Aktualijos

Seras Ciaránas Devane’as: Jungtinės Karalystės patrauklumo paslaptis – solidarumas Eduardas EIGIRDAS / straipsnis iš archyvo (2017-09)

Jungtinė Karalystė turi didelę reikšmę Lietuvai, nes būtent joje per pastaruosius porą dešimtmečių apsigyveno daugiausia emigravusių Lietuvos piliečių. Todėl Jungtinės Karalystės karalienei asmeniškai pavaldžios organizacijos – Britų tarybos – vadovo sero Ciaráno Devane’o klausiau ne to, kuo užsiima jo organizacija, o jo įžvalgų apie procesus, vykstančius jo šalyje ir pasaulyje, kuriame Britų taryba turi 100 atstovybių.

Per šį interviu stengiausi bent truputį paliesti potencialiai įdomiausias temas, pradedant nuo to, kodėl įvyko „Brexit“ ir kodėl Jungtinė Karalystė yra viena patraukliausių valstybių pasaulyje, baigiant destrukcine melagingų naujienų įtaka, potencialiausiomis sritis bei tuo, kas, anot sero, XXI a. gali garantuoti sėkmę.

Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, agresyvi Rusijos politika, „Brexit“. Ar tai tik sutapimai, o gal vertindami dabartinę situaciją pasaulyje turėtume pradėti nerimauti dėl ateities?

Manyčiau, kad šiame kontekste labai svarbu matyti ir tai, kur pasaulis žengia – ir labai stipriai – į priekį. Žmonės darosi vis sveikesni, vis daugiau žmonių gali mokytis. Todėl ne tik turime rizikos faktorių, bet ir matome teigiamų tendencijų. Ir nors yra tokių žiaurių krizių kaip karas Sirijoje ir iš šios šalies masiškai bėgantys piliečiai, jei lygintume situaciją su 1930-aisiais, galėtume teigti, kad pasaulis yra daug saugesnė ir geresnė vieta gyventi. Su daug didesnėmis galimybėmis save realizuoti.

O kaip dėl „Brexit“? Ar tai nėra ženklas, kad pasaulis, kuris turėtų vienytis, iš tiesų skaldosi?

Ne paslaptis, kad aš nebalsavau už „Brexit“, bet vis tiek tikiu Jungtine Karalyste ir manau, kad tai šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti. Svarbiausia šaliai yra ekonomika, švietimas ir atvira visuomenė. Manau, kad tie fundamentiniai dalykai, kurie Jungtinę Karalystę daro patrauklią jos žmonėms ir visam pasauliui, birželio 23 d. nepasikeitė. Todėl šiandien svarbiausia išsaugoti kuo nuoširdesnius ir patikimesnius santykius su mūsų draugais pasaulyje, o tai ir yra mano darbo dalis.

Ar turite savo versiją, kodėl Jungtinės Karalystės piliečiai vis dėlto nubalsavo už „Brexit“?

Manau, kad buvo daug priežasčių. Viena jų – tam tikrų Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla, kita – ekonomikos tendencijos. Tretiems galbūt globalizacijos procesas pasirodė nenešantis jokios naudos, tik problemų. Daug veiksnių turėjo įtakos, tačiau šiandien visuomenė priėmė sprendimą ir turime faktą. Svarbiausia šioje situacijoje siekti išlaikyti gerus santykius, ypač su ES valstybėmis. Kad neišblėstų sukurti ryšiai tarp institucijų, universitetų, piliečių. Tad nors nebalsavau už „Brexit“, manau, kad dabar turime rasti naują mechanizmą, kad tie ryšiai būtų išsaugoti, nes tiek saugumas, tiek daug kitų svarbių klausimų tuo paremta.

Ar nemanote, kad, nepaisant visų pastangų, nors D. Trumpas sienos su Meksika nepastatys, „Brexit“ gali tapti didžiąja siena tarp Jungtinės Karalystės ir ES?

