Kultūra

Rekomenduojamos knygos vasara 2021 m. liepos 29 d.

Elin Hilderbrand

28 vasaros

Išleido „Tyto alba“

Paplūdimio romanų karalienės Elin Hilderbrand visų knygų veiksmas vyksta ten, kur gyvena pati autorė – Nantaketo kurorte. „28 vasaros“ nukelia į 1993-iuosius. Du jauni žmonės duoda pažadą vienas kitam, kad ir kas nutiktų, vieną savaitgalį per metus praleisti kartu. 2020-aisiais devyniolikmetis Linkas duoda pažadą mamai ir iš rašomojo stalo stalčiaus paima voką, ant kurio parašyta „Prašau paskambinti“, o viduje – lapelis su telefono numeriu. Linkas suglumęs. Ką sakyti? Ir kas turėtų atsiliepti? Išgirdęs nepažįstamojo balsą, Linkas sutrinka dar labiau. Ar gali būti, kad tai tas pats Džeikas Maklaudas, kurio žmona kandidatuoja į prezidentus? Kas gali sieti šį vyrą ir jo mamą – 51 metų anglų kalbos mokytoją iš Nantaketo salos? Tai istorija apie pasirinkimus ir jų kainą.

Lucinda Riley

Meilės laiškas

Išleido „Tyto alba“

Lucinda Riley neseniai mirė po ketverių metų kovos su onkologine liga, tačiau paliko didžiulį literatūrinį palikimą. Vienas tokių romanų – „Meilės laiškas“. 1995-ieji, Londonas. Miršta iškiliausias savo kartos aktorius, 95-erių seras Džeimsas Harisonas, ir palieka ne tik gedinčią šeimą, bet ir pribloškiančią paslaptį, galinčią išjudinti Anglijos visuomenės aukščiausio sluoksnio pamatus. Tai jausmingas, amą gniaužiantis, daugiasluoksnis ir įtampos sklidinas romanas apie meilę ir narsą, apie išdavystę ir ištikimybę. Apie tai, kad saugoti paslaptis – mirtinai pavojingas žaidimas.

Ambicingai jaunai žurnalistei Džoanai Haslam skiriama užduotis aprašyti legendinio aktoriaus atminimo mišias, į kurias susirenka garsenybės ir šio pasaulio galingieji. Bet po visu šiuo blizgesiu Džoana aptinka kažką labai tamsaus – užuominą apie Džeimso Harisono paliktą laišką, kurio turinį iš paskutiniųjų stengiamasi nuslėpti jau 70 metų. Plėšdama paslapčių ir melo šydus vieną po kito, Džoana supranta, jog esama jėgos, nenorinčios, kad ji atskleistų tiesą, ir galinčios padaryti viską, kad tik rastų laišką pirmiau už ją.

Harriet Tyce

Raudonasis apelsinas

Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Elison pasisekė. Ji turi mylintį vyrą, nuostabią dukterį ir dirba nenuobodų darbą. Jaunai advokatei pirmą kartą paskiriama ginti žudikę. Tačiau Elison piktnaudžiauja alkoholiu. Ir nelabai rūpinasi šeima. Ji užmezgė romaną su kolega, kuris, rodos, nusiteikęs peržengti visas jos nubrėžtas ribas.

Elison ginamoji neneigia nužudžiusi savo vyrą – ji pripažįsta kaltę, sutinka, kad jos vieta už grotų. Bet kažko šioje istorijoje stinga. Gal išgelbėjusi ginamąją Elison išsigelbės pati? Deja, kažkas žino visas Elison paslaptis. Kažkas nori, kad ji sumokėtų už tai, ką yra padariusi. Kažkas nesirengia liautis, kol ji praras viską…

Harriet Tyce užaugo Edinburge, studijavo anglų kalbą Oksfordo universitete, vėliau baigė parengiamuosius teisės kursus Sičio universitete. Beveik dešimtmetį Londone dirbo baristere (aukščiausio laipsnio advokate), įgijo kūrybinio rašymo magistro laipsnį Rytų Anglijos universitete. „Raudonasis apelsinas“ – debiutinis autorės trileris.

