Laisvai prieinami straipsniai

PATRIOTO UŽRAŠAI // 2024-06-13 Eduardas Eigirdas

     Vos tik baigėsi Europos Parlamento rinkimai, feisbuką užliejo masinė besipiktinančiųjų tais, kurie balsavo už Petrą Gražulį ir Valdemarą Tomaševskį, banga. Feisbuko „patriotai“, kaip įprasta, pademonstravo visą savo išmonę aiškindamiesi, kas su tais žmonėmis, kurie taip balsuoja, yra negerai, ar gamindami P. Gražulį pašiepiančius vaizdelius ir bent jau taip realizuodami savo kūrybingumą. Dalis stebėjosi ir tuo, kodėl balsuojama už šiuos veikėjus ar karbauskinius žaliuosius, kai atėjo metas balsuoti už tikrus Lietuvos žaliuosius, kuriuos palaiko net pats Andrius Tapinas. Tai labai miela, tačiau jei į gyvenimą ir į mus supančią informacinę erdvę žvelgi ne tik iš savo feisbuko burbulo, tampa akivaizdu, kad esant tokiam elitui ir tokiam feisbuko burbului tai yra utopija. Kodėl? Nes daugeliui Jūsų, gerbiamieji, yra visiškai dzin tie žmonės ir jų problemos, nors nemaža dalis jų problemų ir egzistuoja tik todėl, kad Jums dzin.

Reikia pavyzdžių? Pateiksiu šviežiausius. Ką tik Lietuvoje savo darbą baigė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. Jos išvadose ir vėl pabrėžiama, kad jei Lietuvoje nebus priimti ryžtingi sprendimai, stiprinantys pensijų sistemos pamatus, šios sistemos laukia labai rimtos problemos. Vadinasi, dar daugiau vyresnio amžiaus žmonių ima skursti. Sutikite, tai turėjo sulaukti rimtesnės Jūsų, politikos ar verslo lyderių reakcijos, bandymų aptarti problemą ir ieškoti sprendimų. Deja, nieko panašaus. Kone kapų tyla – visiems dzin.

Vienintelė Finansų ministerija sureagavo: informavo visuomenę, kad rekomendacijos apmokestinti pensijas nebus įgyvendinamos. Tai skamba kaip siaubas ir gėris viename. Siaubas, nes, pasirodo, klastingasis globalistinis TVF siūlo apmokestinti pensijas, ir gėris, nes mūsų valdžia, net ir baisiųjų konservatorių, vis dėlto nėra tokia sugedusi, kad tą siaubą realizuotų. Bet ir tai nesulaukė nei žinomesnių ekonomistų, nei politikų, nei visuomenės veikėjų reakcijos. Net Stano su Arūnu Valinsku, ir tie nieko nepasakė. Nors turėjo.

Žinoma, Lietuvoje yra labai daug sunkiai gyvenančių pensininkų, tačiau yra ir nemažai buvusių sovietinės nomenklatūros atstovų, gamyklų savininkų ar net kriminalinių autoritetų, kurių metinės pajamos skaičiuojamos ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių eurų. Tad koks čia teisingumas prisidengiant skurdžiausiais nuo pensijų apmokestinimo atleisti ir tuos, kuriems pensija yra tarsi šaukštelis raudonųjų ikrų ant kibiro juodųjų ikrų? Beje, neužmirškime, kad Lietuvoje progresiniai mokesčiai gaunantiesiems šimtatūkstantines pajamas ir taip yra gerokai mažesni nei skandinaviškos gerovės modelio valstybėse. Negana to, mūsų „vargšais“ milijonieriais mes dar ir papildomai pasirūpiname – atleidžiame dalį jų pajamų, šiuo atveju – pensijas, nuo apmokestinimo.

Dėl šios situacijos tikrai nepulčiau kaltinti Finansų ministerijos, kad apsimetė, jog nesupranta, kad pensijų apmokestinimo problematiką vertėtų analizuoti ir visų piliečio pajamų apmokestinimo kontekste. Jei šią ministeriją ir galime kaltinti dėl mokesčių sistemos ydingumo, tai tik paskutinę eilėje. Ir ne tik todėl, kad pastaraisiais metais socialinė atskirtis Lietuvoje mažėjo bene sparčiausiai per Nepriklausomybės metus, bet visų pirma todėl, kad pastaraisiais metais būtent Finansų ministerija siūlė daugybę su mokesčiais susijusių pokyčių, kurie būtų padėję socialinę atskirtį sumažinti dar labiau, tačiau ministerijos pastangos susidurdavo su informacinėje erdvėje dominuojančia ir tikslingai prokremliškų bei oligarchinių grupių ir jas aptarnaujančios žiniasklaidos skleidžiama melaginga įtaiga, esą visi mokesčiai yra blogis, sugalvotas tik tam, kad senukai išmirtų badu, ir patirdavo sutriuškinimą, nes trolių pajėgos būdavo labai aktyvios, o pažangioji, patriotiškoji ir krikščioniškoji Lietuva, turinti ginti vargšus ir pasakyti, kad be dalies mokesčių neįmanoma sukurti skandinaviškos gerovės valstybės, kurioje laimingi būtų ne tik turtuoliai ir jaunimas, bet ir pensininkai, nusprendė tradiciškai patylėti. Gal buvo labai užsiėmusi svarbesniais darbais… Nors, gerbiami feisbuko patriotai, sakykime atvirai: nes daugelis Jūsų šiko ir tapšnojo ant tų kitų, ant jų pensijų, emocinės ir finansinės gerovės.

Beje, milijonierių pensijų apmokestinimo pavyzdys nėra pats ryškiausias, tad pateiksiu dar vieną. Šis labai aktualus, nes dar geriau paaiškina, kodėl tikri žalieji į Europos Parlamentą nepateko, o P. Gražulis su V. Tomaševskiu pateko. Be to, šio pavyzdžio egzistavimas verčia su nerimu žvelgti į Lietuvos ateitį: jei šioje srityje ir toliau veiks tokios destrukcinės sistemos, galime prisižaisti ne tik iki ekonominių, bet ir iki dar rimtesnių problemų.

Kalbu apie privataus transporto, jo taršos ir sunaudojamų degalų apmokestinimą. Kaip visi puikiausiai žinome, benzinui ir dyzelinui taikomi akcizo mokesčiai nuolat auga ir toliau augs, nes taip kovojama su tarša, skatinama rinktis ne tokias taršias transporto priemones, o surinktais mokesčiais finansuojamas kelių ir tiltų remontas, transporto infrastruktūros plėtra, o jei lieka – ir kitos Lietuvos biudžeto finansuojamos sritys, tarp jų gali būti ir bazinės pensijos didinimas bei oresni mokytojų ir medicinos darbuotojų atlyginimai. Tai skamba logiškai, tad nors niekam jokie mokesčiai nepatinka, visuomenė su degalų akcizo mokesčiais yra daugiau ar mažiau susitaikiusi. Tai tarsi turėtų būti gera žinia, bet nėra, nes, visų pirma, šis mokestis nėra socialiai teisingas ir tampa socialiai dar ydingesniu, nes vyksta transporto evoliucija ir vis daugiau turtingesnių Lietuvos žmonių persėda į elektromobilius. Anksčiau neturtingi žmonės degalams išleisdavo proporcingai daug didesnę dalį savo pajamų, taigi – ir akcizui už degalus, o dabar turtingesni piliečiai, persėdę į elektromobilius, šio mokesčio visai nebemoka, tad visa augančio degalų akcizo našta užkraunama sunkiau ar labai sunkiai gyvenantiems žmonėms, tarp jų – ir pensininkams. Jiems paliekama garbė ir pareiga finansuoti kelius, tiltus ir t. t. Žinoma, visi puikiausiai suprantame, kad taip ilgai tęstis negalės, reikės kažką keisti, nes net ir nuolat didinant akcizą, tačiau mažėjant akcizo mokėtojų skaičiui pajamų srautas į biudžetą pradės sekti. Turime galvoti, kaip kompensuot pajamų mažėjimą. Nesijaudinkite, jau sugalvojome: papildomai apmokestinsime automobilių taršą, kad tie, kurie neturi pinigų elektromobiliui ir moka akcizą pirkdami degalus, dar sumokėtų ir už automobilio taršą. Žinos ubagai, kaip teršti planetą.

O dabar pažvelkime, kaip elgiamasi padoriose demokratijose, kurių elitas nėra užsitrolinęs ar vertybiškai degradavęs, pavyzdžiui, Danijoje. Šioje valstybėje apmokestinami ne tik degalai ir tarša, bet ir automobilio vertė, pabrėžtina, progresyviu mokesčiu. Tad Danijoje prabangų elektromobilį pirkdamas turtingas žmogus sumoka daugiau mokesčių, nei per kelis dešimtmečius jų sumoka sunkiai gyvenantis žmogus už savo dyzelinį ar benzininį automobiliuką bei jo taršą. O ką jau kalbėti apie tai, kad brangesni automobiliai su vidaus degimo varikliais Danijoje apmokestinami 150 procentų. Perki kokį bentlį už 300 tūkst. eurų ir sumoki į Danijos biudžetą 450 tūkst. eurų mokesčių: sočiai prisidedi ir prie kelių, ir prie pensijų, ir prie orių mokytojų atlyginimų. Lietuvoje perki bentlį už 300 tūkst. eurų ir prisidedi prie tuštybės puoselėjimo, visuomenės supriešinimo ir elito vertybinio degradavimo.

Kad Lietuvoje egzistuojančios sistemos vaizdas atsiskleistų visu grožiu, belieka prisiminti, kad Danijoje elektromobilių pirkimas skatinamas laikinai (iki 2035 m.) sumažintais mokesčiais, o Lietuvoje perkant naują elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų parama. Čia toks lietuviškas humanizmas, kad kuo daugiau turtingesnių žmonių galėtų išsivaduoti iš akcizų ir taršos mokesčių vergijos. Panašiai kaip su milijonierių pensijų neapmokestinimu – kad tik nenuskurstų!

Beje, jei ne mano tikslingos pastangos, tikėtina, ir šiandien dar būtų galima naudotis valstybės, tai yra visų mūsų, pinigais perkant prabangiausius elektromobilius. Vis dėlto po daugybės komentarų ir straipsnių žurnale „Valstybė“ bei asmeninių pokalbių su politikais man pavyko įtikinti, kad jei jau daliname dešimtis milijonų (paskutinis paramos paketas siekia 50 mln. eurų) pasiturinčių piliečių elektromobilizacijai, neturėtume remti prabangiausių elektromobilių įsigijimo. Taigi, buvo įvesta 50 tūkst. eurų riba. Nedidelė, bet padorumo pergalė.

Bet grįžkime į realybę ir pabandykime atsakyti į klausimą, kurį kėlė feisbuko naudotojai, manantys, kad Lietuva turėjo balsuoti už tikrus žaliuosius, o ne už P. Gražulį, V. Tomaševskį ar karbauskinio tipo žaliuosius. Gerbiamieji, atidžiai pažiūrėkime į Lietuvoje funkcionuojančią mokesčių sistemą: joje žalumas yra lyg pinigų iš sunkiai gyvenančių piliečių susiurbimo agregatas, tarsi šią sistemą Maskva, oligarchai, buvę komunistai ir naftininkai būtų sąmoningai sukonstravę (manau, kad būtent taip ir yra) taip, kad ji kuo labiau kompromituotų žalumą, siutintų žmones ir skatintų balsuoti už tuos, kurie susipriešina su elitu. Su tuo viešuoju elitu, kurio pilna žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ir kuris nepavargsta demonstruoti savo pažangumo ir patriotizmo, taigi, ir su Jumis, gerbiami feisbuko patriotai, mat ir Jūs leidžiate šiam agregatui veikti, o pensijų sistemai skęsti. Taigi, kai tai suprantame, ar dar turime stebėtis, kad tikri Lietuvos žalieji, nors juos ir pareklamavo pats A. Tapinas, nepateko į Europos Parlamentą? Ir ar tikrai negalime suprasti tų žmonių, kurie matydami, kad Jums į juos nusispjauti, iš keršto balsuoja už gražulius, net jei ir supranta, kad iš to nieko gero nebus, tačiau bent jau jausis atkeršiję elitui, kuriam į juos nusispjauti?