Taip nenutiks. Jungtinė Karalystė tikriausiai išstos iš ES, bet institucijos nepaliks Europos. Mes esame Europos dalis ir niekur nedingsime. Mūsų visuomenė nepasikeitė.

Paminėjote Jungtinės Karalystės patrauklumą, jis iš tiesų akivaizdus. Kaip manote, kas, be aukštos gyvenimo kokybės, turi įtakos tokiam patrauklumui?

Man, kaip žmogui, gimusiam Dubline ir dabar gyvenančiam Londone, geriausias dalykas yra tas, kad žmonės vieni kitus priima tokius, kokie jie iš tikrųjų yra. Taigi, gali būti toks, koks esi. Tai geriausiai iliustruoja Londono mero istorija: kadaise jis vairavo autobusą. Manau, jog Londono meras pasakytų, kad čia žmonės ne tik priimami tokie, kokie jie yra, – Londone dėl to, kad jie yra skirtingi, tik džiaugiamasi.

Bet ar nesuklysiu teigdamas, kad didelę teigiamą įtaką turi ir šalyje veikiančios socialinė bei mokesčių sistemos?

Žinote, šiandien egzistuojančios sistemos pamatas gimė Antrojo pasaulinio karo metais, kai visa tauta kovojo petys į petį, pasibaigus karui norėjosi išlaikyti šį britų solidarumą. Geriausias to solidarumo pavyzdys – nacionalinė sveikatos priežiūra. Vyrauja požiūris, kad ji turi užtikrinti visiems būtiną gydymą be papildomų mokesčių, todėl jei esi turtingas ir moki už savo pajamas iki 45 proc. siekiančius mokesčius, žinai, kad dalis tų pinigų bus skirta sumokėti už gydymą tų žmonių, kurie priešingu atveju jo negalėtų gauti. Taigi, jei gyveni Jungtinėje Karalystėje ir tau gyvenime nepasisekė, vis tiek visuomet gausi nemokamą sveikatos priežiūrą. Tai ir yra patrauklumo esmė. Viena vertus, Didžiojoje Britanijoje labai gerbiama privati nuosavybė, kita vertus, siekiama, kad tie, kuriems labiau sekasi, labiau prisidėtų prie bendros gerovės. Taip išlaikomas solidarumo jausmas ir tai leidžia daugeliui žmonių Jungtinę Karalystę laikyti šalimi, kurioje jie nori gyventi.

Tačiau ar „Brexit“ nesumažins šalies patrauklumo? Pavyzdžiui, Jūsų švietimo sistemos, kuri buvo ir tebėra milžiniškas viso pasaulio jaunimo traukos objektas.

Prieš referendumą ir po jo darėme apklausą, į klausimus atsakė iki 20 tūkst. jaunų žmonių iš Didžiojo dvidešimtuko šalių. Europos kontekste tai būtų Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Italija. Sprendžiant iš šios apklausos rezultatų, akivaizdu, kad Jungtinės Karalystės suvokimas nepasikeitė. Galima pastebėti tam tikro nerimo, susijusio su galimybėmis atvykti į šalį. Tačiau šiandien svarbiausia suvokti, kad artimiausiu metu kardinalių permainų nebus, europiečių studentai ir kitais metais galės naudotis Jungtinės Karalystės švietimo sistemos teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, imti studentų paskolas. Nesikeičia ir šalies universitetų politika. Aiškiai pabrėžiame, jog remiame idėją, kad šalis ir toliau dalyvautų programoje „Erasmus+“, nes tai ne tik universitetų studentams užtikrina galimybę išvykti į užsienio šalį.

Bendraujant su seru Ciaránu Devane’u man, kaip žurnalistui, paliko didelį įspūdį jo atvirumas, įsitraukimas į globalias problemas bei gebėjimas matyti svarbiausias tendencijas.

Taigi, tikimės, kad Jungtinė Karalystė švietimo srityje išliks tokia pati partnerė, kaip ir iki referendumo. Jau ne kartą teko, pavyzdžiui, Berlyne diskutuoti apie tai, kokią ES norėtų matyti Jungtinė Karalystė ir kokią Jungtinę Karalystę norėtų matyti ES šalys. Vienas sutarimų buvo tas, kad norime tęsti akademinį bendradarbiavimą, taip pat palaikyti meno ryšius. Nes tikime, kad šie ryšiai kurs ateitį.

Norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę apie melagingų naujienų fenomeną ir interneto įtaką demokratijai. Anksčiau socialiniai tinklai asocijavosi su demokratijos pergale, o šiandien per juos bandoma daryti neigiamą įtaką demokratinėms valstybėms. Ar Jums tai nekelia nerimo?

Be abejo, kelia. Tačiau, kaip ir daugelis dalykų, viskas paremta švietimu. Vienas dalykas, kuriuos mes pabrėžiame savo ugdyme, yra tai, kad kūryba yra labai svarbi švietimo dalis, bet būtina nepamiršti ir kritinio mąstymo. Kaip kitaip galime padėti jauniems žmonėms įvertinti tai, ką jie girdi? Jie privalo turėti tokių įgūdžių, kad atskirtų, kas yra kas.

Vienas dalykų, kuo mes dalijamės su Lietuva, yra patirtis, kaip į švietimą įdiegti kritinį mąstymą. Svarbu suvokti, kad propaganda egzistavo visuomet, šiandien ji tik pakeitė formą. Su ja Jungtinė Karalystė susidūrė dar 1930 m., norint jai pasipriešinti reikėjo ne tik sutelkti pastangas valstybėje, bet ir stiprinti santykius su kitomis šalimis, kad žmonėms būtų atskleista, kur yra melas. Jau tada Britų taryba įveikti propagandą siekė bendraudama akis į akį su kitų valstybių žmonėmis. Tai paaiškina, kodėl anuomet kūrėme savo biurus, pavyzdžiui, Madride, Kaire, Stambule, Varšuvoje. Viena to priežasčių – kad kovotume su propaganda ir jos įtaka.

Tad Jūs nesate vienas tų, kurie internete mato tik gėrį?

Internetas – tai progresas, jo įtaka milžiniška ir apie tai būtina kalbėti garsiai. Tačiau ta įtaka labai skirtinga, daugeliu atvejų – teigiama, bet yra ir pokyčių, kuriuos reikia vertinti kritiškai. Pavyzdžiui, kai nebuvo interneto, keliaudami po pasaulį žmonės dažniau vienas su kitu bendravo, nes nebuvo išmaniojo telefono, kuris suteiktų visą informaciją. Anksčiau reikėjo bibliotekų – jose žmonės ne tik skaitydavo knygas, bet ir bendraudavo. Todėl man įdomu, ar internetas kuria santykius. Ir ar tas pats, kai žmonės mokosi, pavyzdžiui, ekonomikos, internetu ir bibliotekoje, kur galima dalytis savo įžvalgomis.

Tai labai svarbu, nes daugeliui susidaro įspūdis, kad internetas yra beribis. Bet taip nėra, nes žmonės patys jį apriboja. Įsivaizduokite, jeigu jūs susikuriate „Twitter“ paskyrą ir sekate tik tuos žmones, kuriuos mėgstate ir kurie mėgsta Jūsų mintis. Jūsų ratas susiaurėja. Jei dar skaitote informacijos šaltinius, kurie atitinka Jūsų požiūrį, patenkate į tam tikrą uždarą informacijos ir žmonių ratą. Susikuria tam tikra komforto zona ir ji nekelia papildomų iššūkių. O kai žmogus mano, kad dauguma gyvena taip, kaip jis, balsuoja taip, kaip jis, ir visa kita daro taip pat, tai nėra gerai. Būtent tokioje terpėje itin sėkmingai gali skleistis melagingos naujienos. Tai gali dar labiau sustiprinti tokių grupių izoliavimąsi ir suformuoti pasaulį, kuriame didelė dalis visuomenės nebesusikalba su kita dalimi visuomenės, nors teoriškai juos visus vienija interneto naudojimas, bet jie gyvena skirtinguose interneto pasauliuose.