Anders Roslund

Saldžių sapnų

Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Komisarą Evertą Grensą likimas suveda su moterimi, kurios duktė palaidota tose pačiose kapinėse kaip ir jo žmona. Vis dėlto sakyti „palaidota“ galima tik sąlygiškai: mergaitės kapas – tuščias, mat ji, keturmetė, kadaise buvo pagrobta ir nebeatsirado. Grįžęs į policijos būstinę, komisaras peržiūri archyvą ieškodamas seniai nutrauktos bylos. Iš kolegos jis netikėtai sužino, kad tuo pat metu buvo vykdomas dar vienas tyrimas – dėl keturmetės Linėjos, pradingusios tą pačią dieną. Ir taip pat nerastos…

Kapstantis vis giliau, Grensui pamažu ima vertis už šių dingimų slypinti kraupi tiesa, todėl jis priverstas kreiptis į slaptą policijos bendradarbį Pytą Hofmaną, nors kartą jam buvo žadėjęs, kad iš jo pagalbos daugiau neprašys. Nuo šiol jiedu bus priversti leistis į tamsiausius pasaulio užkaborius ir susigrumti su blogiu pačioje sudėtingiausioje, nešvariausioje ir pavojingiausioje kovoje, kokia tik gali būti…

Andersas Roslundas – Švedijos kriminalinių romanų autorius, išgarsėjęs kūriniais, parašytais kartu su Börge Hellströmu ir Stefanu Thunbergu. Jis apdovanotas „International Dagger“ prizu už geriausią Europos detektyvinį romaną, apdovanojimu „Konomys“ už geriausią Azijoje išleistą kriminalinį romaną, „Glasnyckeln“ – už geriausią Šiaurės šalių detektyvą ir premija už geriausią Švedijos detektyvą. Autoriaus knygos leidžiamos 36 kalbomis. Jo kūryba bus tikras atradimas tokių rašytojų kaip Jo Nesbø ir Larsas Kepleris gerbėjams.

2020 m. lietuvių kalba pasirodė pirmasis autoriaus sumanytos Grenso ir Hofmano serijos trileris „Ilgiausių metų“. „Saldžių sapnų“ – šio serijos tąsa.

Antonio Scurati

M., šimtmečio sūnus

Išleido „Alma littera“

Kaip tikras grobuonis jis jautė, kad ateina jo laikas. Pirmojo pasaulinio karo griuvėsiuose, kupinuose kančios ir skausmo, jis užuodė galimybę užvaldyti pervargusių, nepriteklių išsekintų, politinio elito pažadais nusivylusių žmonių sąmonę. Kalbėjo tai, ką žmonės norėjo girdėti. Kalbėjo taip, kaip žmonės norėjo, kad su jais būtų kalbama. Atmetė tiesą ir padorumą, melavo ir apgaudinėjo, nes žmonės norėjo būti apgauti. Pradėjęs su saujele nusikaltėlių, vagių, apgavikų ir nuotykių ieškotojų, ilgainiui tapo vienvaldžiu visos šalies valdovu. Vieninteliu duče.

Benito Mussolini, talentingo žurnalisto, puikaus oratoriaus ir apsukraus politiko, pokario Italijoje sukurta fašistinė santvarka tapo idealu ir siekiamybe įvairių šalių radikaliems politikams. Pasinaudodamas politinio elito susiskaldymu, ekonomine suirute, žmonių baimėmis ir abejingumu, jis stulbinančiu greičiu iškilo į viršūnę ir daugiau nei du dešimtmečius kietu kumščiu valdė Italiją.

Apie B. Mussolini rašoma istorijos vadovėliuose, jo veiklą ir asmenybę išsamiai studijavo daugybė mokslininkų, tačiau Antonio Scurati pirmasis ryžosi sukurti istorinį romaną apie įtakingiausią XX a. Italijos žmogų. Romaną, kurio kiekvienas žodis pagrįstas kruopščiai surinktais istoriniais faktais, tačiau jie perteikiami kūrybiškai, pripildomi veikėjų jausmų ir minčių.

Tarptautiniu bestseleriu tapusioje pirmoje trilogijos dalyje autorius atskleidžia B. Mussolini kelią į valdžią, tarsi iš vidaus skaitytojui parodydamas, kaip nereikšminga fašistinė Pirmojo pasaulinio karo dalyvių organizacija virto galinga ir negailestinga jėga, traiškančia politinius oponentus ir naikinančia visas demokratines laisvės bei teisės idėjas.

Noah Gordon

Mirties komitetas

Išleido „Alma littera“

„Mirties komitetas“ (1969) – vienas pirmųjų Lietuvoje pamėgto amerikiečių autoriaus Noah Gordono romanų. Tai pasakojimas apie tris jaunus profesijai fanatiškai atsidavusius chirurgus, interną ir du rezidentus, įvairiais keliais iš skirtingų pasaulių patekusius į tą pačią Bostono ligoninę. Matome lygiai vienus jų darbo ir gyvenimo metus, lemtingus visais atžvilgiais. Pergalės ir pralaimėjimai, juokas ir ašaros, kasdienės dilemos, asmeninės dramos ir rūpesčiai… Ir kas mėnesį šaukiamas ligonių mirtingumo posėdis, pramintas Mirties komitetu, kuriame svarstomi visi mirties atvejai ir tai, ar buvo galima jų išvengti. Komiteto verdiktas – didelis išbandymas kiekvienam svarstomam chirurgui.

Ši be galo patraukli ir jaudinanti knyga iškelia daug svarbių profesinės etikos problemų, ypač opių tiek prasidėjus organų transplantacijos erai, tiek ir dabar.

1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją savo knygą „Rabinas“ išleido būdamas 39-erių. Rašytojas išgarsėjo romanu „Gydytojas. Avicenos mokinys“ – ši knyga daugelyje šalių tapo tikra sensacija. Autorius jau yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų.

Sarah Blau

Kitokios

Išleido „Baltos lankos“

Prieš 20 metų keturios geriausios draugės susitarė niekada nesusilaukti vaikų. Pasiryžusios pasipriešinti tradicijoms, jos siekė išsikovoti teisę pačios rinktis savo ateitį. Ir nors laikui bėgant merginos nutolo, Šeila iki pat šių dienų ištikimai laikosi priesaikos. Bevaikė, netekėjusi, nuolat užmezganti beprasmius santykius su gerokai jaunesniais vyrais, ji tyliai plaukia per kartėlio kupiną gyvenimą. Iki ją pasiekia žinia apie Dinos mirtį.

Garsiai tradicinius žydų moterų vaidmenis kvestionavusi mokslų daktarė ir viena šio ketverto narių Dina Kaminer rasta negyva savo namuose. Pririšta prie kėdės, rankose – žaislinis kūdikis, ant kaktos užrašyta „motina“. Per prievartą paversta tuo, kuo niekada netroško būti, – mama. Šeilą užlieja prisiminimai ir ji ima nerimauti, kad nusikaltimas gali būti susijęs su kadaise merginų duotu pažadu. Tačiau kas po tiek metų galėtų linkėti joms mirties? Ar Šeilai irgi gresia pavojus?

„Kitokios“ – aštri socialinė kritika, pastanga garsiai išsakyti ne vieną moterį slegiančią baimę, kad asmeniniai pasirinkimai gali būti vertinami priešiškai ir visuomenės pasmerkti. Ar šiandienos pasaulyje moteris turi teisę rinktis ir nebūti už tai nubausta?

Sigitas Parulskis

Laiko nusikaltimai

Išleido „Alma littera“

Sigito Parulskio romanas „Laiko nusikaltimai“ tarsi tęsia geriausių Europos siurrealistinių romanų tradiciją. Jau nuo pirmų puslapių autorius žaidžia skaitytojo sąmone ir kuria apgaulingą iliuziją, kad tai – realistinis romanas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau skaitytojo neapleidžia įspūdis, kad S. Parulskis nutrina visas realistinio pasakojimo ribas, žaidžia kurdamas absurdiškus siužeto vingius ar realiame gyvenime lengvai atpažįstamų iškilių asmenybių šaržus. Čia meistriškai susipina nuotykių, kriminalinio, erotinio romano elementai: milijonus kainuojančių deimantų paieškos, narkotikai, prostitucija, nusikalstamo pasaulio kovos, žmogžudystės, po Vilniaus senamiesčiu nuo Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys. Nors pasakojimas prasideda, atrodytų, banaliai paprastai – vieną tvankią rugpjūčio dieną sporto klubo baseine sustoja plakusi senyvo vyro Jelizaro Poplavskio širdis…

Parulskis romane „Laiko nusikaltimai“ kuria dinamišką pasakojimą, estetiškai pagavią fikciją, tobulą literatūrinį džiazą, kurio pulsacijai skaitytojas nepajėgus atsispirti.

Allison Pataki

Karalienės likimas

Išleido „Alma littera“

Šis įspūdingas romanas pasakoja apie Dezirę Klari – moterį, užkariavusią Napoleono Bonaparto širdį, pradėjusią naują dinastiją ir pakeitusią istorijos tėkmę. Preciziškai tikslūs istoriniai faktai ir ne mažiau tikri asmeniniai gyvenimai šią istoriją paverčia nepamirštamu skaitiniu. Jis ne tik sukels nenumaldomą norą plačiau pasidomėti istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, bet ir įkvėps kliautis savo instinktais bei tikėti širdimi.

Prancūzijoje prasidėjusi revoliucija sugriauna įprastą Dezirės Klari gyvenimą. Gelbėdama brolį nuo giljotinos, ji netikėtai sutinka jauną, ambicingą ir patrauklų karvedį – Napoleoną Bonapartą. Kai jos sesuo Žiuli išteka už jo brolio Žozefo, Dezirės ir Napoleono ateitis neišvengiamai susijungia. Aistringą ir svaiginančią meilės istoriją išgyvena ir jie patys. Slaptos sužadėtuvės, deja, baigiasi gražiosios Dezirės širdgėla – Napoleonas įsimyli Paryžiaus aukštuomenės žvaigždę Žozefiną de Boarnė. Dezirės gyvenime ir vėl sumaištis. Valdančiosios klasės vidiniam ratui dabar priklausanti mergina ir toliau palaiko ryšius su Napoleonu ir jo žmona – būsima imperatoriene. Bet Dezirės istorija čia tik prasideda…

Kristina Sabaliauskaitė

Petro imperatorė II

Išleido „Baltos lankos“

Voltaire’as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą̨ yra pavadinęs „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus.

Rytas, pradedantis paskutines 12 imperatorės agonijos valandų. Nenumaldomai artėjant mirties ir Dievo teismo akimirkai, senkantis šiame pasaulyje laikas Katerinos atmintyje rikiuoja prisiminimus ir šie tampa gyvenimo apyskaita.

Valdovė, pasiekusi galios viršūnę, moteris, peržengusi brandos slenkstį, vis gimdanti ir gedinti motina, didžio žmogaus sutuoktinė. Dvi kelionės – į Vakarus ir į Rytus – ją privers susimąstyti, kokia yra jos vyro kuriama imperija ir kuo tapo ji pati. Stojiškai nuryjanti pažeminimus, slapta padedama Aleksandro Menšikovo, kad išbalansuotų tarp valdžios ir prarajos, graužiama kartėlio, maištaujanti. Likimas jai atseikėjo beveik visus vaidmenis, kuriuos gali turėti moteris. Tačiau paskutinėje kelionėje po savo sielos užkaborius ji ieško atsakymų: ar galia išlaisvina, ar įkalina? Į kurią pusę nusvirs jai Paskutiniojo Teismo svarstyklės?

Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų̨, mentalitetų sandūrą̨ vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę priklausomybę ir priklausomybę nuo alkoholio, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą̨ ir nemarų grožį gimdančias svajones.

Hallgrímur Helgason

60 kilogramų saulės šviesos

Išleido „Alma littera“

Knygos „1000° moteris“ autorius Hallgrímuras Helgasonas naujajame savo romane pasakoja apie vargingiausią ir šalčiausią Europos valstybę XIX ir XX a. sandūroje. „60 kilogramų saulės šviesos“ – romanas, kuriame vieno žmogaus istorija atkartoja visos Islandijos istorinį lūžį, šaliai sukant modernizmo keliu.

Atokiame Islandijos fjorde gyvenantis Eilivas Gudmundsonas grįžta namo iš savaitę trukusios kelionės, tačiau namų neberanda – juos palaidojusi sniego lavina. Per stebuklą išgyvena tik kūdikis, besimaitinęs kartu su juo užverstos karvės pienu. Taip prasideda nepaprasta Eilivo sūnaus Gesto gyvenimo istorija, neatskiriamai susipynusi ir su visos islandų tautos atgimimu.

2018 m. Islandijos literatūros premija apdovanotoje knygoje H. Helgasonas su humoru ir jautrumu pasakoja apie turbūt didžiausią Islandijos permainų laikotarpį – kai į šimtmečius nesikeitusį tautos gyvenimo būdą įsiveržusios naujos tradicijos ir vertybės privertė islandus pasukti nauju keliu.

Heather Dune Macadam

999 Aušvico moterys

Išleido „Alma littera“

1942 m. kovo 25 d. beveik tūkstantis jaunų netekėjusių žydaičių Poprade, Slovakijoje, sulipo į traukinį. Apimtos nuotykių troškimo, jausdamos pasididžiavimą savo tauta ir pasipuošusios geriausiais drabužiais, jos džiugiai mojo palikdamos tėvų namus. Merginos tikėjo keliems mėnesiams vykstančios dirbti į fabriką valstybės labui. Iš tikrųjų jaunos moterys, daugiausia paauglės, buvo gabenamos į Aušvicą vergiškam darbui. Iš niekuo nenusikaltusių 999 išgabentųjų gyvos liko tik kelios.

Tiesa apie pirmąjį oficialų žydų išgabenimą į Aušvicą šiandien reikšminga kaip niekada. Į beveik užtikrintą mirtį išsiųstos jaunos moterys buvo bejėgės ir bereikšmės ne tik dėl savo žydiško kraujo, bet ir dėl lyties. Remdamasi išsamiais asmeniniais pokalbiais su išgyvenusiomis moterimis bei istorikų, liudininkų ir pirmųjų išgabentų moterų šeimų komentarais, pasaulyje pripažinta rašytoja Heather Dune Macadam atskleidžia skausmo kupinas istorijas. Tai – ypač svarbus indėlis į Holokausto literatūros ir moterų istorijos archyvą.

Hanya Yanagihara

Mažas gyvenimas

Išleido „Baltos lankos“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visada kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge.

Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, kaip draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, jos Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – tamsi giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI a., pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias sukuriame patys, žmogaus ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, iššūkį metančių, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas juodžiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.

Herbjørg Wassmo

„Stiklinė pieno“

Išleido „Alma littera“

Šioje knygoje pasakojama apie šešiolikmetę merginą Dortę. Ji gyvena mažame Lietuvos miestelyje ir svajoja apie paprastus, pasiekiamus dalykus, todėl pati nustemba, kai vieną dieną sutinka išvykti į Stokholmą dirbti restorane. Naivi ir praradusi viltį Dortė pakliūva į rankas tiems, kurie planuoja ją parduoti kaip sekso vergę Norvegijoje, o kai pagaliau susivokia ir pajunta grėsmę, jau nieko nebegali padaryti…

Šis baisią tikrovę atskleidžiantis romanas sukrečia ir atkreipia dėmesį į neįtikėtiną žmogaus gebėjimą įveikti baisiausius iššūkius. Istorijos autorė ragina sutelkus jėgas sustabdyti smurtą prieš moteris ir prekybą žmonėmis.

Savo vietą ne tik Norvegijoje, bet ir svetur Herbjørg Wassmo rado rašydama stiprias emocijas keliančius pasakojimus apie neapsaugotus ir pažeidžiamus žmones. Lietuvos skaitytojams ji gerai pažįstama kaip įspūdingosios „Dinos knygos“ autorė.