Politika

Švedija ir Lietuva turi kartu ginti laisvę ir skatinti demokratiją 2020 m. vasario 11 d. Maria Christina LUNDQVIST, Švedijos ambasadorė Lietuvoje

Šiais, 2020-aisiais, metais Lietuva švenčia atkurtos Nepriklausomybės ir laisvės trisdešimtmetį. Per tuos 30 metų Lietuva sukūrė puikią demokratinę augančią visuomenę, tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Nors mūsų šalių istorija skirtinga, iššūkiai, su kuriais susiduriame šiandien, yra bendri ir turi būti sprendžiami bendradarbiaujant šalims, kurių požiūris vienodas.

Švedija – demokratinė šalis jau 100 metų, todėl galima suprasti, kodėl kai kuriems švedams demokratinė visuomenė atrodo savaime suprantamas dalykas. O daugelis lietuvių žino, ką reiškia gyventi priespaudoje, ir suvokia žmogaus teisių, demokratijos ir nepriklausomybės vertę.

Sausio 12 ir 13 d. man buvo suteikta garbė dalyvauti minėjime prie televizijos bokšto ir kituose renginiuose, skirtuose Lietuvos laisvės gynėjams atminti. Tai visada jaudinantis ir stiprus priminimas, kokią kainą Lietuva sumokėjo už savo laisvę ir demokratiją. Kovo 11-ąją švęsime Nepriklausomybės trisdešimtmetį.

Visame pasaulyje pastebime nusigręžimą nuo demokratijos, stiprėjančias autoritarizmo ir regresijos tendencijas. Štai kodėl Švedijos vyriausybė kviečia kovoti už demokratiją. Kartu su Lietuva, kaip artima partnere, mes norime ginti laisvę ir demokratiją mūsų šalyse ir užsienyje.

Kad apgintume savo laisvę, įveiktume ekstremizmą ir grėsmes mūsų demokratijai, turime kurti vieningą visuomenę ir užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams. Tai pasiekti galime tik sumažinę ekonominę ir socialinę nelygybę bei gerbdami visų žmonių teises. Kai piliečiai jaučiasi saugūs kasdieniame gyvenime, jie gali lengviau atsispirti išorės grėsmėms ir provokacijoms.

Demokratija – geriausias tvarios visuomenės pagrindas. Švedijos patirtis rodo, kad demokratinė, visus vienijanti ir lygiateisė visuomenė kiekvienam savo nariui suteikia geriausias galimybes tobulėti, prisidėti ir dalyvauti kuriant savo valstybę.

Šiandieniame pasaulyje žmogaus teisių principams, demokratijai ir teisės viršenybei iškilo pavojus. Pirmą kartą per keletą dešimtmečių daugiau žmonių gyvena šalyse, kurios krypsta link autoritarizmo, nei tose, kuriose demokratija auga.

Nusigręžimas nuo demokratijos rodo didėjantį nepasitikėjimą jos galiomis ir institucijomis – dažnai dėl augančios nelygybės, saviraiškos laisvės, teisės dalyvauti organizacijų veikloje, susirinkimų laisvės ir įstatymų viršenybės suvaržymo. Tai kelia didelį nerimą, nes žurnalistams tampa vis sunkiau dirbti, pilietinė visuomenė varžoma, žmogaus teisių gynėjams ir demokratijos aktyvistams grasinama, o kai kuriais atvejais jie persekiojami ir net žudomi. Kita pavojinga tendencija – kai vyriausybės kišasi į teisinius procesus ir rinkimų rezultatus. Pasaulyje griaunami pagrindiniai demokratijos principai, jiems kyla pavojus. Stiprėja autoritarizmo ir regresijos tendencijos. Tai vyksta visuose žemynuose ir daro įtaką milijonams žmonių.