Aktualijos

Susipažinkime dar kartą: sutelktinis finansavimas

Sutelktinio finansavimo platformose 52 proc. (230,2 mln. eurų vertės) projektų praeitais metais sudarė finansavimo, susijusio su NT, projektai.

Finansavimas yra galingiausias verslo ir visos ekonomikos variklis, tad nenuostabu, kad visą laiką nerimaujama dėl finansų prieinamumo trūkumo, per mažos bankų konkurencijos ir kitų problemų. Taip, šios problemos egzistuoja, tačiau būtina paminėti, kad vienoje – sutelktinio finansavimo – srityje pastaraisiais metais stebėjome itin spartų proveržį. Tai didino tiek verslo finansavimo, tiek ir investavimo galimybes.

Vis dėlto šiandien, sprendžiant iš 2023 m. Europos sutelktinio finansavimo rinkos apžvalgos, susidaro įspūdis, kad sutelktinis finansavimas susiduria su ganėtinai netikėta problema, kurią šio finansavimo platformų atstovai įvardija kaip visuomenės žinių apie sutelktinio finansavimo prieinamumą ir potencialią naudą trūkumą.

Pasak sutelktinio finansavimo platformos „Letsinvest“ vadovo Vytenio Kindurio, šio sektoriaus augimo potencialas tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje yra milžiniškas: „Nekilnojamojo turto sutelktinis finansavimas sujungia visas gerąsias kitų investavimo įrankių ypatybes: trumpus terminus, fiksuotą grąžą, ekspertų atliekamą projektų atranką, platformiškumą (galimybę investuoti paprastai, tiesiog iš paplūdimio), galybę investicijų portfelio įvairinimo galimybių. Su santykinai nedideliu kapitalu galima dalyvauti projektuose, prie kurių anksčiau prieidavo tik didieji finansavimo rinkos žaidėjai. Pagrindinė šio investavimo įrankio inovacija yra galimybė visiems investuotojams turėti retą prabangą investavimo rinkoje – pirmine hipoteka įkeisto NT. Dėl to šios rinkos potencialas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra milžiniškas. Turime įveikti mūsų jaučiamą ir apžvalgoje fiksuotą gyventojų žinių trūkumą bei apskritai mažai išvystytą investavimo kultūrą Lietuvoje, todėl drauge su kolegomis aktyviai su tuo dirbame.“

Įspūdingas augimas, kuriuo galime didžiuotis

2018 m. Lietuvos sutelktinio finansavimo platformose buvo sukaupta 8,5 mln. eurų, o 2023 m. – jau 230,2 mln. eurų. Tai rodo 42,9 proc. padidėjimą, lyginant su ankstesniais metais, ir įspūdingą 2 600 proc. augimą, lyginant su 2018-aisiais.

Šie skaičiai demonstruoja akivaizdų faktą: praeitą dešimt-metį mūsų žurnale kaip viena perspektyviausių finansų sektoriaus plėtros sričių įvardytas sutelktinio finansavimo verslas pateisino viltis ir sukūrė didelę pridėtinę vertę Lietuvos verslui ir visuomenei.

Šiandien Europos Sąjungos rinkoje atsiranda milžiniškų plėtros galimybių, todėl galime sumažinti investicinį atstumą tarp Lietuvos ir kitų valstybių, pavyzdžiui, lietuvis, norintis investuoti į NT Ispanijoje, dabar tai daryti gali daug paprasčiau, pigiau ir saugiau – per platformą. Ir užsienio kapitalas daug paprasčiau gali ateiti ir investuoti Lietuvoje.

Tokį spartų augimą, be jokios abejonės, būtina sieti ir su verslo kultūros pokyčiais, stebimais pastarąjį dešimtmetį. Daugelyje sektorių, taip pat ir finansų rinkoje, atsiranda vis daugiau platformiškumo. Viešbutį užsisakome per booking.com, taksi – iš „Bolt“ ar „Uber“. Su investavimu lygiai tas pats: dabar nebereikia eiti pas notarus dėl kiekvienos individualios investicijos, paskolos ar hipotekos įregistravimo. Užtenka tiesiog užsiregistruoti platformoje, atsirinkti projektus ir per kelias minutes investuoti, o visą procesą prižiūri Lietuvos bankas. Taigi, šiandien investavimas poilsiaujant prie jūros jau nebėra pavienės investuotojų patirtys.

Svarbu paminėti, kad 2023 m. pagal naująjį Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų reglamentą Lietuvos bankas perlicencijavo 12 platformų (šiuo metu Lietuvoje veikia 13 sutelktinio finansavimo platformų). Tai padidino bendrą rinkos stabilumą bei patikimumą ir parodė rinkos brandumą bei potencialą.

Sutelktinis finansavimas demokratizavo…

Dažniausiai pabrėžiama, kad sutelktinis finansavimas pasirenkamas dėl trumpų paskolų terminų ir investicijoms užtikrinti maksimalia hipoteka įkeičiamo nekilnojamojo turto (NT). Pasak „Letsinvest“ atstovų, nėra nieko saugiau už įkeistą kokybišką NT, todėl itin svarbu užtikrinti, kad įkeičiamo turto likvidumas, kokybė ir vertė būtų įvertinama kuo atsakingiau. Tai daro itin patyrę ir gerą reputaciją turintys turto vertintojai, tokie kaip „Ober-Haus“ ar „Newsec“. Labai svarbu pabrėžti, kad turtas įkeičiamas ne sutelktinio finansavimo verslo naudai. Dažnai potencialūs investuotojai to nesuvokia ir tai stabdo jų apsisprendimą investuoti, nors kiekvienu konkrečiu atveju NT yra tiesiogiai susiejamas su kiekvieno investuotojo investicija ir įkeičiamas būtent investuotojams, o sutelktinio finansavimo bendrovė veikia tik kaip operatorė ir investuotojų atstovė.

Taip veikdamos sutelktinio finansavimo platformos demokratizuoja finansų rinką: ne tik investuotojas, turintis 500 tūkst. eurų, bet ir investuotojas, turintis 500 eurų, gali prisidėti prie verslo finansavimo, užsidirbti ir turėti pirmine hipoteka įkeisto NT, užtikrinančio investicijų saugumą.

… ir gydo finansų rinką bei ekonomiką

Tai, kas anksčiau buvo prieinama tik bankams ar didiesiems rinkos dalyviams, šiandien prieinama visiems. Pasak V. Kindurio, vidutinė vienam projektui suteiktos paskolos suma platformoje „Letsinvest“ siekia 1,4 mln. eurų. Taigi, retas investuotojas galėtų ir norėtų investuoti tokią sumą į vieną projektą. Šiandien to ir nereikia, nes savo investicijas galima išskaidyti į keletą patrauklių projektų, o vienam projektui suvienyti visą bendruomenę.

Pabrėžtina, kad vis daugiau stambių, patyrusių NT projektų vykdytojų sutelktinį finansavimą integruoja į savo verslą ir taip palengvina jo plėtrą. Tampa populiaru sutelktiniu finansavimu pasinaudoti projekto finansavimo eigoje, pavyzdžiui, kaip tarpine paskola, kol projekto finansavimą perima tradicinės finansų įstaigos. Pagrindiniai sutelktinio finansavimo pranašumai projektų vykdytojams yra greitis, lankstumas, prisitaikymas prie verslo plano, mažesnė biurokratija, bendruomenės įsitraukimas ir reklama.

 
2023 m. Europos sutelktinio finansavimo rinkos apžvalgos svarbiausi skaičiai

2023 m. kovo duomenimis, Europoje veikė 594 sutelktinio finansavimo platformos. Tarp šalių, kuriose veikia daugiausia platformų, yra Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Baltijos šalys ir toliau gerokai viršija savo santykinį dydį: užima 2, 4 ir 6 vietas pagal vienam gyventojui tenkančių platformų skaičių, o tai atitinka šių rinkų nuolatinę lyderystę finansinių inovacijų srityje, aplenkiant ribotas vietines tradicines kapitalo rinkas.

Pagal vidutinę per metus finansuotą sumą, tenkančią vienai platformai, pirmauja Šiaurės Europa (šiam regionui apžvalgoje priskiriama ir Lietuva) – ši suma siekia 27 mln. eurų. Tai 53 proc. daugiau nei Vakarų Europos platformose, 125 proc. daugiau nei Rytų Europoje ir 463 proc. daugiau nei Pietų Europoje.

70 proc. Europos akcijų platformų ir 67 proc. skolinimo platformų kūrėjų mano, kad visuomenės žinios apie sutelktinį finansavimą yra nepakankamos. 69 proc. Rytų Europos sutelktinio investavimo platformų, 61 proc. Vakarų Europos platformų, 57 proc. Pietų Europos platformų ir 51 proc. Šiaurės Europos platformų taip pat akcentavo nepakankamas visuomenės žinias apie sutelktinį finansavimą.

Vertinant investuotojų profilį, svarbu pastebėti, kad Rytų Europoje dominuoja jauni, 25–36 metų amžiaus, investuotojai: 2021 ir 2022 m. jie sudarė beveik 45 proc. visų investuotojų. Vakarų Europoje dominuoja (59 proc.) 46 metų ir vyresni investuotojai. Šiaurės Europoje, kuriai priskiriama ir Lietuva, dviem didžiausioms amžiaus grupėms tenka panašios proporcijos: 36–45 metų amžiaus investuotojai sudaro 38,5 proc., o 46 metų ir vyresni – 39,6 procento.

2023 m. Europos sutelktinio finansavimo platformos sukaupė net 11,3 mlrd. eurų.

Taip dalis vertingų verslo projektų, kurie negalėtų egzistuoti, nes nepasiektų etapo, kai pajėgtų užsitikrinti bankinį finansavimą, tampa gyvybingi. Taigi, sutelktinis finansavimas ne tik prisideda prie rinkos demokratizavimo, bet ir gydo jos problemas, skatina verslumą ir ekonomikos augimą.

Jei rūpinsimės ekonominiu švietimu, augsime

Žinant, kaip augo sutelktinio finansavimo mastas Lietuvoje nuo 2018 m. ir tai, kad Europos institucijos prognozuoja vidutinį 40–50 proc. siekiantį augimą bent iki 2030-ųjų, belieka stebėtis, kad Lietuvoje šios srities potencialas dar nėra išnaudotas. Anot V. Kindurio, šią tendenciją iš dalies galima paaiškinti minėtoje apžvalgoje išryškėjusiu visuomenės žinių trūkumu. Vis dėlto yra ir daugiau priežasčių, kodėl aktyviai investuoja tiek nedaug žmonių. Tai baimė, nepasitikėjimas institucijomis ir korporacijomis, klaidingas požiūris į investavimą, esą tai daryti galima tik turint didelį kapitalą. Lietuvos gyventojai šiandien einamosiose sąskaitose laiko net 24 mlrd. eurų neįdarbintų lėšų. Palyginkime: Skandinavijos namų ūkio, tai yra vienos šeimos, pinigai, gaunami iš investavimo, sudaro 16–18 proc. visų pajamų, o Lietuvos namų ūkio – tik kelis procentus. Anot V. Kindurio, galima sakyti, kad didelė dalis Lietuvos piliečių patys – dėl nežinojimo, baimių ar kitų priežasčių – save apvaginėja, nes atsisako nemažos dalies savo gerovės. Akivaizdu, kad tai nėra gerai nei jiems, nei valstybei – juk augant žmonių pajamoms ji tampa turtingesnė.

Ar galima šią situaciją pakeisti? „Taip, – teigia V. Kinduris, – bet turime to siekti. Šiandien visoje Europos Sąjungoje vyksta tiek psichologinis, tiek ir ekonominis lūžis, nes sutelktinio finansavimo platformos vis labiau traktuojamos kaip įprastas ir kasdienis investavimo įrankis. Tad kuo daugiau dėmesio skirsime Lietuvos žmonių švietimui – kuo labiau skatinsime juos atsakingai rūpintis savo turimomis lėšomis ir pasinaudoti galimybėmis santykinai saugiai investuoti, tuo greičiau šis lūžis įvyks ir mūsų šalyje. Vadinasi, naudos tiek piliečiams, tiek finansavimą gaunantiems verslams bei valstybei bus daugiau.“ 

Panašūs straipsniai: