Aktualijos

NT rinkos dilema: kas bus, jei per COVID-19 ištuštėję biurai daugiau neužsipildys? 2020 m. rugsėjo 21 d. Redakcija

Nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje per metus – nuo praeitų metų antro ketvirčio pabaigos iki šių metų antro ketvirčio pabaigos – išaugo daugiau nei 12 procentų. Tai įvyko nepaisant COVID-19 pandemijos ir taip Lietuvos NT rinka pagal kainų augimą pateko į trejetuką valstybių, kuriose NT kainos augo sparčiausiai. Norime to ar nenorime, tai gali gąsdinančiai priminti 2008-uosius, kai iki krizės likus pusmečiui Lietuvos NT rinka tiesiog žydėjo, o kainos mušė rekordus.

Akivaizdu, kad dabartinės valdžios politika – ekonomiką skolintais pinigais užversti taip gausiai, kad iki rinkimų nebūtų galima fiksuoti nei realaus krizės poveikio, nei valdžios darbo broko, davė rezultatų. Nors NT rinka tarsi simbolizuotų, kad jokia krizė negresia, nebent trumpalaikis kainų sumažėjimas.

Labai norėtųsi tuo tikėti, tačiau bent jau viena NT rinkos dalis tikrai gali turėti didesnių iššūkių. Kalbame apie biuro patalpas, kurių nemaža dalis per pandemiją ištuštėjo, nes žmonės pradėjo dirbti iš namų. Ir nors skirtingose valstybėse, kaip ir skirtingose bendrovėse, situacija skiriasi, visur procentas tų, kurie pradėjo dirbti iš namų, skaičiuojamas ne vienetais, o dešimtimis. Tik vienose valstybėse ir bendrovėse kalbama apie 10 ar 20 proc., o kitose – apie pusę ir daugiau darbuotojų, kurie krizės sąlygomis savo darbo vietą perkėlė į virtuvę, valgomąjį ar kitą kambarį. Tad nors techniškai visi biurai šiandien dar yra pilni ir už juos vis dar mokama nuoma, iš tiesų taip nėra.

Vakarų žiniasklaida tiesiog spirga teorijomis apie tai, kaip pasikeis darbo kultūra ir kad nemaža dalis darbo vietų taip ir liks už biuro sienų. Jei taip iš tiesų atsitiks, galėsime kalbėti apie staigų biuro patalpų poreikio mažėjimą. Taigi, žengiame į labai keistą laikotarpį, kai ekonomikos augimas pasaulyje gali susigrąžinti teigiamą žalią spalvą, tačiau biuro patalpų poreikis sumažės.