Politika

R. Karbauskis su J. Narkevičiumi triumfuos, nes demokratinės jėgos – bekiaušės, arba Sveikiname valdančiuosius su puikia pergale 2020-ųjų Seimo rinkimuose! 2020 m. gegužės 28 d. Eduardas EIGIRDAS

Tikriausiai vienas įdomiausių pastarųjų dienų klausimų buvo tai, ar Jaroslavo Narkevičiaus skandalas, esą jis naudodamasis „otkatais“ susiremontavo savo šeimos namus, paskandins tiesiai į pergalę skuodžiantį valdančiųjų rinkimų laivą, ar vis dėlto valdantiesiems ir jų sąjungininkams žiniasklaidoje bei kitose struktūrose pavyks šį veikėją ir save pačius iš visų skandalų sūkurio ištraukti.

Tai labai aktualu artėjant Seimo rinkimams, nes, kaip rašėme praeitame numeryje, valdantieji ne veltui iš pastarųjų penkių kadencijų net keturias yra valdžioje. Taip yra todėl, kad jie turi gausų sąjungininkų versle ir politikoje tinklą, puikiai kontroliuoja informacinę erdvę ir gali daryti įtaką tam, kokia informacija ir kokios įtaigos dominuos viešojoje erdvėje. Visa tai suteikia puikias galimybes modeliuoti rinkimų baigtį. Būtent šiame kontekste skandalai, susiję su J. Narkevičiumi, yra itin svarbūs, nes gali padėti suvokti, kaip tvirtai valdantieji kontroliuoja informacinę erdvę ir ar yra bent jau teorinių galimybių, kad tai sutrukdys valdančiųjų rinkimų scenarijui. Beje, kartu tai padeda dar geriau pamatyti, kaip apgailėtinai liūdnai šiame kontekste atrodo patriotinės ir demokratinės jėgos.

R. Karbauskis su delfi.lt pagalba skandalą apvertė aukštyn kojomis

 J. Narkevičiaus skandalas yra chrestomatinis, galima sakyti – net vadovėlinis, mat puikiai atskleidžia valdžios dominavimo informacinėje erdvėje galią. Iš pradžių LRT žurnalistinių tyrimų komanda paskelbė verslininko Aleksandro Ribnikovo pateiktą informaciją, kuri leidžia įtarti, kad už J. Narkevičiaus namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaityta pergalėmis viešuosiuose konkursuose. Į šį skandalą pasigilino ir 15min.lt žurnalistai – jie ne tik pranešė apie šiuos įtarimus, bet ir pasistengė juos detalizuoti. Ir nors tuo metu statistiniam Lietuvos piliečiui jau galėjo atrodyti, kad prasideda skandalas, kurio valdantieji nesugebės suvaldyti, ir tai smogs jų reitingams, mes nebuvome tokie optimistai. Kaip ir buvo galima tikėtis po visų mūsų įžvalgų apie tai, kad delfi.lt tapo kažkuo panašiu į galingą informacinėje erdvėje dominuojantį karbauskinės valdžios ruporą, iš pradžių šiame portale straipsnių šia tema apskritai buvo sunku rasti, o kai jie pasirodė, beveik visas jų turinys buvo skirtas tam, kad įrodytų, jog vargšą J. Narkevičių puola baisios jėgos.

Yra teorinė galimybė, kad skandalas dėl J. Narkevičiaus kilo savaime. Tačiau jei jau valdantieji kreipėsi į VSD, kad šis ištirtų, ar šio puolimo negalėjo inicijuoti priešiškos jėgos, tai yra jei yra galimybė, kad už šio proceso stovi Rusija, būtų daug logiškiau manyti, kad šio proceso tikslas – ne pakenkti R. Karbauskiui, o atvirkščiai – sukurti skandalą, kuris apsaugotų dabartinę valdžią nuo kritikos ir padėtų skleisti įtaigą, kad valdžia puolama nepagrįstai.

Po pirmosios įtarimų bangos, kuri buvo nemaloni valdantiesiems ir J. Narkevičiui, nes kėlė grėsmę puikiai parengtam valdžios išlaikymo savo rankose ir po rinkimų planui, staiga situacija apvirto aukštyn kojomis. Valdantieji, užuot užėmę gynybinę poziciją, dėl informacinio palaikymo perėjo į kontrataką. Jau po poros dienų delfi.lt skelbė: „Po „Delfi“ publikacijų valdantieji dėl grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo kreipiasi į VSD.“ Kaip teigiama šio delfi.lt teksto pradžioje, „po „Delfi“ publikacijų apie nutylėtąją susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus istorijos dalį trys valdančiajai daugumai priklausančios frakcijos kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo.“ Straipsnyje pateikiamos ir R. Karbauskio mintys: „Dėl faktų, kurie išdėstyti publikacijoje „Delfi“ apie tai, kad galimai svetimų valstybių interesams atstovaujantys žmonės plius vienas prezidento patarėjas, plius opozicijai atstovaujantys žmonės vykdė veiklą, siekdami diskredituoti Vyriausybę, vieną iš ministrų, tai darė sąmoningai – meluodami, teikdami neteisingus faktus; visa tai verta patikrinti.“

Tikriausiai delfi.lt ir oligarchas Ramūnas tyčiojasi?

