Laisvalaikis

Rekomenduojamos knygos 2018 m. spalio 31 d. KULTŪRA / Nerijus CIBULSKAS

Robert Seethaler
Tabakininkas

2014 m. pasirodžiusiame subtiliame ir įtaigiame romane „Visas gyvenimas“ austrų kilmės rašytojas, aktorius Robertas Seethaleris pasakojo istoriją apie žmogų, kuris savo gyvenimą nugyveno nuošaliose Austrijos Alpių slėnio viršukalnėse. Tai buvo jo ramybė ir priebėga. Tačiau kas nutinka, jeigu ta priebėga ir pažįstami horizontai tavęs daugiau nebegali apsaugoti?

R. Seethalerio knyga „Tabakininkas“ pasaulį išvydo 2012 m., šį rudenį ją jau gali skaityti ir mūsų skaitytojai (lietuvių kalba išleido „Baltos lankos“). Likus keleriems metams iki Antrojo pasaulinio karo, septyniolikmetis Francas Huchelis išvyksta iš gimtojo kalnų kaimelio ir atsiduria Vienoje. Jis įsidarbina seno tabakininko krautuvėje, o joje besilankantis žymusis psichoanalitikas Sigmundas Freudas tampa Franco draugu ir patarėju. Tačiau jaunuolio meilės kabareto šokėjai dramą nustelbia karo drama – jos tragiškoje akivaizdoje kiekvienas privalo priimti lemtingus sprendimus. „Tabakininkas“ – knyga apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau neišvengiamai susiduria su pasauliu, kuris yra neperprantamas ir kupinas nekontroliuojamo chaoso, sugriaunančio puoselėtą saugumo iliuziją. Vis dėlto tai romanas apie kibirkštis, kurios nušviečia tamsą: išmintį, užuojautą, iššūkius ir drąsą, kaip rašo „Daily Mail“.

Colson Whitehead 
Požeminis geležinkelis

Kasmet JAV įteikiami du prestižiniai apdovanojimai – Nacionalinė knygos ir Pulitzerio premijos. Amerikiečių autoriui Colsonui Whiteheadui nusišypsojo ypatinga sėkmė ir jis savo literatūrinių laimėjimų lentynoje jau turi abi premijas. Jos 48 metų rašytojui skirtos už 2016-aisiais išleistą romaną „Požeminis geležinkelis“ (lietuvių kalba išleido „Alma littera“). Tai pasakojimas apie moters pasiryžimą bet kokiomis priemonėmis pasprukti iš vergijos ir atgauti laisvę.

C. Whiteheado romane verčiami vieno skaudžiausių JAV istorijos periodų puslapiai, šiandienos pasauliui jie byloja apie nekartotinas tamsios praeities pamokas. Rašytojas teigia, kad šio ambicingo romano idėją brandino dar nuo 2000-ųjų, tačiau literatūrinis darbas vis būdavo atidėliojamas. „Tikėjau, kad jei kurį laiką daug rašysiu, geriau išmoksiu rašto amatą, be to, būsiu vyresnis ir brandesnis, o to reikia imantis tokios jautrios temos“, – atskleidė C. Whiteheadas. Beje, „Business Insider“ sudarytame mėgstamiausių buvusio JAV prezidento Baracko Obamos literatūros kūrinių sąraše galima rasti ir „Požeminį geležinkelį“. Politikas teigia, kad ši knyga – meditacija apie tai, kaip žmonės dalijasi bendromis istorinėmis patirtimis. Pasak „The New York Times“ kritikų, C. Whiteheado romanas yra „asmeninis rašytojo bandymas sustatyti viską į savo vietas – ne pasakojant gerai žinomus faktus iš juodžiausio JAV istorijos laikotarpio, bet išnaudojant grožinės literatūros galią ir interpretuojant pasaulį“.

Monika Baltrušaitytė
Išėję prie upės

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos rengiamas Pirmosios knygos (PK) konkursas nuo seno laikomas savotišku jaunųjų kūrėjų tramplinu į literatūrą. Tas paslaptingas dviraidis PK debiutuojantiems literatams yra ir tam tikra kokybės praba. Kasmet rašytojų ir kritikų komisija išrenka du autorius ir išleidžia jų pirmąsias prozos bei poezijos knygas. Neslūgstantį susidomėjimą leidyklos konkursu rodo ir šiemet pateiktų rankraščių skaičius: prozos – net 31. PK konkurso laureate šiais metais tapo žurnalistė, prozininkė Monika Baltrušaitytė. Rugsėjį ji išleido novelių rinkinį „Išėję prie upės“. Rašytoja savo kūrybą jau kurį laiką aktyviai publikuoja Lietuvos kultūrinėje spaudoje, 2017 m. jos proza įtraukta į festivalio „Literatūrinės slinktys“ jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinį.

Naujajame novelių rinkinyje – 11 kūrinių, kuriuose kai kurie kritikai jau mėgino ieškoti biografinių kabliukų. Lietuvos literatūrinis gyvenimas cirkuliuoja gana uždarame kūrėjų rate, tad tokių faktų kapstymas – neretai pasitaikantis dalykas. Tačiau M. Baltrušaitytė teigia, kad knygos turinys nėra veidrodinis jos gyvenimo atspindys. Rašytoja prozoje vadovaujasi teksto logika ir teksto diktuojamomis taisyklėmis, tad realybė neišvengiamai susipina su literatūrine fikcija. Kaip viename pokalbyje teigė rinkinio autorė, į pirmosios knygos išleidimą ji žiūri rimtai ir nenori, kad su šia knyga būtų padėtas taškas. „Išėję prie upės“ – nušlifuotas, apmąstytas, nuoseklus debiutas, tad atidesnis skaitytojas netruks aptikti gijų tarp, regis, atskirų knygos kūrinių.

Yuval Noah Harari
21 Lessons for the 21st Century

Jau turėjome progą susipažinti su Izraelyje gimusio erudito, istoriko vizionieriaus, vieno įdomiausių šių laikų mąstytojų, profesoriaus Yuvalo Noah Harari darbais. 2016 ir 2018 m. jo veikalus „Sapiens“ ir „Homo Deus“ lietuvių kalba išleido „Kitos knygos“. Šių metų vasaros pabaigoje pasirodžiusi knyga „21 Lessons for the 21st Century“ (liet. „21 pamoka XXI amžiui“) drauge su minėtomis dviem knygomis sudaro savotišką trilogiją. „Sapiens“ parodė mūsų ištakas, „Homo Deus“ leido pažvelgti į galimą žmonijos ateitį, o naujausioje knygoje Y. N. Harari svarsto apie šiuolaikybę, žmonijos „dabar“. Technologijų era mus maitina nesuvokiamu kiekiu informacijos, dalis jos nepatikrinta ir klaidinga, todėl išgryninti aiškumą šiame sraute tapo tam tikra privilegija. Galima teigti, kad šiandienos cenzūra – tai ne apribojimai ir draudimai. Tai daugybė dezinformavimo formų ir dėmesio blaškymas tuo, kas nesvarbu. Būtent naujausia intelektualo Y. N. Harari knyga suteikia galimybę nuo viso to atsiriboti ir pabandyti atsakyti į esminius šiuolaikinio pasaulio keliamus klausimus. Kaip mes galime apsisaugoti nuo brandulinio karo, ekologinių kataklizmų ir technologijų kracho? Kaip išvengti melagingų naujienų ar terorizmo grėsmės? Ko turėtume mokyti savo vaikus? Atsakymus į šiuos klausimus ir dar daugiau rasite Y. N. Harari veikale „21 Lessons for the 21st Century“, kuris netrukus turėtų būti išleistas ir lietuvių kalba.