Aktualijos

Spūstys Lietuvos širdyje – liūdnas kovos su tarša simbolis   2022 m. sausio 10 d.

Jei vieni svarbiausių Lietuvos valstybingumo ir katalikybės simbolių – Gedimino pilies bokštas ir Vilniaus katedra – būtų žmonės, jie jau būtų mirę nuo vėžio. Tik taip galima įvertinti situaciją, kurią stebime Lietuvos širdyje. Tai simbolizuoja, kad Lietuvos politika transporto taršos srityje, švelniai tariant, susiduria su labai didelėmis problemomis. Valdžios Lietuvoje ir Vilniuje keičiasi, o spūstys sostinėje vis auga, tarsi visos politinės partijos būtų susimokiusios prieš Vilniaus katedros lankytojus ir ypač šalia katedros gyvenančius žmones, kurie dėl visas normas kraujyje viršijančio švino kiekio jau seniai vadinami švininiais (nepainiokite su Lietuvos futbolo federacijos vadovybe).

Tiesa, politikai gali teigti, kad bando spręsti taršos problemą. Žinoma, ne todėl, kad vis daugiau žmonių mirs perdozavę švino ar paskęs, nes besimaudančius juos švinas nutemps į dugną. Ne, švinas lietuvių kūnuose politikams nerūpi. Jiems nerimą kelia tik tai, kad jei smarkiai nesumažinsime transporto taršos, jau šio dešimtmečio pabaigoje mokėsime šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.

Deja, akivaizdu, kad net ir baudos nerimo sukelia ne tiek jau daug. Spūstys Lietuvos širdyje yra geriausias simbolis, kad priimami sprendimai yra kokybiški tik siekiant vieno tikslo – išleisti Europos Sąjungos ir biudžeto lėšas, tačiau, švelniai tariant, labai abejotini, jei norime nemokėti baudų ir nepaversti visų Vilniaus katedros lankytojų švininiais.