Vis dėlto galiu sąžiningai pasakyti, kad neturiu atsakymo į klausimą, ar įmanoma užmegzti tokį pat gerą ryšį su žmogumi socialinėje interneto erdvėje, kaip bendraujant akis į akį. Todėl džiaugiuosi ir noriu pasveikinti Pakistaną, kuris neseniai pastatė dvi naujas bibliotekas savo šalyje, nes bibliotekos yra ta vieta, kur dažnai susirenka skirtingi žmonės ir dalijasi idėjomis.

Ar tokie solidūs informacijos šaltiniai kaip Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC vis dar sugeba daryti teigiamą įtaką informacinei aplinkai?

Be jokios abejonės, esu didelis BBC gerbėjas. Nes visų pirma BBC mezga ir kuria gerus kontaktus. Jų kokybiškai parengtas turinys leidžia suvokti bendras problemas visiems, kad ir kur jie gyventų. Leidžia pamatyti, kaip gyvena skirtingų valstybių visuomenės, atskirti, kas yra kas. Nes jų veikla paremta patikima informacija ir aukščiausio lygio žurnalistika. Be jokios abejonės, yra ir kitų žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Channel 4“ ar „The Guardian“. Manau, kad visų atsakingų žiniasklaidos priemonių veikla yra labai svarbi, nes padeda atskirti tai, kas svarbiausia, ir nepasiklysti informacijos gausybėje.

Kai kalbate apie tai, kad švietimas ir kultūra turi suvienyti, tai įkvepia. Tačiau kyla mintis, kad šiandien didelė dalis pasaulio visuomenės labiau domisi JAV kuriamu serialu „Sostų karai“, o ne visa Vakarų Europos kultūra kartu sudėjus.

Williamas Shakespeare’as meistriškiausiai rašė apie galios naudojimą ir žmogaus asmenybės vaidmenį. Ryšiai yra labai svarbu ir tie žmonės, kurie pagyvena kitoje kultūroje, geba geriau ją suvokti, bet kartu išlaiko ir gimtos šalies suvokimą. Tokia patirtis reiškia, kad Jungtinės Karalystės ar Lietuvos paveikslas paremtas tuo, kad žmonės čia apsilankė ir susipažino, pajuto kultūros išskirtinumą, gali palyginti, gali suprasti ir sukurti ką nors naujo. Mūsų organizacijos darbas ir yra ne tiek stiprinti bendradarbiavimą kultūros ar švietimo srityje, o padėti užaugti, bendrauti ir dalytis patirtimi. Pavyzdžiui, neseniai vyko programa, kurioje 40 valstybių atstovai tobulinosi būtent žurnalistikos srityje. Tarp jų buvo ir Lietuvos atstovas. Tikiuosi, kad jis įgijo naujų žinių ir naujų draugų iš viso pasaulio. Taigi – didesnių galimybių pažinti pasaulį ir vėliau šį pažinimą perduoti kitiems. Taip, per bendravimą ir žinias galime pažadinti potencialą, kuris skirtingose pasaulio vietose keičia žmones ir juos suartina. Dėl to pasaulis tampa saugesnis ir, tikėtina, jame atsiranda daugiau vietos kūrybai.

Taip pat labai svarbu suvokti, kad tuo pat metu, kai dalijamės žiniomis apie savo kultūrą, mes be perstojo bendraujame ir įgyjame žinių apie tai, kas vyksta visame pasaulyje, todėl formuojasi nuolatinis ryšys, grįstas vieni kitų pažinimu, suvokimu, o iš to – ir pasitikėjimu.

Tad Jūs tikite, kad bendravimas ar net geresnis kultūros pažinimas yra kelias į sėkmę?

Nežinau, ar net labai gero serialo žiūrėjimas kam nors padėjo gyvenime. Gali pažiūrėti daug įvairiose valstybėse sukurtų serialų, bet ar tai gali padėti užmegzti ryšius su kitų valstybių atstovais geriau nei tiesioginis bendravimas ir žinios apie tos valstybės kultūrą bei istoriją?

