Aktualijos

TENDENCIJA: ciniškose valstybėse vargšai miršta greičiau 2018 m. gruodžio 12 d. Redakcija / straipsnis iš archyvo (2017-09)

„Skurdas yra vagis, – įsitikinęs Merilando universiteto socialinio teisingumo profesorius Michaelas Reischas. – Jis ne tik apriboja žmogaus pasirinkimus gyvenime, bet ir vagia iš jo metus.“ Anokia naujiena, kad pasaulyje egzistuoja socialinė atskirtis ir kad daugiau uždirbantieji gali įsigyti geresnį automobilį, nusipirkti brangesnį paltą ar pasistatyti gražesnius namus. Taip buvo visada. Tačiau šiandien, technologijų pažangos amžiuje, socialinė atskirtis ima įgauti naują atspalvį – gera finansinė padėtis lemia ne tik geresnį, bet ir ilgesnį gyvenimą. Kitaip tariant, jei uždirbsi mažiau arba jei socialinė sistema bus labiau orientuota į turtingesnius, viskas – ruoškis keliauti į anapilį.

Tai skamba gana liūdnai, nes, technologijoms tobulėjant, pasaulis žengia į naują ilgo gyvenimo etapą ir suteikia kadaise tik fantastinėse knygose bei filmuose vaizduotas žmogaus kūno galimybes. Tad lūkestis gyventi ilgiau ir sveikiau tampa visuotinis. Pavyzdžiui, dar 1970-aisiais žmogus, susirgęs vėžiu, statistiškai ištempdavo vos dvejus metus, o šiandien du iš trijų sergančiųjų po diagnozės išgyvena mažiausiai penkerius metas. Tad ką jau kalbėti apie tai, kad dar XIX a. pradžioje statistinis pilietis galėjo tikėtis išgyventi iki keturiasdešimties, o šiandien dalis tokio amžiaus „jaunuolių“ tik išsikrausto iš tėvų namų ir pradeda savarankišką gyvenimą.

Gyvenimo atskirtis auga ne tik valstybių viduje, bet ir tarp valstybių. Skurdesnėse šalyse gyvenimo trukmė gerokai trumpesnė. Pavyzdžiui, nieko nestebina faktas, kad Japonijoje šiandien labai didelė tikimybė gyventi 83 metus, tačiau tikriausiai ne visiems teko girdėti, kad Malavyje realesnė tikimybė gyventi tik 47 metus.

Ir ši tendencija, tikėtina, tęsis. Pasak Stanfordo universiteto mokslininko Shripado Tuljapurkaro, jau 2050-aisiais gimusi karta galės tikėtis sulaukti 120 metų. Bloga žinia ta, kad į pensiją keliausime turbūt tik 85-erių, o gal ir dar vėliau.

Tačiau tokia ateitis – ne visiems, nes tuo pat metu dalyje valstybių auga gyvenimo atskirtis. Ne socialinė, o gyvenimo. Tai tam tikra socialinės atskirties atmaina, kai finansinės galimybės gauti geresnį gydymą transformuojasi į ilgesnius gyvenimo metus. Tad galime džiaugtis, kad nauji medicinos laimėjimai padeda gydyti sunkias ligas ir ilginti gyvenimą, tačiau tuo pat metu turime suprasti, kad jei sveikatos sistema orientuota į kliento kišenės gylį, ji vieniems gyvenimą ilgins, o kitiems – ne.

Tose pačiose JAV skirtingose valstijose gyvenimo trukmė skiriasi apie 15 metų, o ką jau kalbėti apie skirtumą tarp to, kiek gyvena turtuoliai ir vargšai. Apie tai byloja „Bloomberg“ pateikiami faktai. 1980-aisiais penkiasdešimtmetis, priklausantis turtingiausių amerikiečių klasei, galėjo tikėtis gyventi penkeriais metais ilgiau nei jo bendraamžis iš skurdžiausios klasės. Praėjus 30 medicinos evoliucijos metų situacija pasikeitė – turtingas amerikietis prieš vargšą 2010-aisiais jau išlošė 12,7 metų. Šiandien šie skaičiai dar didesni. Pernai Masačusetso technologijos institutas paviešino tyrimą, skelbiantį, kad 1 proc. JAV turtuolių gali tikėtis gyventi 14,6 metų ilgiau nei toks pats skaičius skurdžiausių šalies piliečių. Jei stebint šiuos skaičius reikėtų brėžti progresiją, būtų galima prognozuoti, kad šio šimtmečio pabaigoje turtuoliai gyvens apie 50 metų ilgiau nei skurdžiai. Štai jums ir gyvenimo atskirties dedamoji!

Šio fakto reikšmę labai gerai įvardijo Masačusetso technologijos instituto Ekonomikos departamento akademikas Michaelas Stepneris: „Kai kalbame apie pajamų nelygybę Jungtinėse Valstijose, pirmiausia galvojame, kad mažai uždirbantieji negali įsigyti gero būsto, gyventi prašmatniuose rajonuose, pirkti tokių pačių prekių ir paslaugų kaip tie, kurie uždirba daugiau, tačiau visa tai yra gyvenimo kokybės klausimas, o geriausiai pajamų nelygybės ir socialinės atskirties problemą iliustruoja faktas, kad turtuoliai prieš vargšus išlošia nuo 10 iki 15 gyvenimo metų.“

Jei reikia dar iškalbesnių faktų, verta atkreipti dėmesį į Jungtinę Karalystę. Londono sveikatos observatorija skelbia, kad gyvenimo trukmės skirtumas, lyginant turtingiausius ir skurdžiausius sostinės rajonus, siekia beveik 25 metus. Skaičius įspūdingas, tiesa?

Tačiau dauguma jį vertina gana ramiai, mat priimta manyti, kad turtuoliai gyvena ilgiau, nes sportuoja, valgo gerą maistą, o mažai uždirbantys žmonės labiau linkę į depresiją, rūko, geria ir valgo šlamštą. Taip, gal čia ir esama tiesos, tačiau, anot „The Independent“, 25 metai – per didelis laiko tarpas, tokį skaičių sunku pagrįsti vien dietomis, cigaretėmis ar bulvių traškučiais. „Vienas esminių žmogaus sveikatą lemiančių veiksnių yra jo pajamos. Jeigu sugrupuotumėte Londono rajonus, pradedant skurdžiausiais, baigiant turtingiausiais, pamatytumėte, kaip akivaizdžiai skiriasi ten gyvenančių žmonių gyvenimo trukmė, – rašo „The Independent“. – Vadinasi, norint išspręsti turtuolių ir vargšų gyvenimo trukmės skirtumo problemą, pirmiausia reikia spręsti ekonominės nelygybės problemą. Nes valstybei, leidžiančiai savo neturtingiausiems piliečiams mirti 25 metais anksčiau nei turtingiausiems, ilgainiui gresia didelės klasinės problemos.“

Tai, kad anksti mirštančių vargšų problema nėra susijusi su jų neatsakingu gyvenimo būdu, demonstruoja ir faktas, kad valstybės, į kurias mūsų redakcija ragina lygiuotis, sugeba išvengti gyvenimo trukmės žirklių. Kaip pavyzdį galima pateikti ne tik Skandinavijos šalis, bet ir Pietų Korėją – pastarąją žurnale teigiamai minime jau ne pirmą kartą. Jos lyderiai supranta, kad technologijų pažanga dėl prastos socialinės, mokesčių ar medicinos sistemos neturi tapti dar vienu instrumentu, skirtu socialinei ir gyvenimo atskirčiai didinti. Kaip skelbia CNN, 2030 m. Pietų Korėja pirmaus pasaulyje pagal gyvenimo trukmę, o vidutinė moterų gyvenimo trukmė ten sieks 90 metų. Įdomu tai, kad turtinė nelygybė šioje šalyje, kaip rašo „The Guardian“, nelemia gyvenimo trukmės skirtumo. „Įvairiapusė, pažangi ir lengvai prieinama sveikatos apsauga, už kurią moka valstybė, net ir nedideles pensijas gaunantiems korėjiečių senjorams leidžia išlikti sveikiems ir gyventi ilgai“, – teigia Seulo Yonsei universiteto viešojo administravimo profesorius Yang Jae-jinas.

„The Independent“: „Norint išspręsti turtuolių ir vargšų gyvenimo trukmės skirtumo problemą, pirmiausia reikia spręsti ekonominės nelygybės problemą. Valstybei, leidžiančiai savo neturtingiausiems piliečiams mirti 25 metais anksčiau nei turtingiausiems, gresia didelės klasinės problemos.“

Na, o dabar vėl prisiminkime JAV, kuriose Donaldas Trumpas jau kelintą kartą nesėkmingai stengiasi reformuoti Baracko Obamos sveikatos sistemos reformą. Apie tai šiame numeryje rašo Arūnas Spraunius – akcentuoja, kad ryškėja akivaizdus konfliktas tarp D. Trumpo pastangų sumažinti mokesčius turtuoliams ir jam besipriešinančių politikų suvokimo, esą tai milijonams amerikiečių reikš trumpėjančią gyvenimo trukmę ir, tikėtina, mirti anksčiau nenorinčiųjų protestus. Tai nėra jokia naujiena, nes JAV diskusijos dėl sveikatos apsaugos sistemos kainos ir principų vyksta nuolat, vis ieškoma, kaip esamomis ekonominėmis sąlygomis mažinti turtuolių nenorą daugiau prisidėti prie bendros sistemos išlaikymo, kad skurdžiai gyventų ilgiau.

Beje, susidaro įspūdis, kad Lietuvai tai neaktualu, nes mūsų redakcijai taip ir nepavyko gauti duomenų, kiek pas mus gyvena turtuoliai ir skurdžiai. Statistikos departamentas tokių duomenų tiesiog nerenka. Todėl gana sunku įvertinti, kokia situacija Tėvynėje. Beje, kitaip nei JAV, Lietuvoje nediskutuojama ir apie tai, kaip finansiškai prie socialinės ir sveikatos sistemos kokybės bei prieinamumo prisideda turtuoliai. Sprendžiant iš mūsų politikos ir žiniasklaidos aktualijų, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje apskritai nelabai kam rūpi, kaip turtuolių mokami mokesčiai gali būti susiję su skurdžių gyvenimo kokybe. Tai gana keista, nes oficialiai teigiama, jog šiandien vyksta mokesčių korekcija, kurios devizas – pasirūpinkime vargšiukais. Deja, bent kol kas susidaro įspūdis, kad vargšiukais bus rūpinamasi iš jų pačių surenkamų mokesčių. Tad kai pagaliau bus pradėta skaičiuoti, kaip ilgai Lietuvoje gyvena turtuoliai ir skurdžiai, paaiškės, kad pirmieji yra vieni ilgiausiai gyvenančiųjų Europoje, o antrieji, tikėtina, gyvens vidutiniškai iki pensijos. Kaip sakoma, padirbai – ir į anapilį.