Aktualijos

Tie, kurie savo gyvybėmis sumokėjo už jūsų kavą, – jie baigiasi… 2024 m. sausio 30 d. Milda MATULAITYTĖ-FELDHAUSEN

„Visi mes norime pabusti šiltose lovose, rytais gerti skanią kavą, užsigardžiuodami šviežiais kepiniais, – anų metų pabaigoje man sakė Ukrainos prezidentinės brigados 20-ojo atskirojo specialiosios paskirties Bohdano Chmelnyckio bataliono vado pavaduotojas majoras Volodymyras Končycis. – Tačiau tie, kurie sumokėjo už jūsų kavą, tie, kurie savo gyvybėmis sumokėjo už jūsų kavą, – jie baigiasi.“

Taip nutiko, kad šį IN MEMORIAM rašau būdama visiškame kontraste – Majamyje. Toli nuo karo, apsupta turkio spalvos vandenyno ir neapsakomai gražios rožinės spalvos saulėlydžių vakarais. Čia, kur smaginasi pasaulio turtingieji ir tie, kuriuos lydi sėkmė, kur keliaaukščiai kruiziniai laivai kursuoja lyg automobiliai greitkelyje, karo nėra. Čia niekam nepapasakosi, kaip jie ten, apkasuose, krauju bando išplėšti taiką savo šaliai. Kodėl? Nes kai esi apsuptas nesuvokiamo grožio ir, svarbiausia, patogumų, sunku savo protą perjungti į ten, kur šalta, tamsu, kur už laisvę žūsta žmonės. Vis dėlto karo „nėra“ ne tik čia, jo „nėra“ daugelyje šalių, kartais net ir pačioje Ukrainoje, mat žmonės tiesiog renkasi gyventi nematydami.

Tąkart majoras V. Končycis sakė, kad ir Ukrainoje, kaip ir Izraelyje, reikėtų nuolatos skelbti savo žuvusiuosius, informaciją apie juos, kad žmonės žinotų, galiausiai – kad prisimintų, kokia jų šiandienos puodelio kavos kaina. Tada jis dar nežinojo, kad vos už poros dienų mes jau buvusiuoju laiku kalbėsime ir apie vieną geriausių iš jų bataliono. „Tai buvo lyderis, kuris paskui save vedė kitus“, – šiandien sako bataliono vado pavaduotojas.

Jaunesnysis seržantas, būrio vadas 28-erių Oleksandras Rudenka – vienas tų didvyrių, kurių dėka šįryt pabudote šiltoje lovoje. „Tuo metu, kai mus pašaukė, aš buvau pirmosios kuopos antrojo būrio vadas, o jis buvo mano būryje. Jį pastebėjau iškart – jis labai skyrėsi nuo kitų, – taip apie savo ginklo brolį pasakoja jo tiesioginis vadas – 32-ejų vyresnysis leitenantas, specialiosios paskirties kuopos vadas Oleksandras Borymskis. – Nuo kitų jis skyrėsi tuo, kad jam viskas puikiai pavykdavo, jo buvo labai geras individualus kovinis rengimas – tiesiog jis buvo vienas geriausių. Jaunas, motyvuotas, labai norėjo tarnauti kariuomenėje, tapti karininku, turėjo šeimą, vaiką.