Nacionaliniai interesai

Šiandien privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą 2022 m. vasario 27 d.

V. Putinas pradėjo civilizacinį karą, privalome visomis jėgomis remti Ukrainą ir stiprinti Lietuvos gynybą. V. Zelenskis daro viską, kad apgintų Ukrainą ir civilizuotą pasaulį nuo išprotėjusio KGB-isto ordos. Lietuvos Prezidentas G. Nausėda ir kiti politikos lyderiai turėtų elgtis analogiškai.

Sveiki, gerbiami Lietuvos žmonės!

Šiandien Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ukrainiečių tauta, visi Ukrainos piliečiai stojo ginti ne tik savo, bet ir mūsų laisvės bei gyvybių nuo link Europos slenkančio rudo ir juodo hitlerinio bei stalinistinio Vladimiro Putino maro. 

Šiandien mes visi ir mūsų lyderiai privalome susivienyti ir skubiai priimti būtinus sprendimus, kurie padėtų Ukrainai kovoti, stiprintų mus ir stabdytų V. Putino ordą.

Tačiau prieš atsakydami į klausimą, ką turime daryti, visų pirma turime pamėginti suprasti, kas iš tiesų vyksta. Kodėl V. Putinas nusprendė su milžiniška kariuomene užpulti Ukrainą? Kodėl būtent dabar? Kokią žinią, kokį signalą mums tai siunčia? Privalome tai išgirsti, suprasti ir veikti itin ryžtingai.

Taigi, pirmas klausimas: kodėl V. Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą būtent dabar, o ne, pavyzdžiui, tuo metu, kai valdžioje buvo Donaldas Trumpas, ir šiandien laižantis padus Rusijos diktatoriui?

Atsakymas akivaizdus, jei suvokiame, kaip iki šiol veikė V. Putino režimas ir kaip Vakarai tokį jo veikimą toleravo, kai po demokratinių revoliucijų Sakartvele, Ukrainoje ir kitose valstybėse V. Putino režimas, išnaudodamas korumpuotus oligarchus ir politikus, nuo jų įtakos priklausančią teisėtvarką ir žiniasklaidą, trukdydavo demokratinėms jėgoms veikti, supriešindavo jas su visuomene ir padėdavo į valdžią grįžti prokremliškiems veikėjams, tokiems kaip Viktoras Janukovyčius Ukrainoje ar karbauskiai, uspaskichai bei daugybė panašių veikėjų Lietuvoje.

Tačiau Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis šį žaidimą su V. Putinu nutraukė – priėmė daugybę sprendimų, kad smarkiai sumažintų Rusijos remiamų oligarchų ir nuo jų priklausomos žiniasklaidos įtaką visuomenei. Beje, apie tai rašau metiniame žurnalo „Valstybė“ numeryje. 

Po šių V. Zelenskio sprendimų V. Putinas suprato, kad jo korupcinės pajėgos praranda įtaką Ukrainoje, todėl iš vidaus užvaldyti šios šalies jam tikrai nepavyks.

Būtent šis pokytis jau prieš metus man leido prognozuoti, jog Rusijos vadovas tęs karinę invaziją į Ukrainą, kad trukdytų demokratinei Ukrainai sustiprėti. Tačiau neslėpsiu – tikėjausi, kad V. Putino invazija apsiribos kelių kitų regionų okupacija ir kad jis tuo pat metu stengsis išsiderėti iš Vakarų sau naudingas taikos sąlygas. Konkrečiai – iš Europos Sąjungos, kad ši už karinių veiksmų nutraukimą atsidėkotų teroristui V. Putinui – patvirtintų jam naudingą energetikos politiką ir už kosmines kainas pirktų Rusijos dujas bei naftą. Taip V. Putinas būtų laimėjęs dvigubai: ir susilpninęs Ukrainą, ir uždirbęs šimtus milijardų iš Vakarų.

Tačiau šį sykį diktatorius pasirinko ne jam jau ne kartą sėkmę užtikrinusį kruviną žaidimą. Jis nusprendė smogti Ukrainai visa karine galia ir būtent tai, gerbiamieji, siunčia labai rimtą ženklą mums visiems Lietuvoje bei pasaulyje. Ir mes privalome jį išgirsti.

Šiandien V. Putinas, stengdamasis išsaugoti savo valdžią, savo diktatūrinį režimą, pasiruošęs naikinti jo režimui grėsmę keliančias demokratijas visa karine galia ir nebekreipia dėmesio į ekonominius padarinius jo šaliai.

Būtent tai demonstruoja, kad jo tikslas jau nebėra tik Ukraina. Jo tikslas daug didesnis – pakeisti egzistuojančią pasaulio tvarką.

Apie tai reikėtų kalbėti itin išsamiai, tačiau šiandien svarbiausia suvokti, kad jei V. Putinui pavyks okupuoti Ukrainą, jis tikrai nesustos – gana greitai stengsis pasiruošti ir su savo orda žengs gilyn į Europą. Paskandinęs Europą karo liepsnose, sunaikins nemažą dalį jos ekonominio potencialo, o tai ne tik mažins Europos ekonominę įtaką pasaulyje, bet ir silpnins JAV įtaką. Tuo iš karto Azijoje ir Afrikoje pasinaudos Kinija – stengsis tapti dominuojančia galia šiuose regionuose, o ekonomiškai – ir visame pasaulyje. 

Tiesa, nėra lengva pasakyti, kaip smarkiai į šio plano vykdymą yra įsitraukusi Kinija, tačiau kad šis planas jai yra naudingas, turbūt geriausiai simbolizuoja tai, kad, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, oficialusis Pekinas paskelbė, kad dėl invazijos kaltos JAV. Manyčiau, jog tai demonstruoja, kad arba Kinijos valdžia išprotėjo, arba palaiko V. Putino pastangas demokratiją Europoje naikinti tankais ir raketomis, nes tikisi iš to išlošti.

Jei V. Putinas pakilo į lemiamą mūšį su demokratijomis ir laisvę, turime kalbėti ne tik apie tai, apie ką kalba Lenkijos premjeras, kad po Ukrainos ir Rusijos agresijos taikiniu gali tapti Lenkija, Baltijos šalys ir Suomija, o apie tai, kad V. Putinas gali siekti su savo kariuomene nužygiuoti iki Berlyno, o gal ir dar toliau – taip užsitikrintų, kad Europos Sąjungos demokratijos ar tai, kas iš jų liks, atsidurtų po jo režimo padu, tad demokratinis pasaulis ir JAV bus pagaliau nugalėti.

Supraskime tai ir dalykimės žinia, kad šiandien Ukrainos žmonės, vadovaujami Prezidento V. Zelenskio, kovoja ne tik už savo laisvę ir galimybę gyventi demokratiniame, o ne išprotėjusio KGB-isto pasaulyje, bet ir už visos Europos laisvę ir viso demokratinio pasaulio ateitį.

Ir štai dabar galime atsakyti į svarbiausią klausimą: ar tai, ką mes Lietuvoje, ką Lietuvos ir Europos lyderiai šiandien daro dėl Ukrainos ir savo pačių ateities, yra pakankama, ar labai, gal net nusikalstamai, per mažai, kad būtų sustabdyta KGB-isto orda? 

Apie tai kalbėjau praeitos savaitės komentare – teigiau, kad Lietuvoje oligarchinių struktūrų ir nuo jų priklausančios žiniasklaidos buvo sąmoningai blokuojama ne tik mūsų šalies energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ir taip padedama V. Putinui finansuoti Rusijos kariuomenę, bet ir Lietuvos gynybos sistemos modernizacija bei stiprinimas, taigi, taip išsaugomas Lietuvos pažeidžiamumas. Tam privalome pasipriešinti, kaip V. Zelenskis pasipriešino Ukrainą užvaldžiusioms oligarchų grupėms, ir skubiai stiprinti Lietuvos gynybinį potencialą – ne kartais, o dešimtimis kartų padidinti į gynybą įtrauktų piliečių skaičių. 

Deja, šis mano komentaras, kaip ir keletas kitų, kuriais kviečiau priešintis Rusijos įtakai ir stiprinti valstybę, buvo feisbuko užblokuotas, nes kalbėdamas apie V. Putino keliamą grėsmę kažkokiu mistiniu būdu pažeidžiau kažkokios įmonės autoriaus teises. Tuo neturėtume stebėtis, nes normalu, kad V. Putinas stengiasi trukdyti susivienyti jam iš tiesų pasipriešinti. Visi, kurie teigiate, kad Jums rūpi Ukrainos žmonės, turite suvokti, kad kuo greičiau stiprės Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių kaimynių gynybinis potencialas, tuo aiškesnis ženklas bus siunčiamas V. Putinui, kad jam nugalėti demokratijų nepavyks. Tik matydamas augančią demokratijų karinę galią jis supras, kad, nukariavus Ukrainą, nukariauti Europos jam nepavyks, todėl jo planas sugriauti demokratinį pasaulį ir sukurti Maskvos bei Pekino dominuojamą pasaulį taip pat žlugs. Vadinasi, tolesnis karas Ukrainoje neteks prasmės. 

Būtent todėl labai svarbu priimti tinkamus ir itin ryžtingus sprendimus stiprinant gynybą Lietuvoje. Deja, apie tai bent kol kas nekalba nei Prezidentas Gitanas Nausėda, nei valdančiosios daugumos lyderiai. Ir tai turėtų neraminti. Todėl savo komentarą apie gynybos stiprinimą papildysiu ir pakartosiu šį trečiadienį. Be to, savo komentarus pradėsiu skelbti ir tekstiniu pavidalu – gal bent taip jų neužblokuos ir man, Jūsų padedamam, pavyks priversti politikus priimti būtinus sprendimus ir padėti demotyvuoti V. Putiną tęsti invaziją į Ukrainą. 

Dar svarbiau nedelsiant padėti Ukrainos Prezidentui ir Ukrainos žmonėms, todėl kreipiuosi į Lietuvos Prezidentą G. Nausėdą ir prašau nustoti būti nomenklatūrinio tipo lyderiu, bent trumpam pabūti patriotinio tipo lyderiu ir kreiptis į visas demokratines valstybes su raginimu skirti Ukrainos gynybai reikalingų ginklų, ypač prieštankinių ir priešlėktuvinių, ne tiek, kiek reikia, kad užsidėtų pliusiuką, jog padėjo, o tiek, kiek, Prezidento V. Zelenskio nuomone, yra būtina, kad Ukrainos žmonės turėtų kuo ginti savo laisvę nuo išprotėjusio diktatoriaus ordos. 

Ir Prezidento to reikalauti turime garsiai bei nuolat – tol, kol Ukrainos poreikiai bus patenkinti. 

Gerbiami Lietuvos žmonės, noriu Jūsų paklausti: kodėl Ukraina dar nėra Europos Sąjungoje? Kodėl net šiandien nekalbama apie tai, kad reikia paspartinti Ukrainos priėmimą? Prezidente, Jūs privalote pareikalauti to daugelio Lietuvos žmonių vardu – tų žmonių, kurie, neabejoju, sutinka su mintimi, kad savo laisvę apgynusi Ukraina, net jei pusė jos bus okupuota, kiekvienas nuo V. Putino laisvas KGB-istano metras, kiekvienas centimetras, taps Europos Sąjungos dalimi. Juk ir dėl šios vilties Ukrainos žmonės pakilo į kovą su V. Putino oligarchais, su V. Putino mafija, o dabar kaunasi su V. Putino kariuomene. Tad kas, jei ne šie didvyriai, labiau verti būti Europos Sąjungoje? Juk jie šiandien gina visa tai, kas yra Europos Sąjunga, laisvė ir demokratija!

Be to, tikiuosi, kad Jūs, gerbiamieji, mane palaikysite: turime reikalauti Prezidento, Užsienio reikalų ministro ir visų Lietuvos politikų, kad Europos Sąjunga jau šiandien paskelbtų, kad visoms Ukrainos piliečių šeimoms, kurios neteks maitintojo, nes jis kovojo ir žuvo mūšio lauke, būtų skirta parama – tiek finansinė, tiek socialinė, tiek švietimo ir kitų sričių, kad visi patriotai, šiandien žūstantys už mūsų visų laisvę ir mūsų visų ateitį, žinotų, kad jų šeimos nebus nurašytos į karo nuostolius, kad mums kiekviena jų auka, kiekviena jų šeima yra brangi. 

Taip, gerbiamieji, šiandien mes rūpinamės pabėgėliais, bet kiek šeimų, kurių nariai kaunasi, lieka Ukrainoje? Ar mes, jei esame europiečiai, jei esame turtingiausios sąjungos nariai, neturime jiems įsipareigoti, atsidėkoti ir atiduoti pagarbą? Būti šiandien su jais – jei ne kovos lauke, tai savo širdimis, savo galimybėmis, savo valia. 

Tikiuosi, kad šio mano komentaro feisbukas neužblokuos, o jei užblokuos, tikiuosi, kad dalysitės šio komentaro tekstiniu pavidalu ir kad mes paskatinsime mūsų lyderius, mūsų Prezidentą, kovoti už Ukrainą iš visų jėgų, kad padėtume mūsų broliams ir seserims bei juos palaikytume. Ir ne tik tiek, kiek reikia, kad pasidemonstruotume lietuviškoje žiniasklaidoje. 

Prezidente, demonstracijų metas baigėsi, metas ginti Ukrainą, ginti Europą, ginti Lietuvą!

Gerbiamieji, dalykitės šiuo komentaru – nenuilskime reikalauti, kad šie sprendimai būtų priimti: kad būtų maksimaliai stiprinamas Ukrainos žmonių gynybinis potencialas ir teikiama dvasinė, moralinė bei visokeriopa parama jų kovai. Taip pat kad būtų stiprinamas Lietuvos gynybinis potencialas – apie tai kalbėsiu šį trečiadienį. Šiais veiksmais mes nusiųstume aiškų ženklą išprotėjusiam diktatoriui, kad jo tankai ir lėktuvai degs ir kris visur, kur jis kiš savo kruvinas KGB-istines letenas, kad jo planas nepavyks, todėl žudydamas Ukrainos žmones savo svajonės sugriauti demokratinį pasaulį jis neįgyvendins. 

Dėkoju už dėmesį ir linkiu visiems dvasinės stiprybės! Ypač kovojantiems Ukrainos žmonėms. Героям слава!