Politika

Pasaulyje vyksta karas dėl tabako alternatyvų, kontrabandos rojuje – tyla ir ramybė 2020 m. rugsėjo 21 d. Redakcija

Tabako, tiksliau – jo vartojimo rūkant ar kitais būdais, daroma žala – itin jautri ir pavojų visuomenės sveikatai kelianti sritis. Atsižvelgiant į milijardinius interesus, susijusius su šiuo verslu, jos liesti net nesinori. Tai verčia ir visuomenę abejingai žvelgti į bet kokią informaciją, pateikiamą šia tema. Tačiau yra veiksnys, kuris mus vis verčia grįžti prie šios temos, nes mums nepatinka mintis, kad Lietuvoje mafija vis labiau įsigalės.

Kalbame apie kontrabandą, kurios mastas Lietuvoje išlieka labai didelis, tiksliau – vienas įspūdingiausių visoje Europoje, nors kišeninės žiniasklaidos remiama valdžia demonstruoja vos ne vaizdus iš šventųjų gyvenimo, kaip intensyviai kovoja su legaliais gamintojais ir platintojais, tačiau kažkodėl užmiršta, kad dar svarbiau – įveikti kontrabandos mafiją. Kontrabandinės cigaretės kenkia sveikatai ne ką mažiau nei legalios, be to, jos ne tik daro dešimtis milijonų eurų kasmet siekiančią žalą biudžetui, bet ir panašia suma papildo mafijos kišenes. O ši šiuos pinigus gali investuoti, kad didintų savo nusikalstamos veikos mastą bei savo įtaką ekonomikai, žiniasklaidai ir politikai.

Todėl net ir suvokdami, kad su rūkymo žala ir pasaulyje atsirandančiomis alternatyvomis susijusi tema negali būti labai populiari, privalome šią temą kelti ir raginti piliečius nuo jos nenusisukti.

Legaliam verslui – mokesčiai, kontrabandai – žalia šviesa?

Kai kalbama apie kovą su rūkymu, tikriausiai visiems akivaizdu, jog visų pirma turime daryti viską, kad rūkalių skaičius mažėtų, antra, kad mažėtų ir visai sunyktų kontrabandininkų mafijos pelnas, trečia – kad turi būti legalių gamintojų ir prekiautojų suvaržymų, mat tai taip pat padėtų mažinti rūkymo populiarumą. Tačiau, kaip teigia Seimo narys Antanas Matulas, nors kova su rūkymo mažinimu Lietuvoje vyksta jau daug metų ir statistiškai rūkalių skaičius mažėja, auga skaičius tų, kurie rūko elektronines cigaretes ar kaitinamąjį tabaką: „Tendencija tarsi nebloga, tačiau pastaraisiais metais kitų priemonių, be akcizų didinimo, nelabai ir girdėjau.“

Tam pritaria ir Seimo narys Simonas Gentvilas. Pasak jo, pirmas ir svarbiausias politikų uždavinys – stengtis, kad jaunimas nepradėtų rūkyti, kad rūkyti būtų nepopuliaru ir kad jauni žmonės apskritai turėtų kuo mažiau priklausomybių. „Šioje srityje nematau jokio proveržio: apleisti mokinių užimtumo po pamokų klausimai, trūksta prevencijos priemonių“, – įsitikinęs S. Gentvilas. Pasak politiko, nerimą kelia ir akcizų didinimo kaip įrankio, mažinančio tabako rūkymą, poveikis bei vos ne piktybinis kontrabandos ignoravimas. „Lietuvoje kas septinta surūkoma cigaretė pagaminta Gardino tabako fabrike, o kontrabandinių cigarečių nuperkama dvigubai daugiau negu Estijoje, nors akcizai abiejose šalyse yra vienodi. Kyla paradoksalus klausimas, ar didinant mokesčius legaliai veikiančiam verslui, tačiau nesikaunant su kontrabanda, nėra didinami kontrabandininkų pelnai ir net siunčiamas signalas, kad nusikalsti apsimokės“, – retoriškai klausia Seimo narys.

Statistika byloja liūdną tendenciją: akcizai vis auga, o Lietuvos muitinėje viršyti pastarųjų metų sulaikytos cigarečių kontrabandos rekordai. 2019 m. pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose pareigūnai, preliminariais duomenimis, sulaikė daugiau nei 8 mln. pakelių rūkalų – ketvirtadaliu daugiau nei 2018 metais. Akivaizdu, kad Lietuva išlieka valstybe, kurioje cigarečių kontrabandos ir kontrabandinių cigarečių suvartojimo mastas, atsižvelgiant į populiacijos dydį, yra vienas didžiausių.

