Aktualijos

Prezidento rinkimų antrasis turas – be I. Šimonytės ir demokratinės lyderystės 2023 m. liepos 31 d.

Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, artėjantys 2024-ųjų rinkimai, ypač Lietuvos prezidento, gali turėti lemiamą reikšmę mūsų šalies ateičiai, todėl teoriškai turėtų būti labai įtempti ir kovingi. Ypač prisimenant visus valdančiųjų – konservatorių ir liberalų – įtarinėjimus, susijusius su prezidentu Gitanu Nausėda, kuriuos paskatino Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygos sukeltas politinis erzelis Lietuvoje, užuominos apie galimą Valstybės saugumo departamento pagalbą G. Nausėdai ar jo komandai rinkimuose, neskaidrų rinkimų finansavimą ir net su diktatūrine Baltarusija susijusio verslo paramą. Vykstant Rusijos karui Ukrainoje, tai skamba gana grėsmingai, tačiau ne taip, kaip šio numerio įžvalgos, leidžiančios teigti, kad Lietuva išgyvena demokratinės lyderystės krizę ir tai gali sutrukdyti ekonomikos ir visuomenės gerovės proveržiui, tinkamam gynybos stiprinimui ir saugios ateities užtikrinimui. Todėl būtų logiška tikėtis, kad centro dešinės jėgos, kurios save dažniausiai pozicionuoja kaip vakarietiškas ir patriotiškas, naują politinį sezoną pasitiktų keldamos papildomo ekonomikos proveržio, gynybos stiprinimo ir demokratijos skaidrinimo vėliavas. Vykstant Rusijos karui Ukrainoje tai būtų logiška. ypač skatinant visuomenę vienytis ir išvaduoti Lietuvos politiką nuo su Rusija susijusių ir jos naudai veikiančių asmenų, kaip ir su Rusija bei Baltarusija susijusios įtakos.