Šis straipsnis yra skirtas prenumeratoriams.
Esate prenumeratorius? .

Kultūra

Rekomenduojamos knygos 2024 vasara

Michelle Gable

„Butas Paryžiuje“

Išleido „Tyto alba“

Michelle Gable, amerikiečių rašytojų šeimoje užaugusi finansų analitikė, visuomet troško rašyti. Paryžiuje atrasto buto istorija buvo postūmis, paskatinęs ją sukurti romaną. Šis iškart tapo tarptautiniu bestseleriu.

Aukciono namų „Sotheby’s“ Europos senovinių baldų ekspertei Eiprilei pasisekė – ji vyksta į Paryžių vertinti labai neįprasto buto. Paryžius Eiprilei – menas, romantika, svaigulys ir pabėgimas nuo braškančios santuokos. O tas butas…

2010 m. Paryžiuje nutiko neįtikėtina, bet tikra istorija: mirus 91 metų moteriai, paveldėtojai tarp popierių aptiko jai priklausiusio buto netoli Pigalio aikštės dokumentus. Maža to, daugiau nei 70 metų niekas nebuvo įžengęs į šį prabangų, keistą, rafinuotą ir bohemišką butą. Ekspertai apstulbo jame radę vieno garsiausių Belle Époque tapytojų Džovanio Boldinio paveikslą, kuriame pavaizduota moteris rausva suknele. Iš rastų laiškų paaiškėjo, kad tai buto savininkės senelė Marta de Florian – demimondo dama, salonų liūtė, Dž. Boldinio mūza ir meilužė.

„Butas Paryžiuje“ – romanas apie dvi moteris, du skirtingus laikotarpius. Apie Martą, jos neįtikėtiną butą, kupiną Paryžiaus praeities, XX a. pradžios žavesio ir aistrų. Ir apie Eiprilę, pakerėtą Martos istorijos ir bandančią susigaudyti savo pačios jausmuose.

Haruki Murakami

„Norvegų giria“

Išleido „Tyto alba“

Haruki Murakami – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl savo kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugybe literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėk-mės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolik-metį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų.

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiedviem suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

Nino Haratischwili

„Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“

Išleido „Alma littera“

Nino Haratischwili – Sakartvele gimusi, Vokietijoje gyvenanti autorė, scenaristė ir režisierė. „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ – trečiasis jos romanas, už kurį jai suteikta Roberto Boscho stipendija moksliniams tyrimams Rusijoje ir gimtojoje šalyje.

„Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ sukėlė didelį šurmulį literatūros pasaulyje, sulaukė teigiamo kritikų įvertinimo, o skaitytojų visame pasaulyje buvo pramintas literatūros klasikos „Vėjo nublokšti“ kartveliškąja versija.

XX a. pradžia, Tbilisyje gyvena klestinti šeima. Jai sėkmę atnešė ypatingas karšto šokolado receptas, sukurtas po kelionių Europoje, perduodamas iš kartos į kartą ir saugomas kaip karinė paslaptis. Įspėjimas naudoti jį itin atsargiai – ne šiaip užgaida: tai šokoladas, sukeliantis ekstazę, bet paliekantis labai kartų poskonį…

Stasia, paveldėjusi tėvo receptą, iš saulėtojo Sakartvelo keliauja į šiaurę, į Sankt Peterburgą, ieškoti savo vyro Simono, kuris, vos spėjęs ją vesti, pragaišo Rusijos platybėse. Taip epinio pasakojimo gijos ima driektis nuo Tbilisio, Sankt Peterburgo ir Maskvos iki Berlyno, Vienos ir Londono, o Stasios istorija – tik pirmas pasakojimas apie didelę, bet pasmerktą meilę, kuri lyg šokoladas – iš pradžių kvaitulingai saldi, o paskui apkarsta.

Panašūs straipsniai: