Kultūra

Rekomenduojamos knygos 2019 m. gegužės 24 d. Nerijus CIBULSKAS

Chanel Cleeton

Kitais metais Havanoje

Saulėtoje Floridoje gimusi JAV rašytoja Chanel Cleeton augo klausydama istorijų apie savo šeimos gyvenimą ir pasitraukimą iš Kubos įsiliepsnojus revoliucijai. Romanas „Kitais metais Havanoje“ (lietuvių kalba išleido „Baltos lankos“) – istorinė drama, pasakojanti apie kubietiškų šaknų turinčią amerikietę, kuri keliauja į Havaną. Knygoje gvildenamos tremties, namų, pasiaukojimo, tapatybės ieškojimo, skirtingų žmonių kartų santykių ir likimų temos. Autorė teigia, kad pasiruošimas rašyti romaną jai padėjo nauju žvilgsniu pažvelgti į pačią revoliuciją, atrasti nepastebėtų šio istorinio įvykio niuansų.

„Mano šeimos istorija tikrai nėra tokia neįprasta. Tai pasakojimas apie daugelį šeimų, kurios buvo priverstos išvykti į tremtį ir apleisti savo namus, kai smurtas ir neramumai neleido pasilikti“, – teigia Ch. Cleeton. Šeima yra savarankiškai gyvuojanti ląstelė, tačiau ji visuomet priklauso didesniam organizmui – šaliai ir ją veikiančiai istorijai. Šis romanas pulsuoja šiluma ir nostalgija, jo puslapiuose sutelpa pagarba tradicijoms ir duoklė praėjusiam laikui. Knyga „Kitais metais Havanoje“ įtraukta į Reese Whiterspoon knygų klubo sąrašą.

Benedict Wells

Kai baigiasi vienatvė

Jaunam vokiečių ir šveicarų rašytojui Benedictui Wellsui dar vaikystėje teko susidurti su gyvenimu internatinėse mokyklose, o likimo pamokos leido subrandinti tokią jautrią ir paveikią knygą kaip „Kai baigiasi vienatvė“ (lietuvių kalba išleido „Gelmės“). Europos literatūros premija apdovanotame romane pasakojama nepamirštama istorija apie praradimus, vienišumą ir tikėjimą, apie nuolat vienas greta kito žengiančius gedulą ir meilę. Tai kaleidoskopiškas pasakojimas, atskleidžiantis vienos šeimos sagą ir prisiminimų galią. Anot „Le Monde“, B. Wellsas rado savo balsą ir juo prabyla apie žmogaus trapumą, nesėkmę bei senatvę, tačiau kalba apie tai nei per daug jautriai, nei per daug žiauriai. Pats rašytojas prisipažįsta, kad šį romaną pradėjo rašyti būdamas 24-erių, tačiau, kaip pats teigia, tuo metu tai atrodė pernelyg didelis užmojis. „Aš turėjau tapti rašytoju, kuris sugebės parašyti šią knygą“, – teigia autorius ir priduria, kad kūrinys „Kai baigiasi vienatvė“ jam yra pats asmeniškiausias.

B. Wellsas jau yra išleidęs keturis romanus, jo knygos išverstos į 27 pasaulio kalbas. Reikėtų paminėti, kad svarbų vaidmenį autoriaus gyvenime atliko žymus JAV rašytojas Johnas Irvingas, jo palankaus žodžio sulaukė ir ši knyga. Sulaukęs pilnametystės B. Wellsas pasikeitė pavardę – J. Irvingo romane „Sidro namų taisyklės“ ją turėjo personažas Homeris Wellsas.

Christine Mangan

Naktis virš Tanžero

Debiutinis rašytojos Christine Mangan trileris „Naktis virš Tanžero“ (lietuvių kalba išleido „Baltos lankos“) buvo tas gardusis literatūros kąsnelis, dėl kurio leidybos kovojo ne viena JAV leidykla. Šiame mūšyje nuskilo „HarperCollins“, kuri pristatoma kaip viena didžiausių knygų anglų kalba leidėjų pasaulyje – už teisę publikuoti šią knygą buvo atseikėta
1,1 mln. JAV dolerių. Apie tamsią ir psichologinės įtampos kupiną dviejų moterų draugystę Maroke 1950-aisiais pasakojantis romanas netrukus pateko į geidžiamiausių 2018 m. knygų sąrašus. Ch. Mangan, kuri Airijos valstybiniame universitete parašė disertaciją apie
XVII a. gotikinę literatūrą ir įgijo literatūros mokslų daktaro laipsnį, žino puikių receptų, kaip sukurti sodrią ir grėsmingą, nerimo persmelktą pasakojimo atmosferą bei prikaustyti skaitytojo dėmesį iki paskutinio knygos puslapio.

Dalis literatūros kritikų atkreipia dėmesį, kad „Naktis virš Tanžero“ turi legendinio kino kūrėjo Alfredo Hitchcocko filmų bruožų. Taip pat nemažame pluošte recenzijų tvirtinama, kad Ch. Mangan debiutą būtų galima palyginti su JAV rašytojos Patricijos Highsmith romanu „Talentingasis misteris Riplis“. Ch. Mangan pirmoji knyga pilna egzotiškų detalių, ji vizuali ir kinematografiška. Nenuostabu, kad artimiausiu metu turėtume sulaukti ir šio kūrinio ekranizacijos – jos imtis žada JAV aktorius ir kino režisierius George’as Clooney.

Heather Morris

Aušvico tatuiruotojas

Impulsas, kuris įkvėpė Naujosios Zelandijos rašytoją Heather Morris parašyti debiutinę knygą „Aušvico tatuiruotojas“ (lietuvių kalba išleido „Baltos lankos“), atsklido dar iš 2003-iųjų. Tais metais autorė susipažino su holokaustą išgyvenusiu slovakų kilmės žydu Leilu Sokolovu, ir jo nepaprastos patirties liudijimas tiesiog privalėjo būti išsaugotas. Šis žmogus Aušvico koncentracijos stovykloje priverstinai ėjo Tätowierer pareigas – jis buvo tatuiruotojas ir specialiais numeriais žymėjo kalinius. 1942 m.
balandį Leilas sutinka jauną merginą Gitą ir ją pamilsta. Nuo tada tatuiruotojo širdyje užgimsta vienintelis troškimas: išgyventi pačiam ir išgelbėti mylimąją.

Australų rašytojas Graeme’as C. Simsionas teigia, kad H. Morris romanas pasakoja ypatingą pasakojimą „net pagal holokausto istorijų matą“. Knyga jau ilgą laiką laikosi geriausiai parduodamų kūrinių viršūnėse, yra išversta į daugiau nei 45 kalbas ir parduota daugiau kaip 3 mln. egzempliorių tiražu. Tačiau sėkmingas romanas neišvengė ir vieno skandalo. Praėjusių metų pabaigoje Aušvico memorialinis tyrimų centras išplatino publikaciją, kurioje teigiama, kad knygoje gausu klaidų ir faktinių neatitikimų, taip pat perdėtos, klaidingos interpretacijos ir nepakankamos informacijos. O pati H. Morris atsakė, kad tai yra Leilo pasakojimas ir šis grožinis kūrinys tikrai nepretenduoja užimti akademinės istorinės literatūros pozicijos.