Nacionaliniai interesai

Svarbiausias 2022-ųjų metų darbas stabdant V.Putiną 2022 m. kovo 11 d.

Ką privalome padaryti, kad eliminuotume V. Putino Rusijos invazijos į Lietuvą galimybę?

Sveiki, brangūs Lietuvos žmonės!

Kaip žadėjau, šiandien kalbėsiu apie Lietuvos gynybos stiprinimą. Tai padaryti privalome, nes šių metų Kovo 11-ąją pasitinkame labai neramiu metu, Ukrainos žmonėms didvyriškai kaunantis su Vladimiro Putino ordos invazija.

Labai džiaugiuosi, kad remiate Ukrainos žmones viskuo, kuo galite, tačiau tai neturėtų užgožti fakto, kad šiandien mes visi ir mūsų valstybė dar nepadaro visko, ką galėtų ir turėtų, kad sustabdytų V. Putiną ir demotyvuotų jį siekti savo tikslų karinės agresijos priemonėmis.

Vienas šių neatliktų darbų susijęs su Lietuvos gynybinio potencialo didinimu. Apie tai privalome susimąstyti, kai šiandien žvelgiame į Ukrainos žemėlapį ir matome Rusijos karinės invazijos į šią šalį kryptis. Jos siunčia aiškią žinią, kaip kariauja V. Putinas. Jis tikslingai vykdo invaziją iš daugybės skirtingų krypčių – taip apsunkina Ukrainos gynybą, išskaido gynybos pajėgas ir sudaro sąlygas Rusijos kariuomenei veržtis į šalies gilumą, apsupti Ukrainos kariuomenės dalinius bei miestus ir apsunkinti civilių evakuaciją. Apie tai turėtume susimąstyti ir mes Lietuvoje.

Jei agresijos atveju bent kiek ilgesnį laiko tarpą sugebėtume neleisti V. Putino karinėms pajėgoms įsiveržti gilyn į Lietuvą ir išlaikytume gynybinę fronto liniją, tai sudarytų idealias sąlygas NATO karinėms oro pajėgoms smogti Rusijos pajėgoms tiek pasienyje, tiek agresorės teritorijoje. O jei nebūsime pasiruošę sustabdyti V. Putino kariuomenės ir ši pasieks miestus, ypač didžiuosius – Vilnių ir Kauną, NATO oro smūgius taikyti gali būti daug sudėtingiau.

Tačiau tai nėra vienintelė priežastis, kodėl labai svarbu invazijos atveju V. Putino ordą sulaikyti tam tikrą kritinį laiko tarpą.

Apie tai ir vėl turime susimąstyti matydami, kaip V. Putinas kariauja Ukrainoje. Jis akivaizdžiai sąmoningai stengiasi sugriauti Ukrainos miestus – taip tikslingai naikina šalies ekonominį potencialą ir įkalina žmones – jų evakuacija iš apsiaustų miestų tapo vienu šiurpiausių V. Putino karo elementų.

Nors Rusija ukrainiečių civilius apipylė bombomis, vis dėlto, nors ir su trukdžiais bei išsidirbinėdama, ji leidžia jiems pasitraukti. O jei Rusija ryžtųsi invazijai į Baltijos šalis, gali būti, kad situacija būtų dar pavojingesnė. Turime nepamiršti, kad dešimtmečiais rusai ukrainiečius vadino broliais, o tai yra viena priežasčių, kodėl V. Putinui kariauti Ukrainoje taip sunku. Užtat pastaruosius porą dešimtmečių Rusijos propaganda Baltijos šalių piliečius nuolat vadina Rusijos priešais, todėl labai tikėtina, kad jei vyks karinė V. Putino režimo invazija į Baltijos šalis , ji bus dar kruvinesnė. Privalome tam atsakingai pasiruošti ir neleisti, kad mūsų miestai būtų apsiausti, kol iš jų nepasitraukė vaikai, senjorai ir visi tie, kurie nėra įtraukti į Lietuvos valstybės gynybos planus.

Siekiant šio tikslo būtina suformuoti tokias pajėgas, kurios efektyviai sulaikytų V. Putino ordą pasienio ruože, sudarytų sąlygas NATO oro pajėgoms joms smogti ir suteiktų laiko organizuotai ir be panikos visiems, kurie nedalyvauja šalies gynyboje, saugiai pasitraukti į Vakarus.

Tai privalome padaryti. Jei mūsų pajėgos bus pasiruošusios kiek ilgiau (bent vieną savaitę) stabdyti priešo žygį į šalies gilumą, vis daugiau NATO pajėgų galės įsitraukti į kovą. Taip V. Putinas supras, kad žaibo karo įvykdyti jam nepavyks, todėl verždamasis į Lietuvą rizikuos pasikrauti malkų dar baisiau nei Ukrainoje. Panašiai kaip Josifas Stalinas pasikrovė jų Suomijoje, kai jo milžiniška armija patyrė pralaimėjimą prie Mannerheimo linijos. Kuo geriau pasiruošime priešintis invazijai, tuo mažesnė bus tikimybė, kad V. Putinas jai ryšis.

Kai tai suvokiame, belieka atsakyti į svarbiausią klausimą: ko reikia, kad efektyviai sustabdytume puolimą plačiu frontu, kuris, kaip Ukrainos atveju, galėtų vykti iš karto dešimtimis krypčių?

Atsakymas elementarus: reikia daugiau kovotojų, nes būtent jie yra frontinės gynybos pamatas. Todėl labai svarbus gynėjų skaičius ir, žinoma, tinkamas jų apginklavimas.

Štai čia ir susiduriame su milžiniška problema, kurios Lietuvos politikai nesprendžia jau 30 metų – mes neturime bent kiek didesnio karinio rezervo ir nesame pasiruošę jo apginkluoti. Tai paaiškinti galima nebent milžiniška Rusijos interesus reprezentuojančių grupių įtaka Lietuvos elitui arba milžinišku Lietuvos elito neatsakingumu.

Visi turbūt žino, kad Šaltojo karo metais prie Berlyno sienos iš Vakarų pusės stovėjo apie 900 tūkst. karių turinčios pajėgos. Jos buvo pasiruošusios visu frontu stabdyti Rusijos invaziją. O šiandien Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – šalyse, kurių gynybinė siena su Rusija yra panašaus ilgio, kokią turėjo Vokietija su Sovietų Rusijos kontroliuojamomis valstybėmis, ją gintų mažiau nei 100 tūkst. karių, įskaitant šaulius, savanorius, NATO pajėgas, net civilius tarnautojus, kurie darbuojasi kariuomenėje. Beje, kaip rašo nuostabioji „Vikipedija“, net tarpukario Lietuvos kariuomenė buvo didesnė nei dabartinė. 1940-ųjų kariuomenėje, birželio 1 d. duomenimis, buvo 28 tūkst. žmonių, o šiandien jų yra apie 23 tūkstančius. Tiesa, į šį skaičių nepatenka šauliai. Bet jei kalbame apie šaulius, problema dar didesnė: prieš sovietams įžengiant į Lietuvą, Šaulių sąjunga turėjo 62 tūkst. narių, o šiandien jų yra beveik penkis kartus mažiau – apie 11 tūkstančių. Tad, ironizuojant, vienintelė gera žinia yra ta, kad šiandienėje Lietuvos kariuomenėje yra daugiau civilių tarnautojų – beveik 3 tūkst., o tarpukario kariuomenė tenkinosi beveik tūkstančiu mažiau.

Ką galėtume teigti matydami šiuos skaičius? Manau, tik tai, kad tarpukariu ginti savo valstybę mes buvome pasiruošę geriau, o galimybės šiandien bent kiek ilgesnį laiko tarpą išlaikyti frontą Rusijos invazijos, panašios į tą, kokią patiria Ukraina, atveju yra daug menkesnės. Tik pasvajoti galime apie tai, kad galėsime apsaugoti savo šeimas ir sudaryti sąlygas į kovą visa galia įsitraukti NATO pajėgoms.

Todėl tiesiog privalome susivienyti ir paraginti Lietuvos politikus pagaliau pradėti tarnauti Lietuvai ir kuo greičiau pasistengti suformuoti papildomų pajėgų, kad jos apsaugotų mūsų šalį ir jos žmones. Tai nėra labai sunku padaryti, tad labai keista, kodėl tai vis dar nėra daroma.

Pateiksiu savo versiją, kaip turėtų būti formuojami papildomi gynybos pajėgumai, kurie efektyviai ir greitai spręstų V. Putino ordos sulaikymo pasienyje problemą.

Kaip minėjau savo ankstesniame komentare, aktyvų rezervą visų pirma reikėtų formuoti iš vyresnio amžiaus vyrų, tokių kaip aš, kurie okupacijos metais tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Kadangi tokių vyrų Lietuvoje yra apie 180 tūkst., nebūtų sunku savaitės ar dviejų savaičių trukmės mokymuose juos paruošti frontinei gynybai, supažindinti su pagrindine ginkluote ir prieštankiniais ginklais bei informuoti, kokiam būriui ir batalionui jie yra priskirti ir kur turėtų atvykti kilus invazijos pavojui.

Jei pavyktų surinkti apie 100 tūkst. vyrų, galėtume sukomplektuoti nuo 140 iki 150 batalionų, kuriuose būtų nuo 500 iki 700 vyrų, pasiruošusių per 12 valandų, jei yra Lietuvoje, o jei užsienyje – greičiausiu įmanomu būdu, prisistatyti į numatytą susirinkimo ar dislokacijos tašką ir stoti ginti savo valstybės.

Šiems batalionams vadovautų patyrę karininkai ir puskarininkiai. Tam jau dabar reikėtų ruoštis. Jie ne tik būtų apginkluoti ginklais, skirtais pėstininkams, tankams ir kitoms kovos mašinoms stabdyti, bet ir kiekviename batalione būtų būrys, atsakingas už V. Putino lėktuvų bei sraigtasparnių nutupdymą, tai yra jis suformuotų pirmąją gynybos liniją.

O profesionali Lietuvos kariuomenė kartu su ilgesnį laiko tarpą kovai besiruošiančiais šauliais ir Lietuvoje dislokuotomis NATO pajėgomis padėtų priešintis svarbiausiomis invazijos kryptimis ir naikintų priešus toliašaude artilerija, dronais ir kitomis technologinėmis priemonėmis dar prieš agresoriui pasiekiant Lietuvos žemę, tai yra priešo teritorijoje. Tai sukurtų palankias sąlygas į kovą įsitraukti NATO pajėgoms. Taip kiekvieną kilometrą V. Putino imperija Lietuvoje šliaužtų springdama krauju.

Beje, gerbiamieji, noriu pabrėžti, kad tikrai nepretenduoju į neklystamumą ir neteigiu, kad mano pasiūlymas yra idealus, kad jo nereikia tobulinti ar kad nėra geresnių. Tačiau neabejoju, kad atsakingo mąstymo ir pasiruošimo gynybai kryptis yra visiškai teisinga, todėl labai prašyčiau visų ramintojų su savo „Mes esame NATO“ ar „JAV perkėlė 400 karių ir jau galime ramiai miegoti“ nepersistengti.

Puiku, jei viskas bus gerai ir šis V. Putino karas Ukrainoje bus paskutinis. Tačiau gal būtų daug atsakingiau vadovautis šimtmečiais pasiteisinusia išmintimi, kad reikia viltis geriausio, bet būtina pasiruošti blogiausiam, ypač kai kalbame apie karą. Tai ir padarytume, jei būtų realizuota mano ar kita panašios gynybinės galios vizija. Deja, jokių pastangų tai padaryti Lietuvoje nematau, todėl svarbu aptarti, kodėl taip yra.

Trumpas atsakymas būtų toks: nes niekas nenori prisiimti atsakomybės. Net ir vykstant karui Ukrainoje, tikriausiai daugelis mano, kad jei V. Putinas ir užpuls Lietuvą, tai ne jie bus prezidentai, krašto apsaugos ar užsienio reikalų ministrai, todėl niekas ir nesupras, kad jie yra kalti. Tačiau gynybai būtina ruoštis iš anksto. Jei šį dešimtmetį mus užpuls, būtent šiandien esantieji valdžioje ir bus kalčiausi, jei nebūsime tinkamai pasiruošę.

Žinoma, gali būti, kad niekas to nesužinos, jei Jūs, gerbiamieji, šiuo komentaru nepasidalysite. Prooligarchinė Lietuvos žiniasklaida, ir šiandien skęstanti su Rusija sietinų oligarchų piniguose ir nomenklatūrinėse vertybėse, idėją, kad būtina didinti gynėjų skaičių, blokuoja. O vadinamieji dvaro žurnalistai, politologai ir istorikai tikriausiai jau yra pasiruošę apdainuoti mūsų narsią valdžią, kuri labai drąsiai padidino gynybos finansavimą, ir dar drąsesnį prezidentą, kuris paragino didinti dar labiau.

Kita priežastis, kodėl aktyvus ir gerai apginkluotas rezervas nėra ruošiamas, susijusi su tuo, kad rūpintis šalies gynyba, kaip ir skaidrumu bei energetine nepriklausomybe, tik dėl pliusiuko yra begalybę kartų lengviau nei suformuoti gynybos pajėgas, įgalias bent kiek ilgesnį laiko tarpą priešintis Kremliaus invazijai. Tai padaryti daug sunkiau nei tiesiog pasakyti, kad skirsime daugiau mokesčių mokėtojų pinigų ir per kokius trejus ar ketverius metus nusipirksime dar kokius keturis tankus – juk taip pasidėsime pliusiuką ir pateksime į istoriją kaip Lietuvos gynėjai.

Norint suformuoti Tėvynės gynimo kariuomenę iš 100 tūkst. žmonių, valdžioje esantiems politikams reikėtų išlieti labai daug prakaito – aukotis, kaip aukojasi Volodymyras Zelenskis. Pavyzdžiui, Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kad ir šiandien, Kovo-11-ąją, imti ir pasielgti taip, kaip elgiasi šimtai tūkstančių Ukrainos vyrų ir moterų – paimti į rankas ginklą ir pakviesti Lietuvos žmones kartu su juo stoti į Tėvynės gynimo pajėgas, o jei prireiks, kartu žengti į apkasus. Taip jis pademonstruotų lyderystę ir ryžtą ginti savo Tėvynę, o ne šiaip tik taukštų net ir po daugybės mano komentarų apie visuotinę gynybą ir jos būtinybę. Juk kaip tik dabar yra pats metas priimti sprendimus ir tai daryti itin sparčiai. Manau, kad telkti Lietuvą gynybai ir Tėvynės gynimo pajėgoms formuoti turėtų ir žinomi Lietuvos žmones. Jie turi deklaruoti, kad įsirašys į Tėvynės gynimo kariuomenę, o jei dėl amžiaus, sveikatos ar kitų priežasčių to negali padaryti, bent jau paragins tai daryti kitus. Manau, kad būtų reikalingas Valdo Adamkaus, Andriaus Tapino, Dalios Grybauskaitės ir Vytauto Landsbergio raginimas.

Neabejoju, kad šiandien V. Putino ordos keliamos grėsmės akivaizdoje vieningai ir aktyviai veikdami per porą mėnesių suburtume reikiamą skaičių Lietuvą ir savo šeimą ginti pasiruošusių vyrų. Blogiausiu atveju dar būtų galima įtraukti ir dalį gynyboje dalyvauti norinčių keturiasdešimtmečių, tačiau tik tų, kurių vaikai yra pasiekę bent jau paauglystės amžių. Taip pat ir moteris, kurių vaikai jau suaugę ir iš kurių pastarosiomis dienomis nuolat girdžiu, jog jos taip pat narsiai stotų į kovą su V. Putino orda, kaip Ukrainos didvyrės, kad apgintų savo šalį, namus ir vaikus.

Visa tai įmanoma padaryti, tik reikia pasiraitoti rankoves ir darbuotis, kurti Tėvynės gynybos pajėgas ir pasirūpinti kuo greičiau suformuoti struktūrą, kuri galėtų koordinuoti tokių pajėgų veiklą. O jei kalbame apie ginkluotę, pagaliau reikėtų išsireikalauti iš NATO sąjungininkų reikalingos ginkluotės, kad ši į Lietuvą būtų pristatyta dar šiandien. Taip pagaliau būtų užbaigta su šiuo išsigimusiu komunistinei santvarkai būdingu biurokratizmu, kai, Rusijai žudant Ukrainos žmones ir laisvę, Lietuva ginklus ir toliau iš NATO sąjungininkų planuoja pirkti vos ne pagal penkmečio planus, susijusi tradicija. Jei šiandien turime bent vieną lyderį, nors kiek panašų į V. Zelenskį, jis turėtų reikalauti NATO sąjungininkų, kad visi pažangiausi būtini ginklai šiandien būtų arba Ukrainoje, arba čia, Lietuvoje, pasienyje su V. Putino režimu, o ne sandėliuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir t. t.

Deja, kol kas tokios lyderystės labai pasigendu, todėl ir kreipiuosi šiame komentare į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir dabartinės valdančiosios daugumos lyderes ir prašau: gal galėtumėte tapti lietuviškais zelenskiais ir inicijuoti Tėvynės gynybos pajėgų suformavimą? Taip pat paskatinti, kad tokiu pat keliu žengtų Latvija, Estija ir Lenkija, todėl V. Putinui atšoktų fantazija svajoti apie lengvą žygį per jo ordos invazijai nepasiruošusią Europą.

Labai prašau Jūsų, pasistenkite, nes baisiausias ateities scenarijus būtų, jei įvykus invazijai paaiškėtų, kad norinčiųjų ginti valstybę yra daugybė, tačiau jiems skirtos ginkluotės, kaip ir jų ryžtą panaudojančios sistemos, nėra. Taip neturi atsitikti!

Na, o Jūsų, gerbiami Lietuvos patriotai, prašau šiuo komentaru pasidalyti ir padrąsinti Lietuvos politikus pasistengti pademonstruoti V. Zelenskio lygio lyderystę. Ypač tai raginu daryti mano amžiaus vyrus – turime išreikalauti iš valdžios, kad patriotizmas būtų ne paradinis, o tikras, kad būtų sukurta struktūra ir žinotume, kur invazijos atveju galėsime gauti ginklą, būtiną amuniciją ir stoti ginti savo Tėvynės, namų ir šeimų.

Dėkoju už dėmesį ir nebejoju, kad jei veiksime išvien, sustiprinsime Lietuvą, todėl grėsmės šešėliai, slenkantys virš mūsų valstybės ateities, išsisklaidys.

Sėkmės Jums! Dalykitės šiuo komentaru, remkite Ukrainą, o jei kilo klausimų, būtinai juos užduokite – antradienį vakare, 21.00 val., pasistengsiu į visus svarbiausius klausimus atsakyti. Su Kovo 11-ąja!

Героям слава!

Šiandien mus paremti galite ir CONTRIBEE platformoje – https://contribee.com/valstybe