Ekonomika

Rizikos kapitalo ekspertas: „Vienaragių Lietuvoje bus, bet investuotojai ir valstybė privalo suremti pečius“ 2020 m. liepos 5 d. Urtė MALINAUSKAITĖ

Žiniasklaidoje nuolat kalbama apie COVID-19 įtaką pasauliui ir startuolių ekosistemai. Svarstoma, kurie startuoliai laikinai negaus investicijų, o kurie sektoriai jų gaus dar daugiau. Sparčiai kuriami nauji fondai, keičiasi net ir patys startuoliai: dalis jų drąsiai reaguoja į pokyčius ir modifikuoja savo kryptį. Kaip viskas atrodys pasibaigus pandemijai, karantinui ir panikai?

Rizikos kapitalo tendencijas ir COVID-19 įtaką aptarėme su Lietuvos startuolių ekosistemos ekspertu – vieno aktyviausių šalies rizikos kapitalo fondų, „Open Circle Capital“, vadovu Audriumi Miluku. Šiuo metu jo vadovaujamas rizikos kapitalo fondas į investavimo strategiją atitinkančius startuolius pasirengęs investuoti daugiau nei 10 mln. eurų. Nuo 2017 m. jau 5 mln. eurų yra investuoti į lietuviškos kilmės startuolius.

Gerbiamas Audriau, kaip manote, kokią įtaką COVID-19 galėtų turėti startuolių ekosistemai Lietuvoje ir pasaulyje?

Manau, kad startuoliai bendrame pasaulio ekonomikos žemėlapyje netaps išimtimi – lėtėjant tradiciniams verslams (prekybos, nekilnojamojo turto, transporto, gamybos, paslaugų), investicijų startuoliai sulauks mažiau. Kiek – kol kas sunku prognozuoti, nes COVID-19 sukeltos krizės padarinių verslas dar neįvertino. Investicijos į startuolius lėtėja, tad galima prognozuoti, kad investuotojai taps išrankesni. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, valstybės turės savo startuoliams siūlyti pagalbos priemonių, kad šie galėtų lengviau įveikti šį sunkmetį. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė – visos valstybės, kurioms ilgalaikėje perspektyvoje rūpi verslas, šiuo sudėtingu laikotarpiu startuoliams padeda finansiškai. Labai tikiuosi, kad ir mūsų šalis nepaliks startuolių paramos užribyje, nes šiuo metu startuoliams ji būtina. Stambusis verslas valstybėms suteikia daugiausia pajamų, smulkusis verslas – darbo vietų, o startuoliai – inovacijų ir žinomumą pasaulyje. Norint pritraukti milijoninių užsienio rizikos kapitalo investicijų į Lietuvą, visų pirma reikia startuoliams padėti išgyventi šią krizę. To nepadarius, startuolių ekosistema Lietuvoje praras pranašumą prieš kitas pasaulio valstybes.

Kaip bus ateityje, prognozuoti sudėtinga. Praėjusios krizės statistika parodė, kad 2009 m. „Series A“, „Series B“ ir „Series C“ – vėlesnės plėtros stadijų – investicijos krito. Tuo metu investuotojai ieškojo naujų startuolių, kurie iškils pasinaudoję krize. Stebint dabartinę situaciją, atrodo, kad kol kas investuotojai gelbėja savo didžiuosius startuolius lyderius ir kol kas vangiai ieško naujų idėjų bei ankstyvos plėtros stadijos startuolių. Pandemijos akivaizdoje pasaulyje gimsta daug naujų biotechnologijų, telemedicinos, švietimo ir inovacijų startuolių. Atrodo, kad jiems kol kas pavyksta pritraukti ankstyvos stadijos investicijų. O mums reikia suprasti, kad kuo anksčiau į juos atsigręš valstybės ir investuotojai, tuo greičiau galėsime sulaukti vienaragių, bet tam net ir geriausio scenarijaus atveju vis tiek prireiks trejų–septynerių metų.

Reikia skatinti talentingus lyderius kurti verslą, fokusuotis į industrijas, kuriose mums labiausiai sekasi ir esame labiausiai patyrę, stiprinti ankstyvąją investicijų stadiją. Svarbiausia suteikti galimybę startuoliams tinkamai įsivažiuoti Lietuvoje, o tolesnę jų plėtrą finansuoti gali ir užsienio fondai. Tad reikia daugiau investicijų, inkubatorių ir, be abejo, skatinti tradicinį verslą daugiau dėmesio skirti inovacijoms.

Kol aplinkybės ir prognozės neaiškios, startuoliams, kaip ir daugeliui kitų verslų, belieka susimažinti kaštus (trumpalaikėje perspektyvoje efektyviausia mažinti darbuotojų skaičių) arba spurtuoti ieškant naujų, dar neužpildytų nišų technologijų ir aplinkosaugos industrijose.

Ko galime tikėtis ateityje? Kuriose srityse Lietuva gali pirmauti?