Pasak sero Ciaráno Devane’o, nors tarptautiniuose susirinkimuose pranešimai dažniausiai skaitomi anglų kalba, Jungtinėje Karalystėje skatinama mokytis ispanų, kinų bei kitų kalbų, nes jos būtinos ne tiek dėl to, kad būtų galima susikalbėti, nes greitai išversti galės ir automatizuotos programos, o tam, kad laisvai bendraujant būtų galima susidraugauti.

Todėl neabejoju, kad puikus kalbos mokėjimas ir valstybės, kurioje ketini dirbti, kurti ir siekti karjeros, kultūros pažinimas yra labai svarbūs komponentai siekiant sėkmės. Tai nereiškia, kad neturi būti savo srities profesionalas, tačiau jei kalbame apie didesnes galimybes, visų pirma akcentuočiau tas žinias, kurios padeda bendrauti ir geriau suprasti kultūrinius skirtumus.

Ką patartumėte Lietuvos jaunimui ar Lietuvai? Į ką orientuotis siekiant sėkmės?

Nesu ekonomistas ir nesu labai gerai įsigilinęs į Lietuvos situaciją. Bet žvelgdamas į ateitį pabrėžčiau technologijų sektorių plėtros ir ypač sveikatos problemą. Labai svarbu, kad visuomenė jaustųsi gerai ir būtų laiminga, o tam reikės vis daugiau pastangų, nes gyvename ilgiau. Kas ketverius metus žmonių  gyvenimo trukmė pailgėja vienais metais. Taigi, ateityje sveikatos sistema kiekvienoje šalyje bus labai svarbus dalykas. Kartu tai bus ir papildomos galimybės verslo ir valstybės ekonomikos sektoriuose. Be jokios abejonės, būtina didinti potencialą ir dirbtinio intelekto bei kitose technologijų srityse.

Vis dėlto noriu pabrėžti, kad nors ir turiu inžinieriaus išsilavinimą, kai baigiau studijas, tikriausiai nebūčiau patikėjęs, kad savo gyvenime pamatysiu, kaip į išmanųjį telefoną telpa tiek daug informacijos ir programų. O šiandien tai matau, bet technologijos tobulinamos dar greičiau. Todėl labai svarbu, kad būtų ugdomi tam tikri bendrieji gebėjimai, galintys leisti atsiskleisti jaunimui. Tai gebėjimas veikti globaliame pasaulyje, užmegzti ryšius, mąstyti kritiškai ir gebėti vertinti duomenis bei atskirti melagingą informaciją. Turėti žinių pamatą, leidžiantį būti komandos lyderiu ir organizuoti darbą. Nes kai žvelgiame į ateitį, šiandien tikrai negalime tiksliai pasakyti, kurios technologijos turės didžiausią įtaką, tačiau apie žinias ir savybes, kurios gali leisti prisitaikyti prie kintančio pasaulio ir realizuoti savo potencialą, spręsti lengviau.

O ką Jungtinės Karalystės karalienė mano apie Jūsų darbą? Nes, kaip suprantu, karalienė yra Jūsų bosė.

Galiu parodyti Jums mūsų metinę ataskaitą (juokiasi). Norėčiau tikėti, kad tiek vyriausybė, tiek visuomenė, tiek kitos institucijos jį vertina gerai. Kad mes sėkmingai grįžtame prie savo pirminės misijos, kurią nuolat sau primename: mūsų užduotis yra tuo, ką Jungtinė Karalystė turi geriausio, dalytis su kitomis šalimis. Jei Jungtinė Karalystė pasaulyje yra matoma, atvira, jei padedame užmegzti žmonėms ryšius, kurių jie negalėtų užmegzti be mūsų pagalbos, ir jei tai skatina kūrybą, progresą bei didina žmonijos gerovę, tai yra mūsų mažas įnašas į pasaulio ateitį. Tikiuosi, kad jis bus naudingas.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Eduardas EIGIRDAS

Panašūs straipsniai: