Rinkodara

R. Šimašius, reklamuodamas Vilnių kaip G tašką, užmiršo prirašyti skaitmenį 5 2018 m. gruodžio 23 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

Kai neturi ko reklamuoti, gali reklamuotis ir kvailai, ir prastai. Koks skirtumas? Tačiau jei turi ką reklamuoti, bet reklamuoji šleivai, tai jau didelė bėda. Ypač kai kalbame apie Lietuvą, kurioje beveik visos pastangos reklamuotis globaliai ar lokaliai bent kol kas baigdavosi pinigų plovimu ir tam tikrų politikų pastangomis gerinti savo reitingus.

Vis dėlto šviežiausias atvejis, kai Vilnius reklamavosi kaip Europos G taškas, net ir šiame gana liūdnos įvaizdžio kūrimo tradicijos kontekste tapo išskirtinis. Ne todėl, kad šį sykį pinigų plovimo įžvelgti nepavyko, nebent tik iššvaistymą. Ir ne todėl, kad tokio buko bulvariškumo, stengiantis demonstruoti seksualiai aktyvų liberalumą ir pataikauti tam tikras vertybes turintiems rinkėjams, Lietuvos savireklamos istorijoje neteko matyti. Bet dėl Vilniaus miesto valdžios gebėjimo nematyti to potencialo, kurį būtina didinti ir reklamuoti. Pavyzdžiui, reklamuoti Vilnių kaip finansų ir blokų grandinės technologijų miestą, siekiantį tapti 5G interneto amžiaus lyderiu. Tai buvo labai lengva padaryti: tiesiog reikėjo prie raidės G prirašyti skaitmenį 5. Užuot pasirinkus G tašką, kurio nauda buvo nebent ta, kad tai sukėlė diskusijų ir leido šios reklamos kūrėjams priminti Lietuvai ir vilniečiams, kad Vilniuje vis dar yra valdžia, nes jos egzistavimą daugelis jau buvo užmiršę.