Politika

Seimo rinkimuose dalyvaus tik dvi partijos: „Rosatom“ ir nepriklausomybės 2020 m. liepos 5 d. Redakcija

Turbūt daugelis Lietuvos žmonių suvokia, kad dažniausiai politinius procesus lemia įtaka ir interesai, tačiau labai greitai pasimeta, kai reikia paaiškinti, ką tai reiškia, nes interesų ir įtakos yra labai daug, tad jei nesistengi identifikuoti, kurie yra dominuojantys ir savo valiai pajungiantys kitus, labai sunku netapti valdomam tų pačių dominuojančių interesų ir įtakos.

Apie tai rašėme prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus: teigėme, kad dominuojančia įtaka galima vadinti Rusijos interesą neleisti Lietuvai įtvirtinti energetinės nepriklausomybės, tai yra imtis visų įmanomų veiksmų ir pasitelkti sąjungininkus, kad Lietuva su partneriais iš Vakarų nepasistatytų Visagino atominės elektrinės (AE), o vėliau prijungti Lietuvą prie „Rosatom“ atominių reaktorių Astrave. Tačiau akivaizdu, kad vien Rusijos interesų Lietuvos ateičiai nulemti nebūtų užtekę. Rusija turėjo sąjungininkų rasti pačioje Lietuvoje. Manytume, kad jais, be prokremliškų, tapo dvi svarbiausios jėgos. Vieną ją simbolizavo pelno siekianti žiniasklaida, kuri gana noriai, kaip teigiama, įsisavino Rusijos per verslo grupes propagandai prieš Visagino AE skirtus pinigus, o antrąja įtakos grupe tapo kairiosios postokupacinės nomenklatūrinės struktūros tiek versle, tiek politikoje, kurių įtakos tinklas valdant centro dešinės demokratinėms konservatorių ir Liberalų sąjūdžio jėgoms bei prezidentaujant Daliai Grybauskaitei buvo smarkiai nukraujavęs. Kovojant su Rusijos „Gazprom“ aštuonkoju vyko ir dar didesnio masto kova su oligarchų įtakos tinklu bei skaidrinamas valstybės valdymo aparatas. Galop, ne tik „Gazprom“ prarado dominuojančią įtaką – nukentėjo ir nemažai Algirdo Mykolo Brazausko epochoje suklestėjusių oligarchų grupių ar tų pačių vadinamųjų bebrų, kurie įpratę valdyti ir sočiai maitintis už Lietuvos valstybės bei mokesčių mokėtojų pinigus.

Įvairių interesų iš tiesų yra šimtai ar tūkstančiai, bet negalima tarp jų pasimesti, nes jų galia nėra lygiavertė. Kai kalbame apie piliečių interesą gauti 200 eurų, tikriausiai suprantame, kad finansuoti šio intereso gynybos piliečiai negali. O kai kalbame apie Vladimiro Putino interesą iš Astravo tipo atominių elektrinių projektų uždirbti keliasdešimt milijardų eurų, tikriausiai suprantame, kad toks interesas mažesnėse valstybėse gali išpirkti visą verslo, politikos ir žiniasklaidos elitą.

Na, o dabar vertėtų objektyviai įvertinti situaciją po dviejų Seimo kadencijų, kurios buvo pažymėtos būtent su Rusija verslo ryšiais susijusių veikėjų, tokių kaip Viktoras Uspaskichas ar Ramūnas Karbauskis, bei kairiosios nomenklatūros atstovų dominavimo. Astravo AE jau ruošiama paleisti, o Lietuva po dviejų Seimo kadencijų vis dar importuoja didžiausią dalį elektros energijos visame pasaulyje, kaip ir prieš aštuonerius metus. Taigi, svarbiausias Rusijos interesas yra apgintas. Kaip, tikėtina, ir kairiosios nomenklatūros, kuri pastaruoju metu oligarcho R. Karbauskio padedama tiesiog įspūdingu tempu koreguoja valstybės valdymo sistemą, kad joje būtų kuo daugiau valdančiai nomenklatūrai lojalių bičiulių. Beje, ir kova su oligarchija staiga baigėsi, tarsi iš prezidento posto pasitraukus D. Grybauskaitei nei oligarchijos, nei priešiškos Rusijos įtakos nebūtų likę. Belieka pripažinti, kad visų šių galingiausių įtakos grupių, kurias 2012-aisiais vienijo tikslas sugrįžti, interesai šiandien yra ar beveik yra apginti.