Aktualijos

Pirmasis COVID-19 krizės Lietuvoje suvaldymo plano punktas – „viskas bebrams“ 2020 m. gegužės 28 d. Redakcija

Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad daugelis Lietuvos piliečių nesuvokia, gerai ar blogai Lietuvą iš COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės gelbsti valdantieji. Priimtų sprendimų yra daug, o žiniasklaidos, ypač artimos valdantiesiems, keliamas informacinis triukšmas dar didesnis. Tad daugeliui Lietuvos žmonių gali susidaryti visai pagrįstas įspūdis, jog valdžia pluša nuo ryto iki vakaro, kad padėtų vargšams Lietuvos žmonėms išgyventi šią krizę.

Tai būtų gerai, jei būtų tiesa. Deja, taip nėra. Jei į vykstančius procesus žvelgtume kritiškai ir matytume visą paveikslą, o ne žiniasklaidos dėliojamus jo fragmentus, turėtume pripažinti, kad dabartinė valdančioji dauguma milijardus skirsto siekdama ne tiek padėti Lietuvos ekonomikai, kiek, tikėtina, sustiprinti savo sąjungininkus versle, politikoje ir žiniasklaidoje bei paruošti dirvą savo pergalei artėjančiuose Seimo rinkimuose. Taigi, krizės padariniams mažinti skirtais Lietuvos žmonių milijardais valdantieji siekia galutinai įtvirtinti savo ir savo bičiulių dominavimą visose srityse visoje valstybėje. Tad jei gelbėjimo stilius nesikeis, galime turėti labai didelių ilgalaikių problemų ne tik ekonomikoje, bet ir su mūsų demokratija. O ši juk jau ir taip yra komos būsenos.

Nomenklatūrinė logika: kelininkams – 150 mln. eurų, potencialiems vienaragiams – 0

Geriausiai dabartinės valdančiosios daugumos prioritetus, realią politiką ir jos tikslus atskleidžia finansų skirstymo sprendimai. Juos analizuojant galima pamatyti, kaip tendencingai ir neatsakingai vykdomas ekonomikos gelbėjimo planas.

Be jokios abejonės, siaučiant COVID-19 pandemijai priimta ir sprendimų, kuriuos galima vertinti teigiamai. Tačiau, žvelgiant į sprendimų visumą, išryškėja, kad didelė dalis verslų gaus gerokai mažesnę paramą nei tie, kurie susiję su kelių tiesimu, NT nuoma ar statyba. Tokį šių verslų išskirtinumą galima paaiškinti tik tuo, kad jie nuo senų laikų yra labai artimi kairiosios nomenklatūros aplinkai. Tad, stiprindama šiuos verslus, ji stiprina ir save.

Įspūdingiausias pavyzdys – sprendimas papildomus 150 mln. eurų skirti kelininkams. Tikriausiai tai vienas amoraliausių sprendimų, nes kelininkų verslas beveik 100 proc. priklauso nuo valdžios užsakymų, taigi, šis verslas ir taip bene mažiausiai nukentės nuo COVID-19 pandemijos sukeltos krizės. Pinigų skyrimą šiam, o ne daug labiau nukentėjusiam verslui galėtume paaiškinti nebent tuo, kad valdančioji dauguma dėl kažkokių tik jai žinomų priežasčių yra ypač suinteresuota paremti būtent šį verslą, ir Lietuvoje nėra jėgos, kuri galėtų šiam jos norui pasipriešinti.

O tokia jėga turėtų atsirasti, nes pasaulio evoliucija siaučiant COVID-19 pandemijai nesustojo. Atvirkščiai – tam tikrose srityse net paspartėjo, nes karantinas labai padidino dalies technologijų verslų potencialą. Apie tai rašome nuolat – akcentuojame, kad Lietuvos valdžia, kuriai rūpi piliečių gerovė, turėtų sukoncentruoti savo pastangas, kad Lietuva ne užkasinėtų pinigus į asfaltą, o ryžtingiau žengtų technologinio progreso keliu – kad siektų tapti vienu didžiausių ne tik finansų technologijų, bet ir kibernetinio saugumo centrų Europoje. Investicijomis turėtų būti stiprinamas Lietuvos universitetų potencialas, kad juose būtų rengiami geriausi specialistai ir pritraukiami dėstyti