Aktualijos

Nuo tilto tarp Rytų ir Vakarų link Šiaurės ir Pietų: Lietuvos transporto sektorius grįžta į Vakarus 2023 m. sausio 12 d. Marius SKUODIS, Susisiekimo ministras

Neseniai iš Vilniaus geležinkelio stoties pradėjo kursuoti ilgai lauktas kasdienis keleivinis traukinys į Krokuvą. Šis daug visuomenės dėmesio sulaukęs maršrutas Vilnius–Varšuva–Krokuva–Vilnius daug ką paskatino užduoti klausimą, ar negalima Varšuvos pasiekti nepersėdus.

Deja, ne. Nors jau esame įžengę į mūsų atkurtos Nepriklausomybės ketvirtąjį dešimtmetį, Lietuvos geležinkelio tinklas vis dar priklauso „Rytams“: Lietuvoje ir Lenkijoje bėgiai yra skirtingo pločio.

Per šį laikotarpį išgyvenome milžiniškų pokyčių. Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO, Šengeno erdvės, tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Finansų sektoriaus transformaciją vainikavo Lietuvos narystė euro erdvėje. Ryžtingų permainų įvyko ir energetikoje, tokių kaip elektros jungtys su Skandinavija ir Lenkija, dujų jungtis su Lenkija, biokuro potencialo šilumos ūkyje plėtra ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kuris tapo mūsų išsivadavimo iš „Gazprom“ gniaužtų simboliu.

Tačiau transporto sektoriaus transformacija ir realus Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, potencialo išlaisvinimas – dar priešakyje. Kartu su Suomija ir kitomis Baltijos šalimis esame įkalinti rytietiškos geležinkelio vėžės – šiandien ji stipriai riboja mūsų ekonomikos plėtrą. Situacija išties paradoksali, nes, pavyzdžiui, kinai naudojasi europietiško pločio bėgiais, o Lietuvoje jie rytietiški.

Tiesa, yra viena reikšminga išimtis – europietiški bėgiai jau nutiesti iki Kauno intermodalinio terminalo, tad Kaunas yra labiausiai į Rytus nutolęs Europos standarto geležinkelių tinklo taškas.

Būtent šie į Vakarus vedantys bėgiai šiandienos kontekste yra svarbiausia kryptis, kurią siekiame išnaudoti ir įdarbinti. 2022 m. pirmą kartą jais startavo reguliarūs intermodalinių traukinių, vežančių konteinerius ir vilkikų puspriekabes, reisai į Vokietiją. Jau išbandytas ir maršrutas į Šiaurės Italijoje įsikūrusį Triesto uostą, per kurį į Europą keliauja dideli Turkijos ir viso Artimųjų Rytų regiono prekių srautai. Šie bėgiai taip pat išnaudojami prekybai su Lenkija ir Ukraina, taip aplenkiant Baltarusiją. Europinė vėžė iš Kauno į Vakarus šiuo metu yra apkrauta beveik maksimaliai, o paklausa yra gerokai didesnė, nei leidžia vis dar neišnaudotos infrastruktūros galimybės; nes, reikia pripažinti, anksčiau Lietuvos susisiekimo sektoriaus didžiųjų valstybės valdomų įmonių pagrindinis žvilgsnis buvo nukreiptas į Rytus.