Aktualijos

NATO stiprėja, bet Lietuvoje – pavojingai nepakankamai 2022 m. liepos 29 d.

Rusijos karas Ukrainoje paskatino aibę svarbių pokyčių, kurie atrodė sunkiai įmanomi arba buvo atidėliojami. Tokius kaip Švedijos bei Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO ir šios organizacijos sprendimas padidinti greitojo reagavimo pajėgas nuo 40 tūkst. iki 300 tūkst. karių.

Tai iš tiesų lūžiniai pokyčiai, kurie demonstruoja adekvatų Suomijos ir Švedijos elito suvokimą, kad Rusijos režimo imperinės ambicijos gali neapsiriboti Ukraina; todėl reikia iki minimumo sumažinti galimybę, kad jų valstybės taps kitu V. Putino taikiniu. O štai vertinant NATO sprendimą didinti greitojo reagavimo pajėgas iki 300 tūkst. karių (taip pat ir išplėsti karių dislokavimą šalyse narėse, kurios arčiausiai Rusijos) tenka pabrėžti, kad Lietuvos elito reakcija į šiuos sprendimus vargu ar vadintina atsakinga ir adekvačia. Nes, nors greitojo reagavimo pajėgų didinimas iki 300 tūkst. karių iš tiesų atitinka grėsmės lygį, tačiau NATO karių dislokavimo Lietuvoje apimtys – tikrai ne.