S. Gentvilas akcentuoja ir dar vieną tendenciją – pastaraisiais metais dėl įvestų naujų akcizų Lietuvoje labai pabrango kaitinamasis tabakas, todėl pasienyje jau pastebimi išaugę kontrabandiniai kaitinamojo tabako kroviniai. Visa tai yra dar vienas įrodymas, kaip veikia akcizų didinimas. Jei jau juos didini, turi būti pasiruošęs kovai su augančia kontrabanda.

Vis dėlto daugiausia nerimo kelia situacija, apie kurią kalbėjo A. Matulas. Pasak jo, visiškai panaikinti kontrabandą tikriausiai labai sunku, tačiau ją labai sumažinti įmanoma, todėl reikia stengtis tai padaryti. Deja, jo žiniomis, Lietuva atsiribojo nuo legaliai veikiančių bendrovių paramos tam, kad pasienyje būtų įrengtas itin modernus rentgeno aparatas, kuris leistų apsunkinti kontrabandos patekimą į Lietuvą ir sumažintų jos mastą. „Šiame kontekste, augant kontrabandos mastui, susidaro įspūdis, kad veikiama prieš legalų verslą nepagaunamų kontrabandininkų naudai“, – tvirtina A. Matulas.

Griežčiausi draudimai – didžiausias vartojimas

Susidaro įspūdis, kad valdžia eina lengviausiu keliu ir visai nesirūpina, ar jos politika realybėje veikia. Užkrauti legalius gamintojus didesniais mokesčiais daug proto ir darbo nereikia, o vykdyti kokybišką prevencinę politiką, visų pirma nukreiptą į jaunimą ir skatinančią jį rinktis sveiką gyvenimo būdą, – visai kas kita. Belieka stebėtis, kodėl, didinant mokesčius legaliems gamintojams ir prekeiviams, tuo pat metu nėra stiprinama kova su kontrabanda ir nėra didinamos investicijos į didesnį jaunimo užimtumą, įtraukimą į sporto bei kitokias veiklas. „Jaunimas šiandien ugdomas per draudimus, nors akivaizdžiai matyti, kad šios priemonės neveikia. Todėl nors ir turime tikriausiai vieną griežčiausių alkoholio ir tabako ribojimų taisyklių rinkinį, turime ir didžiausią jų vartojimą. Tai demonstruoja, kad kova su alkoholiu ir tabaku vyksta nekokybiškai. Belieka tik spėlioti, ar tai – neatsakingumo, ar piktavališkumo rezultatas“, – sako S. Gentvilas.

Reikėtų paminėti ir dar vieną dalyką, kuris dabartinėje situacijoje šokiruoja. Nepaisant kontrabandos masto, pasak S. Gentvilo, „Muitinė jau pusantrų metų neturi vadovo, vadinasi, nėra atsakingo asmens, kuris galėtų kontroliuoti situaciją pasienyje ir būti kovos su kontrabandininkais priešakinėse linijose“. Jam antrindamas A. Matulas pasigenda diskusijos visuomenėje ir viešojoje erdvėje, kodėl tam tikri sprendimai yra įgyvendinami, o kiti – dar svarbesni – yra ignoruojami.

Tabako industrijoje – revoliuciniai pokyčiai

Kai kalbama apie su tabaku ir jo vartojimu susijusias problemas, reikia pripažinti, kad kontrabandos mastas nėra vienintelė – technologijos ir vėl pagimdė naują bėdą. Naujausi JAV moksliniai tyrimai kuria rimtas ir realias prielaidas manyti, kad naujosios technologijos, tokios kaip kaitinamasis tabakas, gali būti ne tokia žalinga alternatyva. Tai verčia kelti papildomą klausimą, kuris kol kas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių yra ignoruojamas. Tiek Lietuva, tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vis dar aktyviai siūlo tik dvi alternatyvas: „Nepradėk rūkyti, o jeigu pradėjai – mesk.“ Tarsi rūkymo žalą mažinančio varianto vis dar nebūtų, nors tai galėtų būti alternatyva tiems, kurie mesti rūkyti negali, bet nuodyti save mažiau ir mažinti galimybę susirgti vėžiu norėtų.

Užtat JAV Maisto ir vaistų administracija daug aktyviau pripažįsta žalos mažinimo alternatyvą kaip pasirinkimą rūkaliams, todėl taiko ir ją: „Nepradėk arba mesk, o jei negali – mažink žalą.“

Klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras taip pat sutinka, kad JAV pirmauja priklausomybių tyrimuose – lenkia tiek Europą, tiek PSO. Šiuo požiūriu Europa yra labiau mokslinės produkcijos vartotoja nei kūrėja. „Pati tabako industrija per pastaruosius metus patyrė revoliucinių pokyčių. Šiuo metu rinkoje turime kokybiniu požiūriu kitokius produktus, ir su jais, norime to ar nenorime, turime dirbti“, – sako
R. Badaras. O Lietuvoje, pasak jo, sveikatos politika nėra kuriama, Lietuva veikiau ją tik bando spėti vykdyti. Bet ir tai ne visą laiką išeina arba elgiamasi gana neatsakingai.

Gaila, kad kai kurios sveikintinos iniciatyvos nutraukiamos nepateikus motyvų. Vienas tokių pavyzdžių – pradėjusi veikti rūkymo linija, kuri turėjo padėti rūkaliams keisti įpročius. Ši iniciatyva ėmė ir dingo. Buvo parengta specialistų, jie dirbo, bet staiga paaiškėjo, kad jų nebereikia. Kova su rūkymu turi būti kompleksinė. Taip pat negalima ignoruoti ir tyrimų, ypač kai situacija labai greitai keičiasi. Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę informuoti visuomenę apie alternatyvas.

Atsakymo, ar kaitinamasis tabakas kenkia mažiau, dar teks palaukti

Tabako žalos mažinimas ir tabako alternatyvų moksliniai tyrimai yra numatyti kaip viena veiklos sričių Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, kuria vadovaujasi PSO ir Lietuva, tačiau diskusijų šia tema beveik nevyksta. Kitaip nei JAV. Šios šalies Maisto ir vaistų administracijos naujausiame tyrime teigiama, kad kaitinamojo tabako sistema tabaką kaitina, o ne degina, kaip tradicinės cigaretės. Tai reikšmingai sumažina kenksmingų ir galbūt kenksmingų cheminių medžiagų išskyrimą. Net jau bandoma įrodyti, kad, nuo įprastų cigarečių visiškai perėjus prie kaitinamųjų cigarečių, sumažinamas kenksmingų ir galbūt kenksmingų cheminių medžiagų poveikis žmogaus organizmui. Tačiau R. Badaras atkreipia dėmesį, kad dėl „mažesnio blogio“ reikia palaukti tolesnių tyrimų rezultatų, nes mažesnis išmetamų nuodų kiekis, kad ir kaip norėtųsi daryti logines išvadas, tiesiogiai nereiškia mažesnės žalos. „Manau, kad po poros metų turėsime kokybiškai naujų tyrimų rezultatus ir jie leis daryti tikslesnes mokslu pagrįstas išvadas“, – sako klinikinės toksikologijos gydytojas.

Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas prof. dr. Renaldas Čiužas, komentuodamas naujausio JAV Maisto ir vaistų administracijos tyrimo rezultatus, atkreipė dėmesį, kad kaitinamojo tabako sistemos pripažinimas modifikuotos rizikos gaminiu nereiškia, kad minėti gaminiai yra saugūs ar patvirtinti Maisto ir vaistų administracijos, nes saugių tabako gaminių nėra. „Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad kaitinamojo tabako sistemos išskiriamame aerozolyje yra kenksmingų medžiagų, kurių nėra įprastų cigarečių dūmuose, o tam tikrų kenksmingų medžiagų koncentracija aerozolyje yra didesnė nei įprastose cigaretėse“, – teigia profesorius.

Geriausiu pavyzdžiu Lietuvai, pasak prof. dr. R. Čiužo, galėtų būti Suomija. Ši šalis dar 2014 m. pristatė veiksmų planą, kurio pagrindinis tikslas – nerūkanti visuomenė. Suomija įsipareigojo iki 2040 m. tabako gaminius vartojančių asmenų skaičių sumažinti iki 2 procentų. Veiksmų planą sudaro griežta tabako kontrolės politika, atitinkanti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos reikalavimus, įskaitant standartizuotas tabako gaminių pakuotes, reguliarų mokesčių didinimą, paramos, skirtos asmenims, norintiems mesti rūkyti, stiprinimą, nerūkymo zonų skaičiaus didinimą ir kt.

„Svarbu suprasti, kad saugus ir sveikatai žalos nekeliantis tabako vartojimo būdas neegzistuoja, o cigarečių pakeitimas į nelegalius nerūkomo tabako gaminius yra tik vieno žalingo įpročio pakeitimas kitu. Visi tabako gaminiai gali sukelti priklausomybę, nesvarbu, koks jų vartojimo būdas, nes visų jų sudėtyje yra nikotino“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas.

Ignoruojame ne tokias žalingas alternatyvas ar rūpinamės kontrabandininkų pelnu?

Be jokios abejonės, jei nebūtų kontrabandinių cigarečių srauto, 100 proc. sutiktume su prof. dr. R. Čiužu. Deja, šis blogis egzistuoja, kaip ir didelis rūkalių skaičius Lietuvoje, o valstybės politika atrodo supaprastinta ir ne iki galo atsakinga. Kaip teigia A. Matulas, ne tik didelė dalis visuomenės, bet ir dalis politikų net neskiria kaitinamojo tabako nuo elektroninių cigarečių. Nors, jo nuomone, visuomenę reikėtų informuoti, net diskutuoti šia tema ir šviesti visuomenę labai sunku, nes bet kokios diskusijos gali būti interpretuojamos kaip reklama. Taigi, mus supa tyla ir joje tikriausiai geriausiai jaučiasi kontrabandininkai.

„Manau, kad būtų atsakinga sudaryti galimybę žmonėms išaiškinti, įsigilinti ir išgirsti, ar kai kalbama apie kaitinamąjį tabaką, tai yra užsakovų ar gamintojų inicijuotas tyrimas, ar šio tyrimo rezultatai yra pagrįsti ir objektyvūs, – teigia A. Matulas. – Nes jei galime ieškoti būdų, kaip sumažinti tabako žalą mūsų visuomenei, tai ir turime daryti, o ne apsimesti, kad tokios alternatyvos nėra. Svarbiausia būti atviriems ir pasitikėti mokslininkais. Jeigu pakaks įrodymų, be abejonės, reikės eiti keliu, kad išaiškintum visuomenei skirtumus, ir sudaryti galimybę piliečiams pereiti nuo ilgalaikio rūkymo prie mažiau žalos darančios alternatyvos.“

Mes bandome atkreipti dėmesį į labai rimtą problemą, tačiau koks skirtumas, ar kaitinamasis tabakas yra ne toks kenksmingas kaip tradicinės cigaretės? Gal skirtumo valdžios institucijoms ir nėra – tai demonstruoja ir mokesčių politika, tačiau kontrabandininkams skirtumas yra. Jei ne tokia kenksminga tabako alternatyva apmokestinama taip pat, kaip ir pavojingesnė, vadinasi, grėsmės kontrabandininkų pelnams nėra, todėl legalių tabako gaminių bus parduota mažiau, o kontrabandininkų tiekiamos produkcijos – daugiau. Žinoma, labai patogu užmerkti akis tiek prieš kontrabandininkus, tiek prieš vykstančius technologinius pokyčius, tiek prieš JAV tarnybos išvadas. Tačiau tai turi kainą ir visuomenė nusipelno ją žinoti. Nekokybiškai kaunantis su rūkymu, rūkymo mastas nemažėja ar mažėja ne taip sparčiai, o jei kaitinamasis tabakas iš tiesų yra ne toks kenksmingas, žmonių, mirštančių nuo rūkymo sukeliamo vėžio, skaičius mažės lėčiau, bet kontrabandininkų mafijos verslo pelningumas išliks aukštas. Tad tyla gal ir yra patogi valdžiai, bet ji būtų pateisinama tik tuo atveju, jei Lietuva lenktyniautų su Suomija pagal rūkalių skaičiaus mažėjimą, o ne būtų viena iš lyderių pagal kontrabandinių cigarečių skaičių.

Mūsų žurnalo redakcija prie šios temos bus priversta sugrįžti ir bandys atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį tol, kol kova su rūkymu ir kontrabanda taps panaši į pastangas šį blogį įveikti.