoriaus galimybės yra ribotos, o net tai kas yra daroma, vėluoja beveik dešimtmetį.

Galimybių studijos pristatymas

Š. m. spalio 5 d., nuo 15 val. atsakingai ir tvariai dirbančioje Miesto laboratorijoje (Sapiegų parkas, Antakalnio g. 17-13 korpusas, Vilnius), UAB ” Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” kartu su Lietuvos socialinio verslo asociacija organizuoja VERSLO IR SOCIALINIO VERSLO BENDRADARBIAVIMO GALIMYBIŲ STUDIJOS pristatymą.

Nemokamo renginio metu bus dalijamasi unikaliomis idėjomis ir pavyzdžiais, kaip verslas ir socialinis verslas išvien gali bei siekia tvarių ir bendruomenėms naudingų rezultatų. Bus kalbama  apie sąlygas, būtinas norint sukurti stiprią ir veikiančią verslo bei socialinio verslo ekosistemą, užtikrinti atsakingą jų partnerystę ir bendradarbiavimą.

Renginyje galima dalyvauti ir gyvai, ir nuotoliu. Būtina užpildyti šią registracijos anketą.

Kviečiame dalyvauti – tapkite ne tik naujų, produktyvių santykių liudininku, bet ir dalyviu!

Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.