Ilguoju laikotarpiu inovacijų svarba tik augs – virusas privers daugelį industrijų staigiai transformuotis, išliks tik lanksčiausios, efektyviausios ir tvariausios įmonės. Žmonės dar labiau pradės vertinti savo laiką: daugelis susitikimų ir konsultacijų su gydytojais ar kitais specialistais tikriausiai ir liks virtualioje erdvėje, išaugs el. prekyba, atsiras naujų startuolių, jie greitai taps žinomi ir jų prekių ženklai išgarsės.

Lietuvoje norėčiau paminėti visą informacinių ir interneto technologijų industriją. Mūsų valstybė išsiskiria tiek vietinių, tiek tarptautinių informacinių technologijų (IT) įmonių gausa – iš viso turime net 32 tūkst. darbuotojų IT sektoriuje. Kadangi šioje srityje turime daug stiprių verslų, tarp kurių yra tokie vardai kaip „Vinted“, „Tesonet“, „Omnisend“ ar „Whatagraph“, prognozuoju, kad IT sektoriuje specialistų skaičius tik didės. Atitinkamai augs ir kokybiškų startuolių skaičius.

Jei kalbame apie siauresnes sritis, matau didžiulį finansinių technologijų potencialą. Šiandien turime daugiausia licencijuotų šios srities startuolių Europos Sąjungoje, o valstybės taikomos lengvatos leidžia lengviau kurti naujos kartos bankus, mokėjimų, turto valdymo ir lėšų skolinimo startuolius. Mūsų šalyje yra daug patyrusių finansų srities specialistų, išėję iš didžiųjų skandinaviškų bankų jie kuria savo startuolius. Tai pastebi ir labai vertina užsienio investuotojai.

Štai, pavyzdžiui, „TransferGo“ yra vienas iš potencialių kandidatų tapti naujausiu Lietuvos vienaragiu, o tokios įmonės kaip „SME Finance“ pradeda kurti rimtą konkurenciją tradiciniams bankams. Tai tapo akivaizdu per pandemiją, kai valstybėms prireikė efektyviau ir greičiau įgyvendinti verslo paramos planus.

Tolesnėje ateityje galime tikėtis proveržio dirbtinio intelekto ir sistemos mokymosi (angl. machine learning) srityse. Prieš maždaug 10 metų tas pats vyko su verslo procesų skait-meninimu – pamažu tai tapo būtinybe. Manau, kad netolimoje ateityje atsiras būtinybė analizuoti duomenis naudojantis dirbtiniu intelektu.

Lietuvoje veiklą vykdote jau dvejus su puse metų. Ar lengva išsirinkti perspektyviausius startuolius?

Fondą įsteigėme keturiese: amerikietis, danas ir du lietuviai, vienas jų – aš. Visi esame tarsi savotiška skirtingų patirčių, skirtingų kultūrų ir mentalitetų komanda. Vertinant investicijas mums šie skirtumai labai padeda. Per savo veiklos laikotarpį peržiūrėjome daugiau kaip 2,5 tūkst. startuolių, vidutiniškai 83 per mėnesį. Į 15 iš jų investavome ir dabar nuolatos stebime bent 20 startuolių veiklą. Skaičiai rodo, kad rinktis turime iš ko. Turime ir pinigų – galime investuoti daugiau nei 10 mln. eurų. Išsirinkti perspektyviausius startuolius sudėtinga, tačiau mes priėmėme strateginį sprendimą neinvestuoti į rinkos naujokus. Mus domina ne verslo naujokai, o įmonės, kurios jau turi savo produktų ir klientų. Paprastai tariant, neieškome idėjos, į kurią galėtume investuoti – ieškome stiprių komandų, kurių verslas jau generuoja pajamas.

Jei kalbame apie pasirinkimo kriterijus, mums svarbu, kad startuolis būtų sukūręs technologinę inovaciją: dirbtinio intelekto, informacinių ir ryšių technologijų, aukštųjų technologijų, įskaitant medicinos, optikos, gyvybės mokslų ir chemijos sritis bei robotiką. Antra, startuolio komanda turi būti patyrusi, jos įkūrėjai ir vadovai turėtų išsiskirti stipriomis ir gerai išreikštomis antreprenerio savybėmis. Trečia, startuolyje dirbančios komandos jau turėtų generuoti pajamas iš technologijų verslų – turėti sukurtą produktą ir klientų ar būti atsiskyrusios nuo patyrusių bendrovių, arba būti toliau tobulinamos po jų sparnu.

Europoje vienaragiai užauga vidutiniškai per penkerius šešerius metus. Norint išauginti vienaragį, dažniausiai reikia daug laiko. Juk ir „Vinted“ šį statusą pasiekti užtruko daugiau kaip 10 metų. Lietuvoje matome nemažai potencialo ir galime pasidžiaugti, kad duomenų analizės ir ataskaitų kūrimo startuolis „Whatagraph“ ar kelionių planavimo startuolis „Eddy Travels“ jau tapo pasaulinio lygio įmonėmis, į kurias investuoja ir užsienio kapitalo fondai. Tai labai jaunos įmonės, kaip ir nemaža dalis kitų Lietuvos startuolių, tad rimtesnių jų pasiekimų dar teks palaukti.