Laisvai prieinami straipsniai

Tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimo nauda gali būti abipusė 2023 m. spalio 10 d.

„Esame atsakingi ne tik už tai ką darome, bet ir už tai, ko nedarome“, – tokia prasminga Žano Batisto Moljero sentencija nuskambėjo spalio 5 d. popietę Vilniuje, Sapiegų parke įsikūrusioje „Miesto laboratorijoje“ vykusiame tradicinio ir socialinių verslų atstovų susitikime, į kurį susirinko  gausus būrys dalyvių, dar daugiau lankytojų galėjo dalyvauti nuotoliniu būdu. Renginio metu buvo pristatyta galimybių studija „Privataus ir socialinio verslo bendradarbiavimas Lietuvoje“, apie savo kuriamus socialinius verslus pasakojo trys verslininkės, vyko diskusija.

Renginio organizatorė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” projektų vadovė ir partnerė Vaiva Garlinskė pasidžiaugė, kad pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta tokio pobūdžio studija, kuri patvirtina, kad tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimo nauda gali būti abipusė. Pasak V. Garlinskės, socialinis verslas iš savo prigimties sprendžia visuomenines, bendruomenines ar aplinkosaugines problemas, kurios jiems yra puikiai pažįstamos, o tradiciniam verslui užtektų, tik prisidėti prie jų veiklos vykdant savo įmonės socialinę atsakomybę ir taip būtų pasiekta puiki sinergija.

„Suvokimas ir žinojimas. Galimybių vertinimas. Pirmenybės teikimas. Prekių pirkimas arba mainai. Lojalumas“, – tokias pagrindines rekomendacijas susirinkusiems verslininkams pateikė viena iš galimybių studijos rengėjų Lietuvos socialinio verslo asociacijos ekspertė Ieva Žebrytė.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ nuotr.

Studijos rengėjai identifikavo ir problemas, kad visgi Lietuvoje trūksta statistiniais duomenimis paremtos informacijos apie socialinį verslą, o tai liudija, kad socialinio verslo ekosistema yra dar tik besikurianti. Įvairių tarptautinių organizacijų rekomenduojama vykdyti ekosistemos stebėsena Lietuvoje pradėta vykdyti tik 2023 metais. Pagaliau ir Lietuvoje, kaip jau kelerius metus tai yra daroma  Estijoje ir Latvijoje, bus renkami duomenys apie socialinių verslų finansinius, vertės ir pokyčio kūrimo rodiklius, valstybės pagalbą ir paramą, o taip pat ir kliūtis bei iššūkius, su kuriais susiduria socialinis verslas, tarp jų ir bendradarbiavimo su tradiciniu verslu perspektyvos.

Studijos pristatymui buvo pasirinkta atsakingai ir tvariai pagal socialinio verslo principus dirbanti „Miesto laboratorija“, kurios bendraįkūrėja Agnė Gaisrė tikrai ne vieną klausytoją nustebino kavinės įkūrimo istorija, kaip kelių Vilniaus Antakalnio mikrorajone gyvenančių kaimynų ir bendraminčių idėja ir noras burti bendruomenę, pavirto tvariu ir išmaniu socialiniu verslu. Verslininkės pirmosios Lietuvoje savo kavinėje įdiegė išmaniąją maisto atliekų skaičiavimo sistemą. Lankytojai ir patys turi galimybę pasverti savo lėkštėse paliktą nesuvalgytą maistą ir apskaičiuoti, kiek jo susikaupia per visus metus. O kavinės darbuotojai tokiu būdu apskaičiuoja ir maisto gamybos nuostolius, kai, pavyzdžiui, dėl nesėkmingo planavimo nesunaudojami visi užsakyti produktai.

Žinių visuomenėje apie socialinį verslą trūkumą akcentavo ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė.  Ji pastebėjo, kad galimybių studija atskleidžia vertingas įžvalgas apie priežastis, kodėl bendradarbiavimas su tradiciniu verslu stringa. Viena iš tokių  – žinomumo ir teisinio reguliavimo stoka. Apie tai, kad socialinio verslo apibrėžimas ir svarbiausi kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme, asociacija komunikuoja ir visuomenei, ir valdžios atstovams jau ne vienerius metus. Juo labiau, kad nemažai ES šalių tokį reglamentavimą jau turi. Praėjusių metų EPBO duomenimis (2022), net 16-oje šalių yra priimta socialiniam verslui skirta teisinė bazė ir reguliavimas, o 2023 metais prie jų prisijungė ir Vokietija.

Tai, kad aiškios teisinės bazės nebuvimas trukdo  stiprėti socialinio verslo ekosistemai, patvirtino ir specialiai galimybių studijos prielaidoms patikrinti suorganizuotos 4 simuliacinės veiklos Lietuvos regionuose: Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dalyvavo virš šešiasdešimties  privataus sektoriaus ir socialinio verslo organizacijų. Jose dalyvavę beveik visi socialinio verslo atstovai kaip vieną didžiausių problemų įvardino tai, kad  Lietuvoje nėra įteisintas socialinio verslo teisinis statusas.  Pasak V. Bražiūnaitės, tradicinis verslas gal ir būtų suinteresuotas pirkti prekes ar paslaugas iš socialinio verslo, bet tuo pačiu nori būti tikras, kad pardavėjas tikrai yra socialinis verslas, o neturint aiškaus apibrėžimo, tai tampa sudėtinga įvertinti.

„Ši galimybių studija dar labiau sustiprina mūsų argumentus, kodėl toks svarbus yra teisinis socialinio verslo reguliavimas, kuris įneš aiškumo visiems. Šiuo metu politinėje darbotvarkėje yra įstatymo projektas, kuriame siūloma socialinio verslo apibrėžimą ir kriterijus įtraukti į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kas būtų pirmas žingsnis socialinio verslo teisinės bazės kūrimui. Priėmus šį įstatymą, neabejoju, kad ir tradicinio verslo bendradarbiavimas su socialiniais verslais įgautų naują pagreitį“, – tvirtina asociacijos vadovė V. Bražiūnaitė.

Lietuvoje jau atsiranda sėkmingų tradicinio verslo ir socialinio verslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Apie vieną iš jų renginyje papasakojo socialinio žiedinės mados startuolio „TEXTALE“ steigėja ir direktorė Viktorija Nausėdė. Ji papasakojo, kaip gerai žinomo prekės ženklo „Audimas“ atstovai patys juos susirado ir prasidėjo bendradarbiavimas: atnešę naudotus „Audimo“ gaminius į „TEXTALE“ parduotuvę, vartotojai gauna nuolaidą kitam naujų drabužių pirkimui. Svarbu tai, kad Audimo įmonė pas juos pristato ir sandėliuose užsilikusius senų kolekcijų, o taip pat neparduotus ar brokuotus gaminius, kurie „TEXTALE“ dėka atranda savo vartotojus, o nebūna išmetami, sunaikinami.

Nausėdė pasidalino ir savo asmenine istorija, kaip „atliekas įsimylėjusiai“ aplinkosaugininkei pavyko sukurti socialinį verslą ir kiek iššūkių teko įveikti. „Daug kas manęs klausė, kodėl kuriu ne paprastą verslą, kas galimai būtų gerokai paprasčiau, o renkuosi daug sudėtingesnį kelią vystyti socialinį verslą,“ – dalinosi pranešėja, akcentuodama savo pasirinkto kelio prasmingumą.

Apie tai, kaip verslas ir socialinis verslas gali būti išvien bei siekti tvarių ir bendruomenėms naudingų rezultatų kalbėjo ir viešosios įstaigos „Lyderių karta“ atstovė Agnė Tėvelytė-Petronienė, sukūrusi socialinį verslą Ukmergėje, kur organizuoja vaikų užimtumą po pamokų ir konsultuoja įvairių iššūkių bei problemų ištiktas šeimas. Tradiciniam verslui gali būti labai vertinga, kad šis socialinis verslas siūlo vaikų priežiūrą po pamokų, pasirūpina ne tik jų ugdymu, bet ir pavėžėjimu. Bet kurios įmonės darbuotojai gali dirbti kokybiškiau, produktyviau, kai jaučiasi ramesni ir saugesni, žinodami, kad jų vaikais yra atsakingai rūpinamasi.

Tėvelytė-Petronienė akcentavo, kad norint sukurti stiprią ir veikiančią verslo bei socialinio verslo ekosistemą, užtikrinti atsakingą jų partnerystę ir bendradarbiavimą, privalu ne tik paneigti socialinį verslą gaubiančius mitus: neva jis negali būti pelningas, o juo užsiima tik nevyriausybinės organizacijos, bet išskirti galimas naudas: galimybę prisidėti prie prasmingų socialinių iniciatyvų, vykdyti įdomius ir patrauklius projektus, tikėtis greitesnių rezultatų, galimybė tobulėti, tikėtis inovatyvumo ir didesnės plėtros galimybės.

Užbaigdama diskusiją UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” projektų vadovė ir partnerė V. Garlinskė paragino tradicinio verslo atstovus teikti pirmenybę socialiniams verslams ir pradėti jau dabar, pavyzdžiui, renkantis kalėdines dovanas Lietuvos socialinio verslo asociacijos internetiniame puslapyje sukurtoje virtualioje kalėdinėje mugėje, kurioje pristatomos būtent socialinių verslų kuriamos dovanos, dovanų kuponai jų teikiamoms paslaugoms.

“Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.