Laisvalaikis

„Sostų žaidimo“ premjerą legaliai žiūrėjo 17 mln., nelegaliai – 54 mln. žmonių 2019 m. gegužės 29 d. Karolis MAKRICKAS

Tiesą sakant, apie piratavimą šiandien kalbėti nėra madinga, nes prieš kelerius metus visą pasaulį drebinusi kova aprimo. Tačiau informacija, kad televizijos „HBO“ serialo „Sostų žaidimas“ aštunto sezono premjerą legaliai žiūrėjo 17 mln. vartotojų, o vien per pirmas 24 val. naujausio sezono pirma serija nelegaliai pasimėgavo net 54 mln. vartotojų, vėl paskatino kalbėti apie tai.

Piratavimo mastą skaičiuojančios įmonės „Muso“ duomenimis, tai leidžia teigti, kad bręsta naujas antirekordas. Nes neabejojama, kad praėjusių metų rekordas, kai per pirmas 72 val. po debiuto septinto sezono pirmą seriją nelegaliai parsisiuntė 90 mln. žmonių, bus sumuštas. Maža to – gana tragikomiškai skamba tai, kad internete „Sostų žaidimo“ aštunto sezono premjera pasirodė visa valanda anksčiau nei per televiziją, tad tinklalapiuose, besidalijančiuose nelegaliu turiniu, kilo tikras ažiotažas, o socialinius tinklus užpuolė tie, kurie piktybiškai niekieno neprašomi informavo visus apie tai, ko tikėtis pirmoje serijoje. Taip daliai žmonių buvo sugadintas premjeros džiaugsmas.

Gyvenimas ne visada yra teisingas. Todėl, 100 proc. palaikydami autorius, turime matyti ir realybę. O joje yra taip: jei 100 mln. vartotojų „parsipučia“ „Sostų žaidimą“ ir vėliau savo įspūdžiais dalijasi socialiniuose tinkluose, ir tai tampa galinga reklama, gali būti, kad tai priverčia daugiau žmonių „Sostų žaidimą“ pažiūrėti legaliai – už tai sumokėjus. Tad piratų blogis gali transformuotis į „HBO“ pelną. Tai paaiškina, kodėl koncernas nepersistengia kovodamas su piratais.

Įdomu tai, kad serialą „Sostų žaidimas“ kurianti televizija „HBO“, kaip teigiama, nesiima agresyvesnių kovos su piratavimu priemonių. Remiantis Indianos universiteto (JAV) Kelley verslo mokyklos analize, tikėtina, kad verslas apskaičiavo, jog kovai su piratais gali reikėti daug jėgų ir lėšų, o tikimybė laimėti gana maža. Tuo labiau jog yra maža tikimybė, kad piratai būtų linkę produkciją pirkti legaliai, todėl finansiniai praradimai nėra itin dideli.

Dar labiau kovojimo su piratavimu šalininkus atšaldo pavyzdžiai, demonstruojantys, kad efektyviausia priemonė yra susijusi ne su draudimais, o su patogesnės ir finansiškai prieinamos alternatyvos sukūrimu. Tai demonstruoja tiek „Spotify“ pavyzdys – dėl šios platformos sumažėjo muzikos piratavimas, tiek „Netflix“ – sumažėjo filmų piratavimo mastas. Tai ypač pasiteisino Švedijoje: įsigaliojus griežtiems kovos su piratavimu įstatymams, bendras piratavimo mastas liko iš esmės toks pats, kaip ir tada, kai tų įstatymų nebuvo, o televizijos turinio piratavimas, pasirodžius įstatymui, netgi didėjo. Tačiau piratavimas labai sumažėjo, kai į rinką atėjo „Netflix“. Anot „Muso“, šalys, kuriose daugiausia pirataujama šiandien, yra Indija, Kinija ir JAV. Lietuva dar ne taip seniai taip pat lyderiavo pasaulinio interneto piratų reitingo viršūnėje – buvo „garbingoje“ antroje vietoje. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė į gera, kai Lietuvoje paslaugas ėmė teikti „Spotify“, „Apple iTunes“, „Netflix“, „Deezer“ ir kitos skaitmeninio turinio platformos.

Vis dėlto gal ir galima suprasti, kodėl „HBO“ į kovą su piratais pati nesivelia – kovotojų yra ir be jos, ypač Europoje (ir Lietuvoje). Tik ir vėl bus labai įdomu stebėti, kuo ši kova baigsis. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliaciniame teisme paskelbtas sprendimas, įpareigojantis Lietuvos ryšio tiekėjus blokuoti prieigą prie tinklalapio „Linkomanija“. Taip sukurtas precedentas, leidžiantis Lietuvos radijo ir televizijos komisijai blokuoti tinklalapį, jei šis skelbia nelegalų turinį ir pažeidžia autoriaus teises.

Ir nors šis sprendimas atrodo itin ryžtingas bei atveria kelius negailestingam piratų išgalabijimui, kol kas nieko panašaus nenutiko. Autorių interesams atstovaujančios asociacijos LATGA teisingumo siekis, kaip teigiama, susidūrė su netikėtu rezultatu: ne tik išaugo „Linkimanijos“ lankomumas, bet ir internete padaugėjo nuorodų, kaip įveikti jo blokavimą. O tinklalapyje atsirado ir autoriaus teisių ginamos produkcijos, kurios anksčiau nebuvo. Tai demonstruoja, kad pokytis vyksta, tačiau kalbėti apie pergalę prieš piratus dar anksti.

Ypač ryžtingai į kryžiaus žygį su piratais už autoriaus teises išsiruošė Europos Sąjunga (ES) – jos direktyva nusitaikė į didžiąją trijulę: „YouTube“, „Google“ ir „Facebook“. ES ne tik bandys juos priversti kontroliuoti, kad jų platformose būtų skelbiama tik legali informacija, ir pašalinta ta, kuri autoriaus teises pažeidžia, bet ir įpareigos šalinti turinį, kuriuo propaguojamas smurtas ar kurstoma nesantaika. Paieškos sistemos ir socialinių tinklų platformos turės gauti licencijas, kad galėtų platinti nuorodas. Tad teoriškai turinio kūrėjai galėtų reikalauti atlygio už tai, kad „Google“ parodė nedidelę dalį jų sukurto turinio.

Pavyzdžiui, „Google News“ be autoriaus sutikimo pateikia straipsnių santraukas, o tai, vertinant pagal naująją direktyvą, būtų autoriaus teisių pažeidimas. Internete ši direktyva labai greitai pavadinta „Meme Ban“ (liet. „memų draudimas“). Žinoma, ją palaikantys politikai ir autoriai tikina, kad reikalavimas gauti autorių leidimą netaikomas, pavyzdžiui, cituojant, kritikuojant, kuriant karikatūras ar parodijas. Vis dėlto kritikai laikosi nuomonės, kad šiai direktyvai pritarę politikai ir autoriai dažnu atveju net nežinojo, už ką pasirašo.

Ypač prastą nuomonę apie šią ES kovą už gėrį turi JAV žiniasklaida. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad visi didieji žaidėjai, kuriuos visų pirma paveiks ši direktyva, yra JAV koncernai. Anot „Forbes“, kritikai įsitikinę, kad dėl šios direktyvos, kuri nors ir turi kilnias intencijas bei taikosi į didžiuosius žaidėjus, labiausiai nukentėti gali būtent mažesnės turinio skelbimo platformos. Dėl to ilgainiui sumažės informacijos įvairovė, o didžiausios bendrovės sugebės prisitaikyti ir galės sau leisti pagal direktyvos rekomendacijas tikrinti skelbiamą turinį bei jį filtruoti.

Pasak „The New York Times“, yra ir kita medalio pusė – siekiant, kad autoriui visuomet būtų atlyginama už kiekvieną jo kūrinio panaudojimo būdą ir kad kaskart būtų užtikrinamos autoriaus neturtinės teisės (naudojant kūrinius būtų nurodoma autorystė ir pan.), žmonių noras dalytis skaitmeniniu turiniu niekur nedings. Todėl neatmestina, kad daugelis socialinių medijų tiesiog pavargs kovoti ir verčiau pasirinks apriboti turinį ES šalims narėms. Taip jau atsitiko įsigaliojus ES Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, kai dalis mažesnių JAV tinklalapių, bandant juose apsilankyti, tiesiog parodo pranešimą, kad „turinys nėra skirtas jūsų regionui“.

Taigi, kol „HBO“ džiaugiasi, kad auga ne tik piratų, bet ir tų, kurie legaliai įsigyja galimybę pažiūrėti „Sostų žaidimą“, skaičius, Lietuva su ES ruošiasi šlykščius piratus iš visų pusių blokuoti ir suorganizuoti jiems kažką panašaus į Baltramiejaus naktį. Kas laimės ir kuo ši kova baigsis, pamatysime gal po poros metų. Bus įdomu, ar pavyks įveikti piratus ir kaip atrodys nuo jų apginta ES informacinė erdvė: skurdesnė, o gal atvirkščiai – pripildyta klestinčių autorių, kuriems „YouTube“, „Google“ ir „Facebook“ vartotojai, naudojantys jų kūrinius, suneš milijonus.