Kas iš to, jei tokioje aplinkoje bandysi įrodinėti žmogui, kad P. Gražulis tik vaidina, jog rūpinasi žmonėmis, o jo demonstruojama krikščionybės forma yra tarsi putinistų ir trumpistų propaguojamos religijos „Mušk gėjus – gelbėk naftą ir Maskvą“ kopija? Jei kitų krikščionių, kurie rūpintųsi, kad Lietuvoje ekonomikos ir mokesčių sistemos neengtų sunkiausiai gyvenančių žmonių, nėra, jei pilietinei visuomenei, ginančiai LGBT bendruomenę, nekyla noras pasirūpinti, kad sunkiai gyvenantiems žmonėms nebūtų diriamas kailis, jei turtingesni apvelkami lengvatiniais kailinukais, o žalieji didelę dalį savo energijos išleidžia, kad pasireklamuotų, kokie jie pažangūs ir teisingi (kiti dar ir įsisavindami biudžeto bei savivaldybių pinigus), užuot gynę žalumą nuo įdarbinimo tręšti pensininkų kišenes, kas lieka sunkiai gyvenančiam žmogui? Tik P. Gražulio vaidyba.

Kodėl taip yra, detaliau rašysiu žurnalo „Valstybė“ pažangos numeryje. Jei nesugebėsime įveikti abejingumo rūpinantis sunkiausiai gyvenančiaisiais, ne tik nesukursime skandinaviškos gerovės valstybės, bet ir neišvengsime krizių, o tuo labiau visuomenės susipriešinimo. Vis dėlto svarbu paminėti, kad feisbuko patriotai, kaip ir dalis politikų, verslininkų ir pan., labai dažnai sugeba pastebėti, kad Lietuvoje balsuojančiųjų iš pykčio, o ne už pažangą, yra labai daug, nes juos tikslingai veikia informacinė aplinka. Būtent taip ir yra, tačiau jie nesusimąsto, kad ir juos veikia, kad ir jų elgesį programuoja tikslingai formuojama informacinė bei vertybinė erdvė – tiek žiniasklaida, tiek oligarchų, nekilnojamojo turto magnatų ir naftininkų remiami forumai, skatinantys orientuotis į tuštybę, garbę ir ebitdas bei aukštinantys turtą, šlovę ir puikybę. Tad nekeista, kad feisbuko patriotai yra neįgalūs rūpintis sunkiai gyvenančiais žmonėmis ir geba tik juos kritikuoti. Labai turtingi verslininkai mėgsta paagituoti už orius atlyginimus mokytojams, net rodo rūpinimąsi pensininkais, bet užsiminus apie jų turimų trijų, keturių ar penkių prabangių automobilių apmokestinimą patiria šoką, tarsi prašytum atiduoti kepenis ir dar kelis kitus organus. Na, o krikščionys, kuriuos Kristus mokė rūpintis vargšais, mat turtuoliams bus labai sunku patekti į dangaus karalystę, šiandien sugeba girdėti tik gražulišką ir putinišką versiją: engsi gėjus – vartai atsivers. Deja, jie net nesusimąsto, į kur, nes kažkaip nepamenu, kad Naujajame Testamente būtų parašyta apie tokį Kristaus mokymą: „Jei teks rinktis, ar gelbėti vargšus, ar engti gėjus, enkite.“ Visur rašoma apie rūpinimąsi vargšais, deja, dėl šiandien mus supančio vertybiškai degradavusio informacinio lauko turime rimtą problemą, ir net krikščionis paskatinti daryti tai, ką jie deklaruoja, kad tiki, yra be galo sunku.