Dabartinė situacija galėtų atrodyti juokingai, jei nebūtų tokia šiurpi. Ji demonstruoja, kad tuo metu, kai valdantieji baigia užvaldyti Lietuvą, dėl įtakos informacinei erdvei jie sugeba vaizduoti persekiojamus avinėlius, o su Rusija verslo ryšiais susijęs oligarchas, kurio kapitalas sukauptas tikrai ne be brazauskinės valdžios pagalbos ir, tikėtina, draugiškų santykių su Rusija, drįsta įtarinėti, kad puolimas prieš jo Vyriausybę gali būti svetimų valstybių interesams atstovaujančių žmonių veikimo rezultatas. Įdomu, kurių valstybių – gal Bangladešo ar Vietnamo?

Kad ne. Susidaro įspūdis, jog kalbama apie Rusiją. Na, jei jau taip, tada turėtume pripažinti, kad R. Karbauskis ne šiaip yra verslo ryšiais susijęs su Rusija – visa jo veikla yra vos ne idealiai naudinga Rusijai. Juk jis nuožmiai kovojo su Lietuvos ir Vakarų planuojama statyti Visagino atomine elektrine, o šiandien ramiai stebi, nors priklauso žaliųjų partijai, kaip baigiama statyti Astravo atominė elektrinė. Kai žvelgi į R. Karbauskio karjerą, gali susidaryti įspūdis, kad nėra nė vieno Lietuvos žingsnio link vakarietiškos demokratijos epizodo, kuris nebūtų pažymėtas šio oligarcho pastangomis kaišioti pagalius į ratus.

Tačiau tolima praeitis telieka praeitis. Pažiūrėkime, kas vyksta pastaraisiais metais. Vienas skaidriausių Lietuvos vadovų pasitraukus prezidentei Daliai Grybauskaitei Rokas Masiulis pašalintas iš susisiekimo ministro posto ir į jį paskirtas Krymo okupacijos fone Kremliaus draugų simboliu – Kolorado juostelėmis – pasipuošusio Valdemaro Tomaševskio partijos kolega J. Narkevičius. Kalbos apie būtinybę siekti skaidrumo kelių tiesimo sektoriuje pakeistos papildomų 150 mln. eurų skyrimu kelininkams, kurie dažnu atveju siejami su kairiąja nomenklatūra. Susisiekimo ministerija gana šiurkščiai pakeitė Lietuvos pašto valdybą, nors tikėtina, kad dėl šios pastangų neseniai ši bendrovė paskelbė uždirbusi rekordinį pelną. Nors R. Masiulis pašalino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovą Arvydą Vaitkų, kurį mes redakcijoje vertinome kaip per daug palankų Rytams, valdantieji, pašalinę R. Masiulį, su naujuoju ministru nusprendė į šį strateginės bendrovės postą paskirti kitą, mūsų manymu, Rytams itin palankų veikėją, kuris dar ir su prieš tai buvusiu vadovu su R. Karbauskio partija dalyvavo rinkimuose ir asmeniškai rėmė šią partiją. Belieka pridurti, kad atrankoje į kitos galingiausios strateginės bendrovės – „Lietuvos geležinkelių“ – valdybos narius J. Narkevičiaus vadovaujama ministerija nusprendė sutartį pasirašyti su Rusijos piliečio valdoma įmone.

Šį sąrašą pokyčių, kurie tęsiasi R. Masiulį pakeitus J. Narkevičiumi, būtų galima tęsti, bet juk ir iš to, kas paminėta, galima susidaryti įspūdį, kad tokio galingo ir vienpusio nomenklatūrai bei su ja susijusioms oligarchinėms grupėms ir Maskvai naudingo veikimo Lietuvoje neteko matyti nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų. O kai į šiuos procesus visuomenė žiūri taip abejingai, valdančiųjų pastangos įteigti, kad juos puola išorės priešai, suprask – Rusija, jau neatrodo panašios į juodąjį humorą, veikiau į valstybės užvaldymą ir tyčiojimąsi iš beginklės Lietuvos demokratijos.