Aktualijos

Rasių karas JAV buvo neišvengiamas – COVID-19 jį tik paankstino 2020 m. liepos 5 d.

Nereikia važiuoti į JAV, kad sužinotum, kas kaltas dėl jas sukrėtusių neramumų, kurie kilo po to, kai Mineapolio mieste policijos pareigūno buvo šiurpiai nužudytas juodaodis George’as Floydas. Arba kad suprastum, kodėl rasių karas JAV buvo ir tebėra neišvengiamas. Mes redakcijoje, norėdami patikrinti savo įžvalgas, nuomonės apie JAV vykstančius procesus neoficialiai pasiteiravome Lietuvos baltaodžių verslininkų ir teisininkų. Ir nors tokios tiesioginės apklausos būdu pavyko išklausyti mažiau nei 20 žmonių nuomonę, apklausa buvo itin reprezentatyvi. Ne todėl, kad visi šie žmonės labai įtakingi, tikri baltaodžiai ir dažniausiai turtingi, bet todėl, jog visi jie laikėsi nuomonės, kad dėl neramumų kaltesni afroamerikiečiai, sukėlę riaušes, nei Donaldas Trumpas. Pavieniai respondentai pabrėžė, kad protestuotojai gina žmogų, kuris vertintinas kaip nusikaltėlis. Ir nebuvo nė vieno, kuris būtų pareiškęs, kad šie neramumai gali būti ir D. Trumpo politikos rezultatas, todėl bent iš dalies protestuotojus galima suprasti, nors smurto pateisinti jokiu būdu negalima.

Šiame kontekste belieka pasidžiaugti, kad Lietuvoje nėra 40 proc. afrolietuvių, azijiečių, musulmonų, žydų ar indų, nes esant tokiam tiesmukam požiūriui į konfliktines situacijas riaušės ir Lietuvoje būtų neišvengiamos. Tam, kad jų nebūtų, reikia bent jau žvelgti į problemą iš abiejų pusių, o ne pateisinti vieną pusę, kuri suinteresuota įteigti, kad visi, kurie yra nepatenkinti, remia nusikaltėlį, – tai ir įrodo riaušės, tad juos reikia kuo giežčiau sutramdyti visų gerų žmonių labui. Tai panašu net ne į Donaldo Trumpo, bet į Vladimiro Putino mintis, kurias šis skleisdavo Rusijos piliečiams, kai aiškindavo, kodėl kažką subombardavo ar kitaip nubaudė.

Vertinant konfliktinę situaciją JAV ir galimas politikų, visų pirma D. Trumpo, inspiracijas, reikia turėti omenyje, kad JAV rasinė sudėtis šiandien palanki rasistinių nuotaikų plėtrai: afroamerikiečių yra apie 13 proc., ispanakalbiai sudaro kiek daugiau nei 16 proc., o baltieji – apie 72 procentus. Tad žvelgiant per rinkimų prizmę gana realu tikėtis, kad, nesirūpinant afroamerikiečių teisėmis ir jų socialine gerove ar net jais gąsdinant, rinkimus galima laimėti lengviau nei rūpinantis jais.

Ir tikrai nereikia manyti, kad mūsų apklausti pašnekovai prisiskaitė Kremliaus trolių komentarų, kuriais nusidažė Lietuvos socialiniai tinklai ir naujienų portalai, skleidžiantys būtent tokias įtaigas. Tiesiog kai kalbame apie tai, kodėl Vokietijoje tiek žmonių palaikė Adolfą Hitlerį, ir bandome suprasti, kaip iškyla jėgos, kurios vienus žudo, o kitus paverčia lojaliais sąjungininkais, reikia turėti omenyje, kad viską lemia žmogaus prigimtis. Todėl kai lyderis sako, kad dėl problemų kalti kiti, kad mes esame verti geresnio gyvenimo, tik mums trukdo kažkokie priešai užsienyje ir šalies viduje, ir jei tie priešai yra mažuma ir silpnesni, jei juos galima paspausti ar engti, suburti sąjungininkų nėra sunku. Visas D. Trumpo kelias yra pažymėtas nuolatinės priešpriešos: iš pradžių – su Baracku Obama, vėliau – su imigrantais, tada – su užsienio valstybėmis, kurios esą siurbė JAV gerovę ir trukdė joms tapti didžioms. Ir galop su visais, kurie jo valdžia nepatenkinti pačiose JAV. Tai labai palengvina D. Trumpo ir jo šalininkų gyvenimą, nes kurti harmoningą pasaulį ir JAV yra sunkus ir nuobodus darbas, o paskelbti, kad bandai sugrąžinti JAV didybę, ir išnaudojant B. Obamos reanimuotą JAV ekonominę bei geopolitinę hegemoniją parklupdyti ant kelių ne tik Kiniją, bet ir didžiąją savo partnerę, kad šios irgi prisidėtų prie naujojo modelio JAV didybės, daug proto nereikia. Kaip ir vėliau dalį šių resursų nukreipti tam, kad būtų padidintos išlaidos ir kaitinama ekonomika, ir prisiimti sau laurus dėl mažėjančio nedarbo bei augančių pajamų, nors tokia politika neproporcingai didina turtingiausių JAV žmonių pajamas, tad galop ta JAV dalis, kuri nepriklauso laimėtojų kategorijai, net ir augant ekonomikai jaučiasi nepakviesta į pinigų dalijimosi šventę. Beje, tai primena situaciją Lietuvoje su šimtais milijonų, skirtų kelininkams ir statybos verslui, ir po porą šimtų eurų – pensininkams bei vaikams.