Šiuo komentaru visų pirma kreipiuosi į Jus, gerbiami Lietuvos pensininkai. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokia sistema, kai mokesčiai transporto srityje yra sukoncentruoti į sunkiausiai gyvenančius piliečius, yra amorali, skaldanti ir silpninanti Lietuvos valstybę. Raginu Jus šiuo komentaru pasidalinti, nes, kaip suprantate, daugelis feisbuko patriotų bus neįgalūs peržengti jiems įteigtų ribų, kad šaipytis iš kitų yra gerai, o bandyti rūpintis kitais – blogai, nes patiktukų nebus ir atrodysi kaip labai jau nekietas liurbis.

Turime padėti jiems iš tokio ydingo požiūrio vaduotis ir paskatinti politikus, deklaruojančius, kad nori kurti gerovės valstybę Jums, ją ir kurti Jums, o ne stambiajam kapitalui, naftininkams, oligarchams ar tik apie savo ebitdas bei naujus automobilius galvojantiems tuštukams.

Na, o ką darysime mes? Pusmetiniame žurnalo „Valstybė“ pažangos numeryje stengiuosi detaliai perteikti svarbiausias įžvalgas, kokių sisteminių pokyčių visuma gali padėti Lietuvai transformuotis iš laikinai sėkmingos, bet socialiai vis dar labai neteisingos valstybės, kurioje dominuoja godumas, priešprieša ir ja grįstas visuomenės valdymas, į ilgalaikę ekonominę sėkmę ir socialiai teisingą aplinką piliečiams galinčią užtikrinti valstybę, kurios pamatai būtų kūrybingumas, solidarumas ir visuomenės švietimas. Stengsimės telkti tokios pažangos siekti.

O bandydami gelbėti ne tik pensininkų ateitį, bet ir žaliosios ateities viziją nuo sukompromitavimo, mūsų organizuojamame forume „Vilnius GreenTech“, vyksiančiame lapkričio 7 dieną, telksime pažangiausias Lietuvos jėgas, kad ne tik identifikuotų svarbiausius pokyčius, būtinus sėkmingai energetikos, transporto, kelių infrastruktūros plėtrai, bet ir tartųsi dėl sisteminių permainų mokesčių sistemoje, kad visų šių pokyčių finansavimas būtų solidaresnis ir tvaresnis. Taip pat skatinsime Lietuvos verslą, kuris teigia, kad jam rūpi žalioji ateitis ir naftos naudojimo mažinimas, prisidėti prie mūsų pastangų tiek koreguojant politiką, kad ji būtų socialiai teisingesnė, tiek šviečiant visuomenę apie žaliosios ekonomikos plėtros galimybes kurti dešimtis tūkstančių naujų gerai mokamų darbo vietų ir gerokai padidinti biudžeto bei „Sodros“, taigi – ir pensininkų, pajamas. Raginsime kartu su mumis šviesti ir vienyti visuomenę bei reabilituoti žaliąją pažangą, kad kituose Europos Parlamento rinkimuose už tikrus žaliuosius Lietuvos žmones balsuotų ne todėl, kad jau pradės plaukti baudos už nepasiektus transporto taršos mažinimo tikslus, nes tokiu atveju dar daugiau rinkėjų balsuos už radikalias jėgas, populistus ir gąsdinančius ne tik žalumu, bet ir Europos Sąjunga, bet todėl, kad mums ir Jums sunkiai gyvenantys Lietuvos žmonės, pensininkai ir jų gerovė rūpėjo daug labiau ir nuoširdžiau nei P. Gražuliui.

Eduardas Eigirdas

Žurnalistas, žurnalo „Valstybė“ įkūrėjas ir vyr. redaktorius

Forumo „Vilnius GreenTech“ iniciatorius

P. S. Dėkoju visiems, kurie šiuo komentaru pasidalinsite. Taip pat visiems, kurie bendradarbiaujate su mūsų forumais ir juos remiate. Taip pat tiems, kurie platformoje „Contribee“ remiate „Patrioto užrašų“ sklaidą feisbuke. Ačiū!

Panašūs straipsniai: