Mokslas

Televizijos istorija ir kur link keliaujame

Apie televizorių ir televizijos istoriją, esminius pokyčius, kokia svarbi televizija šiandien ir kokia galima ateitis televizijos laukia, kalbamės su bendrovės „Fastlink“ vadovu Vitalijumi Romualdu Andrijausku.

Lapkričio 21-oji – Pasaulinė televizijos diena. Ir nors vis dar diskutuojama, ar televizijos programos turi labiau teigiamą, ar labiau neigiamą įtaką, akivaizdu, kad televizijos atsiradimas buvo išskirtinis įvykis, pakeitęs pasaulio istoriją. Taigi, ar svarbi televizija šiandien ir kokias esmines transformacijas televizija ir televizoriai išgyveno per pastaruosius beveik 100 metų?

Taip, iš tiesų, televizoriaus atsiradimas buvo išskirtinis įvykis, padaręs didelę įtaką visuomenei. Gana greitai jis tapo naujienų ir pramogų transliavimo priemone žmonėms visame pasaulyje. Per visą savo istoriją televizija nuolat tobulėjo tiek technologine, tiek turinio prasme (spalvotos televizijos atsiradimas, pultelio išradimas, pirmieji prezidentų politiniai debatai, žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje tiesioginė transliacija, labdaros akcijos ir daugybė pramoginio turinio), tačiau, sparčiai tobulėjant technologijoms ir atsiradus kitokių turinio naudojimo formų, kilo pagrįstas klausimas, ar televizijos šlovės laikai jau baigėsi.

Tiesa, toks klausimas buvo kilęs gana trumpai – per pastarąjį dešimtmetį televizija stipriai transformavosi, prisitaikė prie pokyčių ir žiūrovų poreikių – atsirado ne tik galimybė turinį žiūrėti patogiu metu, prenumeruoti filmus, serialus ir kanalus, klausytis mėgstamų radijo stočių, bet ir mėgautis 4K („Ultra HD“) kokybe. O patys televizoriai ėmė rodyti dar ryškesnį ir tikroviškesnį vaizdą, savo funkcijomis jie mažai kuo atsilieka nuo išmaniųjų telefonų. Juk ir į televizorių šiandien galima įsidiegti kokį tik nori žaidimą ar programėlę. O kur dar virtualus asistentas, padėsiantis rasti norimą filmą ar programą bei pasakysiantis, koks lauke oras ir t. t. Įdomu ir tai, kad televizoriai šiandien stengiasi būti ir mūsų namų puošmena, nes pakabinti ant sienų imituoja paveikslus, kai nieko nežiūrite.

Paminėjote 4K („Ultra HD“) turinį. Deja, šiandien jo vis dar turime nedaug, nors bemaž visi nauji televizoriai gali rodyti 4K ar net 8K skiriamąja geba. Kodėl taip yra? Ką darote, kad visiems būtų geriau? Ir kada visas mūsų matomas turinys bus „Ultra HD“ kokybės?

4K („Ultra HD“) televizijos retransliavimą pradėjome lygiai prieš ketverius metus, minėdami Pasaulinę televizijos dieną, ir šiuo metu „Fastlink“ klientams jau galime pasiūlyti net šešis TV kanalus – tereikia tokios skiriamosios gebos televizoriaus, monitoriaus ar projektoriaus ir priedėlio arba TV programėlės, kuriais atkuriamas labai detalus ir kokybiškas vaizdas. Galimybė būti arčiau ekrano ir matyti itin tikrovišką, detalų vaizdą yra viena geriausių 4K televizijos ypatybių. Maža to, 4K užtikrina geresnę ne tik vaizdo, bet ir garso kokybę. Tad į jūsų namus atkeliaus kokybiškesnis ir subtilesnis, emocijų keliantis garsas, nes itin natūraliai bus atkuriami vėjo, šlamančių lapų, kuždesio ar paukščio sparnų mostų keliami garsai. Dialogus filmuose ir serialuose girdėsite aiškiau, o žiūrėdami mėgstamos grupės koncertą pasijusite taip, it siaustumėte su koncerto besiklausančia minia.

 
Apie „Fastlink

„Fastlink“ – pirmoji ir vienintelė bendrovė Lietuvoje, pradėjusi 4K kanalų retransliavimą dar 2017 m. ir šiuo metu klientams siūlanti daugiau nei 100 TV programų. 4K skiriamąja geba „Fastlink“ retransliuoja „HOME 4K“, „Extreme Ultra 4K“, „Nasa TV 4K“, „Insight 4K“, „FunBox 4K“ ir kitus kanalus. Taigi, įdomaus turinio ras tiek mokslo, gamtos, mados, kelionių, sporto ar ekstremaliojo sporto, tiek kino filmų, dokumentinių filmų ir įvairių serialų mėgėjai.

Sparčiai besivystančios technologijos ir įranga formuoja tendencijas, tačiau labai svarbus komponentas yra ir turinys. Štai po savojo debiuto TV šou „Kalmaro žaidimas“ (angl. Squid Game) tiesiogine to žodžio prasme „nulaužė“ internetą Pietų Korėjoje. Akivaizdu, kad tokios istorijos lems spartesnį technologijų pritaikymą nuolatinėms didelės skiriamosios gebos turinio transliacijoms.

Kokią televizijos ateitį regite? Ar dar ilgai turėsime tiesiogiai transliuojamą televiziją, jei nekalbėsime apie sporto varžybas ar koncertus? Akivaizdu, kad vartotojai vis dažniau nori „on demand“ paslaugos ir suasmeninto turinio, t. y. žiūrėti mėgstamą laidą tada, kada jiems patogu. Ar televizija užims vis daugiau laiko mūsų gyvenime, o gal atvirkščiai – atsiradus išskirtinai individualizuotam turiniui, televizijos žiūrėsime mažiau?

Sprendžiant iš to, kaip sparčiai televizija prisitaikė prie vartotojų poreikių, galima neabejoti, kad televizija dar ilgai išliks. Galbūt keisis forma, turinys, pagaliau technologijos diktuos naujas madas. Televizija iš tiesų yra puikus pavyzdys, šioje spartaus technologijų tobulėjimo eroje sugebėjęs nenueiti į užmarštį, kaip atsitiko su laidiniais telefonais, faksu ir daugybe kitų komunikacijos priemonių. Kita vertus, pati televizija yra ne tik technologijos, bet ir kokybiškas turinys bei tiesiogiai transliuojami įvykiai, keičiantys žmonių gyvenimą. Štai kai 1969 m. buvo transliuotas „Apollo 11“ išsilaipinimas Mėnulyje, Neilo Armstrongo žodžiai „Mažas žingsnis žmogui – vienas milžiniškas šuolis žmonijai“ ne tik nustebino publiką, bet ir sukūrė naują žmonijos erą. 2004 m. Indonezijoje įvykęs cunamis nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių – matydami reportažus iš katastrofos vietų, žmonės visame pasaulyje ėmė masiškai aukoti nukentėjusiesiems ir išties padėjo.

 
Įdomūs faktai

Televizija neturi vieno išradėjo. Ją kūrė ir tobulino daugelis mokslininkų iš įvairių šalių. Pirmieji sėkmingi bandymai per atstumą perduoti vaizdą buvo atlikti dar XIX a., o pirmoji televizijos stotis ėmė transliuoti 1928 m. Čikagoje (JAV). Įdomu tai, jog televizijos svarbą pasaulio galingieji suvokė bemaž akimirksniu, tad po JAV savo TV transliacijos stotis labai greitai įsteigė ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Sovietų Sąjunga. Vis dėlto tikrasis televizijos bumas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai televizoriai atpigo, atsirado daugiau turinio ir išaušo (1953) spalvotos televizijos era.

Lietuvoje televizija pradėta transliuoti 1957 metais. Iš pradžių TV laidos buvo matomos 100 km atstumu nuo Vilniaus. Po poros metų televizija jau galėjo mėgautis ir Kauno bei Klaipėdos gyventojai. Spalvota televizija pas mus atsirado tik 1975 metais.

Kokie pokyčiai jau artimiausiu metu pasieks tiek televiziją, tiek pačius televizorius? Ar šiems pokyčiams reikia specialaus pasiruošimo (tarkim, norint turėti 5G, reikia standartizuoti 5G), ar pokyčiai ateis savaime ir nustebins mus visus? Galop itin svarbu ir tai, koks įrenginys bus skirtas televizijai. Daug kas šiandien neturi televizoriaus, o filmus, laidas ir serialus žiūri per kompiuterį ar telefoną. Auštant lanksčiųjų telefonų (kurie turės didelius ekranus) aušrai, gal televizijos ateitis bus telefonuose? Gal ateityje pasiūlysite kokių nors planų tiems, kas nori televiziją žiūrėti tik per telefoną?

Ekspertai tvirtina, kad visus 4K pranašumus galima patirti žiūrint per ne mažesnį nei 55 colių ekraną, tačiau būtent 4K jau tapo standartu televizorių gamyboje ir vis dažniau kalbama apie 8K. Be abejonės, itin svarbus ir vartotojų noras pasiekti norimą turinį būnant mobiliam. Būtent todėl klientams, šalia standartinių savo paslaugų – interneto, televizijos ir vaizdo stebėjimo, jau pasiūlėme į savo išmaniuosius įrenginius įsidiegti ir programėlę „Fastlink TV“, kad mėgstamas laidas ir programas būtų galima žiūrėti tiesiog telefone – patogiu metu ir ten, kur tuo metu esate. Šiuo metu programėle visą mėnesį galima naudotis nemokamai, o vėliau – net  20 TV kanalų bus galima žiūrėti be jokio papildomo mokesčio. Tai – mūsų ilgalaikė dovana Pasaulinės televizijos dienos proga!

Ačiū už pokalbį!

Interviu paruoštas bendradarbiaujant su „Fastlink”

 

 

 

Panašūs straipsniai: