Mokslas

Startuolių Eros mohikanai, kurių pavyzdys įkvepia nesustoti ir eiti į priekį. 2 dalis 2019 m. liepos 7 d. Urtė Malinauskaitė

Lietuvoje tikrai turime kuo didžiuotis ir ilgas sąrašas naujokų startuolių – puikus to įrodymas. Tačiau norime prisiminti ir tuos, kurie seniai išaugo startuolio marškinėlius ir kurių veikla stebina ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Norime pasidžiaugti mohikanais, kurie ne vienus metus kryptingai auga, didėja ir yra įkvepiantis pavyzdys.

„TransferGo“

Pinigų perlaidos tarp skirtingų šalių – dažnai gana sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Vis dėlto prieš septynerius metus gimė startuolis, kuris šį procesą padarė greitą ir paprastą. Internetinė skaitmeninė pinigų perlaidų platforma „TransferGo“ suteikia galimybę pervesti pinigus į įvairias šalis per labai trumpą laiką – neseniai tai truko 30 minučių, o dabar jau tik 7 minutes – tiek laiko praeina nuo vartotojo prisijungimo sistemoje iki pinigų išsiuntimo.

Pasak „TransferGo“ vadovo ir vieno iš įkūrėjų Daumanto Dvilinsko, Lietuva žengia puikia technologijų plėtros kryptimi ir tikrai gali tapti pirmaujančia novatore regione. Tačiau dar turime kur pasitempti ir jei norime greičiau augti, turėtume tai daryti ne vieni: „Mes patys vieni galime bandyti spręsti problemas, su kuriomis susiduria mūsų ekosistema. Tačiau tada būsime gana lėti, darysime klaidų, kurias kiti jau yra padarę ir ištaisę. Todėl galime eiti kitu keliu – bandyti pritraukti žmonių ir talentų, žinančių, kaip išspręsti šias problemas ir susidoroti su kylančiais iššūkiais, jau yra tai dariusių ir galinčių pasidalyti gerąja patirtimi.“

Šiuo metu „TransferGo“ veiklą vykdo 47 pasaulio valstybėse, per šešerius savo veiklos metus yra pritraukusi beveik 40 mln. JAV dolerių investicijų. „TransferGo“ platforma jau turi daugiau nei 1 mln. klientų ir labai sparčiai auga. Įmonės biurai veikia Londone, Vilniuje, Berlyne, Varšuvoje ir Stambule. Šia įmone pasitiki ir jų klientai: „Trustpilot“ reitinge, analizuojančiame interneto paslaugų naudotojų grįžtamąjį ryšį, „TransferGo“ 2018 m. pasiekė 9,6 balo iš 10 ir tai yra geriausiai įvertinta pinigų perlaidų sistema šiame reitinge.

„Hostinger“

„Hostinger“ tikrai nėra naujokai nei Lietuvos, nei tarptautinėje rinkoje. Ši įmonė įkurta daugiau nei prieš dešimt-metį – 2004-aisiais. Idėja buvo paprasta –
suteikti galimybę kiekvienam vartotojui interneto svetainę susikurti visiškai nemokamai. Idėja pasiteisino ir šiandien įmonėje dirba daugiau nei 350 dėl klientų sėkmės pamišusių darbuotojų.

Tiesa, „Hostinger“ siūlo ne tik nemokamų, bet ir mokamų paslaugų. Jas teikia visame pasaulyje, klientus aptarnauja 20 kalbų visą parą ir visomis savaitės dienomis. „Hostinger“ sukurta pirmoji nemokama interneto svetainių saugojimo (angl. hosting) platforma „000Webhost“ net ir šiandien užima tvirtą lyderio poziciją. Įmonės paslaugas jau išbandė daugiau nei 30 mln. vartotojų iš net 178 šalių. Šiuo metu „Hostinger“ biurai veikia Lietuvoje (Kaune ir Vilniuje), Indonezijoje, Brazilijoje.

Nors „Hostinger“ savo veiklą aktyviai vykdo ne tik mūsų šalyje, Lietuvai ji skiria daug dėmesio: užsiima mentoryste tarptautinėje socialinių inovacijų ir verslo plėtros programoje „ChangeMakers’ON“, daug dėmesio skiria studentams, glaudžiai bendradarbiauja su universitetais, remia studentams skirtus renginius, skiria stipendijas. „Hostinger“ komanda tiki, kad daugiausia vertės galima sukurti, kai dalijamasi patirtimi, todėl šios įmonės atstovai skaito pranešimus įvairiuose renginiuose, organizuojamuose Lietuvos marketingo asociacijos, Kauno technologijos universiteto, Kaunas Coding School, festivalyje „Login“, „WordPress“, „Kaunas PHP“ bendruomenės renginiuose, idėjiniuose universitetų ar mokyklų projektuose.

„MailerLite“

„MailerLite“ – tai el. pašto rinkodaros platforma, sukurta 2010 metais. Ja jau naudojasi daugiau nei 620 tūkst. verslo įmonių visame pasaulyje. „MailerLite“ klientai – tiek didelės bendrovės, tokios kaip „Telia“, „Bored Panda“ ar „Marvel“, tiek ir smulkusis verslas, o daugelis klientų yra iš JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Australijos.

2019 m. žurnalo „SaaS Mag“ duomenimis, tarp sparčiausiai augančių programinės įrangos kaip paslaugų (angl. software as a service, SaaS) teikėjų „MailerLite“ užėmė penktą vietą iš 1 000. Šis rezultatas – tik vienas iš puikių šios įmonės laimėjimų. 2018 m. tarptautinė verslo apžvalgos platforma „G2 Crowd“ pripažino „MailerLite“ geriausiu produktu verslui, pagamintu Lietuvoje, ir vienu labiausiai vertinamų verslui skirtų įrankių Europoje. 2017 m. „Forbes“ tiriamajame straipsnyje „MailerLite“ pavadinta geriausia naujienlaiškių rinkodaros platforma pasaulyje, vertinant pagal vartotojų pasitenkinimą.

Šiuo metu „MailerLite“ komandą sudaro 44 talentingi žmonės, dirbantys iš 18 skirtingų šalių, tokių kaip Lietuva, JAV, Prancūzija, Vokietija, Tailandas, Kosta Rika ar Indonezija. Du kartus per metus visa komanda susikrauna lagaminus ir kartu keliauja dirbti į pasirinktą šalį. Per ateinančius penkerius metus įmonė planuoja rinkai pasiūlyti daugiau produktų ir įsitvirtinti kaip skaitmeninių produktų, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui, lyderė pasaulyje. 

„Tesonet“

Kibernetinio saugumo sprendimus siūlanti įmonė „Tesonet“ – viena sėkmingiausių startuolių ekosistemos senbuvių Lietuvoje. Įkurta 2008 m. Tomo Okmano ir Eimanto Sabaliausko. Įmonė sėkmingai auga ir vien 2018 m. jų komandą papildė daugiau nei 350 žmonių, šiuo metu joje dirba daugiau nei 700 darbuotojų.

Kaip teigia įkūrėjai, šiuo metu „Tesonet“ yra paauglys: jau išaugęs startuolio batus, bet vis dar negyvenantis korporacijų ritmu. „Savo įmonę įkūrėme daugiau nei prieš dešimtmetį. Tuo metu norėjome dirbti su skaitmeniniais projektais, o mūsų požiūris į verslą ir technologijas sutapo“, – prisimena Eimantas. Pradėję dirbti su bendrais projektais, Tomas ir Eimantas patyrė ir nesėkmių. 35 projektai – tiek užtruko, kol buvo rasta verslo kryptis. „Nereikia bijoti, jei projektas nėra sėkmingas. Išmoktas pamokas gali taikyti vėliau, tikėtina, sėkmingesniame projekte. Kartais užtenka tiesiog atsidurti laiku ir vietoje – pajusti, ko tuo metu trūksta rinkoje“, –
pabrėžia Tomas.

„Tesonet“ neapsiriboja viena veiklos sritimi. Nors vis dar daugiausia dėmesio skiria kibernetinio saugumo sprendimams, sėkmingai dirba ir su didžiųjų duomenų apdorojimu.

Abu įmonės įkūrėjai sutinka, kad norint toliau judėti technologijų srityje reikia pradėti nuo informacinių technologijų bendruomenės kūrimo. „Reikia pripažinti, kad kol kas didžiausi informacinių technologijų žaidėjai buriasi Vilniuje ir Kaune. Be abejo, talentingų žmonių yra visoje Lietuvoje – per daug metų sutikau daugybę informacinių technologijų profesionalų iš įvairių Lietuvos regionų. Pats užaugau Jurbarke ir programuoti mokiausi jau nuo 12 metų, bet jau daug metų dirbu ir gyvenu Vilniuje. Nors startuoliams dėl resursų ir infrastruktūros vis dar patogiausia burtis didmiesčiuose, dėl didėjančio informacinių technologijų profesionalų poreikio verslas vis dažniau dairosi ir į regionus“, – teigia Eimantas.

Būtent dėl to „Tesonet“ aktyviai dalyvauja jaunimo technologinio švietimo programose (Kūrybinių technologijų akademijos „bit&byte“, iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“), tiek startuolių bendruomenės gyvenime. „Technologijų pažanga yra būtent tai, ką matome kaip tiek savo, tiek visos šalies tikslą. Turime daugybę talentų, mokame dirbti su naujosiomis technologijomis, tad užkariauti skaitmeninį pasaulį tėra dar vienas įdomus iššūkis. Norime, kad startuoliai ir informacinių technologijų bendruomenė dalytųsi savo žiniomis ir laimėjimais“, – sako Tomas.

„Tesonet“ savo darbine veikla visada orientavosi tik į tarptautinę rinką. Pasak jų, Lietuvoje yra visos galimybės savo verslą plėtoti bet kurioje pasaulio vietoje: „Mūsų įmonėje dirba vieni geriausių šalies profesionalų: programuotojai, rinkodaros ir pardavimo specialistai, klientų aptarnavimo komanda. Surinkti tokio dydžio komandą buvo nemenkas iššūkis, bet dabar galime didžiuotis žmonėmis, kuriančiais tarptautinius informacinių technologijų produktus. Nemažai specialistų grįžo į Lietuvą, kad prisijungtų prie mūsų komandos, o tai vienas labiausiai džiuginančių dalykų. Galime didžiuotis ir tuo, jog iki šiol esame lietuviško kapitalo įmonė, auganti iš uždirbamų lėšų, o ne iš investicijų. Pernai komandą papildė daugiau nei 350 žmonių, tad mūsų ambicijos ir tikslai kryptingai auga.“

„Vinted“

Greičiausiai šį mohikaną žino visi, kas bent kartą bandė internetu nusipirkti padėvėtų drabužių. „Vinted“ iš pagrindų keičia vartojimo įpročius: siūlo internetu pirkti ir parduoti nebenešiojamus drabužius, aksesuarus ar avalynę. Pasak šios įmonės vieno iš vadovų Manto Mikucko, „drabužių pramonė yra antra pasaulyje pagal aplinkos taršą. Suvokus, kad tai nėra gerai, kilo noras žmones skatinti šį ciklą padaryti tvaresnį – ne tik pirkti ir išmesti drabužius.“

„Vinted“ yra pritraukusi daugiausia investicijų Lietuvos mastu – daugiau nei 100 mln. eurų, o įmonės biure Vilniuje dirba 160 žmonių komanda.

Nors bendrovė veikia labai sėkmingai ir nėra priklausoma nuo investuotojų pinigų, visai neseniai, 2016 m., ji buvo susidūrusi su didžiule krize ir atsidūrė ties bankroto riba – pasiekė ribą, kai kiekvienas mėnuo kainavo po 1 mln. eurų, o įmonei gyvuoti buvo likę tik trys mėnesiai. Suvokę, kad situacija labai rimta, „Vinted“ vadovai nusprendė, kad pats metas šiek tiek sumažinti plėtrą, pasirinkti tik vieną rinką ir į ją nukreipti visą dėmesį. Taip pat reikėjo atleisti pusę įmonės darbuotojų, o biurą palikti tik Lietuvoje. Kaip teigia Mantas, „rinka yra gerokai didesnė, nei manoma, ir ji nenori mokėti už paslaugą, tačiau sutinka mokėti už papildomos vertės paslaugas. Jei turi 100 kartų daugiau vartotojų, nei planavai, net iš mažai kainuojančių papildomų paslaugų galima uždirbti labai daug pinigų. Didžiausios krizės pamokos – svarbu plėtrą daryti žingsnis po žingsnio, o ne iš karto bandyti užkariauti visas rinkas, reikia būti nuosekliems ir iš tiesų išmanyti tiek savo rinką, tiek konkurencinę aplinką. Taip pat labai svarbu būti efektyviems, o ne turėti septynis biurus įvairiose pasaulio vietose, nors negali sau to leisti, nes jų išlaikymas kainuoja daugiau nei jų sugeneruojama nauda.“

Šiuo metu „Vinted“ gali būti vadinamas vienu sėkmingiausių lietuvių startuolių. Nors išaugo iš spontaniškai gimusios idėjos internetu parduoti nebenešiojamus drabužius, šis projektas jau turi savo biurus Berlyne, Prahoje, Varšuvoje ir Vilniuje, o savo paslaugas siūlo net devyniose rinkose: Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose. „Vinted“ apyvarta siekia 1 mlrd. eurų per metus, o šia platforma vien Europoje naudojasi daugiau nei 8 mln. aktyvių vartotojų.

„Brolis Semiconductors“

Trijų brolių – Dominyko, Augustino ir Kristijono Vizbarų – 2011 m. įkurta įmonė „Brolis Semiconductors“ – puikus spartaus augimo pavyzdys. Per gana trumpą laiką ji išaugo iki pelningos bendrovės ir 2018 m. užėmė šeštą vietą pagal augimą tarp Vidurio ir Rytų Europos technologijų bendrovių. Pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, šioje įmonėje siekia apie 400 tūkst. eurų per metus – taigi, daugiau nei keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį ir net 10 kartų – Lietuvos inžinerijos pramonės vidurkį.

„Brolis Semiconductors“ pastaruosius dvejus metus savo veiklą vykdė ir Jungtinėje Karalystėje bei Belgijoje. Tai mūsų šalį sėkmingai garsina kaip lazerių technologijų valstybę. Kaip teigia vienas iš įmonės įkūrėjų Augustinas, „vien tik Lietuvos rinka per maža ir kol kas nepakankamai imli gaminamoms technologijoms. Tačiau tam tikrose srityse, pavyzdžiui, gynybos, mes gana daug dirbame ir vietos rinkoje. Mūsų sistemos tiekiamos Lietuvos kariuomenei, antiteroristinių pajėgų vienetams ir kitoms jėgos struktūroms. O daugiausia dirbame Europos Sąjungos ir NATO rinkose.“

„Brolis Semiconductors“ kuria naujos kartos ilgabangius puslaidininkius lazerius ir plėtoja visą technologinę vertikalę – nuo sudėtingos medžiagų sintezės molekulinio pluoštelio epitaksijos būdu, puslaidininkio komponentų (lazerio, fotodetektoriaus ir t. t.) kūrimo iki galutinės elektrooptinės sistemos (taikiklio ar jutiklio) gaminimo bei pritaikymo.

Šiuo metu „Brolis Semiconductors“ daugiausia dėmesio skiria dviem kryptims: gynybai ir medicinai. Pasak Augustino, bendras šios įmonių grupės tikslas – užtikrinti tvarų augimą ir per artimiausius trejus metus rinkai pristatyti naująją integrinio jutiklio technologiją – pasak jo, tai gali būti net tam tikra revoliucija: „Per pastaruosius dvejus trejus metus pasiekėme įspūdingus rezultatus ir išsprendėme tam tikras fundamentalias problemas. Šiuo metu pagrindinis uždavinys yra labiau inžinerinio pobūdžio. Mūsų kuriama technologija bus suderinama su plataus vartojimo elektronikos platforma, pavyzdžiui, išmaniaisiais laikrodžiais. Išmaniajame laikrodyje integruotas mūsų jutiklis galės neinvaziniu būdu, per odą, nustatyti tam tikrų kraujo sudedamųjų dalių, tokių kaip gliukozė, laktatai ar šlapalas, koncentraciją.“ Tokios technologijos pasiekiamumas itin svarbus daugiau nei 450 mln. žmonių, sergančių cukriniu diabetu, taip pat profesionaliems sportininkams ar žmonėms, sergantiems sepsiu. Kasmet nuo sepsio miršta daugiau nei 30 mln. žmonių visame pasaulyje. Vidutinis mirštamumas nuo šios ligos yra daugiau nei 30 proc., o jos gydymas yra pats brangiausias pasaulyje – vien JAV tai kasmet kainuoja 24 mlrd. JAV dolerių.

„Brolis Semiconductors“ kuriamos technologijos didžiausias pranašumas – matavimo realiu laiku galimybė ir technologinis suderinamumas su plataus vartojimo elektronikos platforma. Šios technologijos paplitimas gali būti labai didelis, ir tiek cukrinio diabeto, tiek sepsio ar kitų sutrikimų atveju ji suteiks išankstinę informaciją apie nuokrypius nuo normos – tai padės sumažinti komplikacijų riziką ir sveikatos apsaugos sistemos sąnaudas.

„Deeper“

Tikrą perversmą žvejų pasaulyje sukėlęs startuolis „Deeper“, sukūręs itin modernų ir patogų echolotą, nenustoja ir toliau stebinti bei augti. Britų leidinio „Financial Times“ sudaromame sparčiausiai augančių Europos įmonių tūkstantuke 2019 m. „Deeper“ užėmė garbingą 246 vietą, o jų pajamų augimas vertinamuoju laikotarpiu siekė 580 procentų. Tai tikrai puikus rezultatas, nes įmonė gana jauna – įkurta 2012 metais.

Lietuvių sukurtas prietaisas, žvejams pateikiantis daug informacijos apie vietą, kurioje žvejojama, jau yra išrinktas populiariausiu JAV, Australijos, Europos, Kinijos, Aliaskos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Olandijos meškere užmetamu echolotu. Lietuvoje kuriami ir gaminami echolotai šiuo metu parduodami daugiau kaip 50 šalių, o „Deeper“ programėlę jau yra parsisiuntę daugiau nei
1 mln. vartotojų.

Kadaise dviejų žvejų – Aurelijaus Liubino ir Rolando Sereikos – nusivylimas brangiais ir griozdiškais, net ne visada gerai veikiančiais echolotais išaugo į labai sėkmingą startuolį. Jo komandą šiuo metu sudaro daugiau nei 60 specialistų, dirbančių tyrimų ir plėtros, logistikos, rinkodaros ir pardavimo srityse.

„Whatagraph“

„Whatagraph“ – rinkodaros analizės duomenų vizualizavimo platforma, padedanti vartotojams gauti aiškesnę ir greitesnę informaciją apie rinkodaros kanalų statistiką. Tie, kuriems teko susidurti su internetine rinkodara ir socialiniais tinklais, tikrai žino, kiek laiko užtrunka iš visų kanalų surinkti rinkodaros kampanijų rezultatus ir parengti jų pristatymą. Būtent šį procesą ir pagreitina „Whatagraph“ – be didelio vargo surenka visus duomenis, parengia ataskaitą ir išsiunčia klientams.

Įmonė savo veiklą pradėjo prieš ketverius metus su keturių žmonių komanda ir keliais klientais, kurie patikėjo jų idėja. Šiandien „Whatagraph“ komandą sudaro daugiau nei 20 žmonių, o ataskaitas gauna rinkodaros specialistai iš didelių tarptautinių agentūrų, valstybės institucijų ir pasaulinio garso universitetų. Šia iš startuolio batų išaugančia įmone pasitiki ir jos paslaugomis naudojasi tokios bendrovės kaip tarptautinė reklamos ir rinkodaros komunikacijų agentūra „MullenLowe Group“, dirbanti su tokiais prekių ženklais kaip „Netflix“, „Google“ ar „PlayStation“, dienraštis „The New York Times“, tarptautinė reklamos agentūra „Ogilvy“, japonų gigantas „Fujifilm“.

2016 m. „Whatagraph“ buvo įtrauktas į Lietuvos geriausių startuolių dešimtuką, 2017 m. pripažintas kaip vienas perspektyviausių startuolių Baltijos šalyse, o Justas Malinauskas, „Whatagraph“ įkūrėjas, „Forbes“ jau ne kartą buvo paminėtas tarp perspektyviausių Baltijos regiono verslininkų. Šiais metais „Whatagraph“ taip pat turi kuo pasidžiaugti: metų pradžioje pavyko pritraukti 600 tūkst. eurų investiciją, ji leido smarkiai padidinti komandą ir paspartinti augimą. Pasak įmonės atstovų, per pastaruosius metus jie paaugo 300 proc., o dėl naujų investicijų planuoja augimą dar labiau didinti.

„Exacaster“

Programinę didžiųjų duomenų analizės įrangą kuriančios įmonės „Exacaster“ pavadinimas gana plačiai nuskambėjo 2012-aisiais, kai lietuvių sukurtu produktu susidomėjo amerikiečiai. Vis dėlto „Exacaster“ savo veiklą pradėjo kaip startuolis prieš beveik devynerius metus. Tai buvo pirmoji įmonė Baltijos šalyse, didžiųjų duomenų technologiją pritaikiusi darbui su klientais. Taip pat tai viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, pradėjusi taikyti dirbtinio intelekto verslo praktiką. Šiuo metu ji sėkmingai išaugo startuolio marškinėlius, o 90 proc. jos klientų yra iš užsienio: Baltijos šalių, Skandinavijos, JAV.

Savo klientams „Exacaster“ teikia trijų tipų produktus ir paslaugas: tai didžiųjų duomenų valdymas (duomenų surinkimas, saugojimas, apdorojimas ir analizė), personalizuotos komunikacijos valdymo platforma ir dirbtiniu intelektu paremti personalizavimo sprendimai, skirti telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos rinkoms.

Vienas įmonės įkūrėjų ir vadovų Egidijus Pilypas teigia, kad „dirbtinio intelekto sprendimus naudojame visose gyvenimo situacijose kiekvieną dieną – pradedant nuo veido atpažinimo atrakinant telefoną, baigiant orų programėle ar žemėlapiais telefone. Dirbtinis intelektas iš programėlių keliasi į mūsų fizinį gyvenimą: vairuoja automobilį, žaidžia stalo tenisą, mokosi žmogaus kūno motorikos, statyti namus, skinti braškes, pristato į namus maistą ir apskritai keičia mažmeninės prekybos rinką. Šiuo metu pasaulyje yra tūkstančiai startuolių, kurie, pasitelkę dirbtinį intelektą, bando automatizuoti įvairias žmogaus atliekamas funkcijas. Šis procesas vyksta taip sparčiai ir taip natūraliai įsilieja į mūsų gyvenimą, kad mes net nespėję pasidžiaugti progresu klausiame, kas bus toliau.“ 

Oksfordo universiteto atlikto tyrimo, kuriuo buvo bandoma išsiaiškinti, kurias specialybes dirbtinis intelektas pakeis pirmiausia, išvada gana paprasta – visi darbai, kuriuos atliekant nereikia didelės žmonių interakcijos, bus automatizuoti. Manoma, kad iki 2030 m. dirbtinio intelekto technologijos prie pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) pridės maždaug 15 trln. JAV dolerių, o tai iš esmės prilygsta visos Europos metiniam BVP. Vadinasi, bus sukurta Europos Sąjungos dydžio ekonominė vertė ir bent 70 proc. šios vertės pasidalys JAV ir Kinija, nes būtent jos yra daugiausia pažengusios su investicijomis į dirbtinį intelektą.

Žvelgiant į šiuos skaičius, peršasi viena išvada: visos industrijos bus pakeistos arba transformuosis dėl dirbtinio intelekto įtakos, taigi, Lietuvai tai yra didžiulė galimybė. Kaip teigia Egidijus, „Lietuva turi tokias pačias galimybes, kaip ir visos kitos šalys, lyderiauti transformuojant industrijas dėl vieno paprasto fakto – norint sukurti inovaciją, pagrįstą dirbtiniu intelektu, nereikia turėti jokių išskirtinių rinkos sąlygų. Nereikia nei pigios darbo jėgos, nei naudingųjų iškasenų, nei specifinės geografinės ar geopolitinės padėties. Viskas, ko reikia, tai pritaikyti dirbtinio intelekto technologiją automatizuojant kurią nors industrijos veiklą. Taigi, tereikia geros idėjos ir daug kokybiško darbo. 

Labai svarbu tai, kad dirbtinio intelekto produktai iš principo yra linkę automatiškai monopolizuoti rinką. Pagrindinis dominavimo veiksnys yra turimų duomenų kiekis ir įvairovė. Duomenys reikalingi tam, kad algoritmai turėtų kuo daugiau pavyzdžių, iš kurių galėtų mokytis. Pirmieji sukūrę geriausią algoritmą ir pradėję jį naudoti praktiškai automatiškai pirmi susirenka dar daugiau duomenų tolesniems algoritmo mokymams, algoritmai tampa dar tikslesni ir atskirtis nuo konkurentų, turinčių mažiau duomenų, tampa milžiniška. Geras pavyzdys yra „Google“ paieška: turime tik vieną „Google“, o ne daug mažų googliukų. Būtent todėl sukurti geresnį paieškos algoritmą beveik neįmanoma neturint tiek duomenų, kiek turi „Google“.

„CGTrader“

„CGTrader“ – puikus dalijimosi platformos pavyzdys. Jau aštuonerius metus veikianti įmonė suteikia galimybę 3D dizaino entuziastams prekiauti ir dalytis savo 3D modeliais. „CGTrader“ turi didžiausią aukštos kokybės 3D modelių kolekciją pasaulyje – į platformą jų įkelta jau daugiau nei 800 tūkstančių. Šių metų birželį „CGTrader“ vartotojų skaičius viršijo 2 milijonus.

JAV elitinio verslo žurnalo „Fortune“ kasmet skelbiamame sąraše nurodoma 500 pelningiausių pasaulio įmonių ir daugiau nei 150 iš jų naudojasi „CGTrader“ paslaugomis. Trimačius modelius „CGTrader“ platformoje dažniausiai perka skaitmeninio turinio plėtotojai, dirbantys el. prekybos, kompiuterinių žaidimų, virtualiosios ir papildytosios realybės, kino, animacijos, 3D spausdinimo srityse.

2019 m. gegužę bendrovė pristatė „ARsenal“ – rinkoje pirmąjį produktą, leidžiantį el. prekybos bendrovėms savo interneto parduotuvėse lengvai įdiegti trimatės grafikos ir papildytosios realybės sprendimus. „CGTrader ARsenal“ suteikia galimybę interneto parduotuvių klientams dar prieš perkant apžiūrėti ir išmėginti dominančias prekes interaktyvioje papildytosios realybės aplinkoje. Tokie 3D ir papildytosios realybės sprendimai didina pardavimą, pirkėjų lojalumą ir gerokai sumažina grąžinamų prekių skaičių.

„Trafi“

Daugeliui vilniečių „Trafi“ yra ta programėlė, be kurios jie neįsivaizduoja savo dienos. Tai ne tik ta vieta, kurioje tiksliausiai ir paprasčiausiai pateikiama visa viešojo transporto informacija, bet ir galimybė vienu prisijungimu naudotis visų rūšių transportu (viešuoju transportu, miesto dviračiais, dalijimosi platformų automobiliais) ir pavėžėjimo paslaugomis mieste, palyginti kelionės kainas ir trukmę realiu laiku, užsisakyti paslaugas nekeičiant programėlės.

Tačiau Lietuvoje mažai kas žino, jog „Trafi“ šiuos marškinėlius jau senokai išaugo. Bendrovės verslo modelis orientuotas ne į pavienius vartotojus, bet į verslo verslui (B2B) bendroves, tiksliau – į pasaulinius judumo milžinus. Lietuvių startuolis bendradarbiauja su amerikiečių „Lyft“, „Google“, „Apple“, „Volkswagen Group“, su tokiais miestais kaip Rio de Žaneiras, Džakarta, Berlynas. Minėtoms bendrovėms „Trafi“ padeda įdiegti ar papildyti jau egzistuojančias judumo platformas. Pavyzdžiui, „Lyft“, didžiausias „Uber“ konkurentas JAV, bene 20 miestų siūlo ne tik pavėžėjimo, bet ir viešojo transporto paslaugas, o šis modelis į „Lyft“ programėlę integruotas dėl „Trafi“ platformos.

Šis 2013 m. įkurtas startuolis jau yra pritraukęs 14 mln. eurų tarptautinių fondų investicijų.

Pernai „Trafi“ savo verslo modelį išgrynino dar labiau: šiandien lietuvių kurta judumo platforma siekia padėti miestams tapti multimodalinio judumo sistemomis. Geriausiai šį sudėtingą terminą paaiškina birželį startuosiantis „Trafi“ ir „BVG“, Berlyno miesto transporto agentūros, bendras projektas. Tai viena programėlė, kuri leis naudotis visų rūšių miesto transportu: nuo metro iki dalijimosi platformų automobilių, nuo dviračių iki pavėžėjimo paslaugų. „Trafi“ Berlynui padės tapti pirmuoju Europos miestu, kuriame visa judumo sistema bus centralizuota ir organizuojama miesto transporto agentūros, o ne privačiojo sektoriaus bendrovių. Ši inovacija iš esmės pakeis ne tik transporto agentūros veiklą mieste, bet ir gyventojų patirtį – šiandien Berlyne veikia 25 transporto tiekėjai, tad miestiečiai turėtų naudoti tiek pat skirtingų programėlių, kad galėtų palyginti ir užsisakyti jų paslaugas. O dabar visa tai bus perkelta į vieną programėlę.

Šis sprendimas yra didžiulė inovacija judumo industrijoje. Šiandien Europoje egzistuoja tik kelios technologijos, kurios leidžia vienoje programėlėje (taigi, viena registracija ir mokėjimu) naudotis skirtingų rūšių transporto priemonėmis, tačiau „Trafi“ pasirinktas bendradarbiavimas su miestais yra unikalus. Partnerystės su miestais yra sudėtingesnės, tam reikia daugiau laiko nei bendradarbiaujant su privačiojo sektoriaus bendrovėmis, tačiau „Trafi“ tiki, jog tai – darniausias ir ilgalaikis modelis, iš tiesų įgalinantis multimodalinį judumą mieste. Tik miestai turi galimybę sujungti visus transporto paslaugų teikėjus, nes jie nekonkuruoja su nė vienu iš jų. Taip kitų rūšių transporto priemonės, paspirtukai ar miesto dviračiai, gali gerinti viešojo transporto pasiekiamumą ir sumažinti vieną ar porą keleivių vežančių automobilių skaičių. Tik taip miestas gali komunikuoti su keleiviais, siūlyti lanksčias alternatyvas ir reaguoti į infrastruktūros problemas.