Aktualijos

Mums reikia tokio prezidento 2022 m. liepos 29 d.

Reikalauti būtinų pokyčių tuo metu, kai jie įmanomi, ir reikalauti maksimalių pokyčių – tai lyderystės, kurios šiandien labai trūksta Lietuvoje, pavyzdys. Būtent tokią lyderystę, artėjant birželio pabaigoje Madride įvykusiam NATO viršūnių susitikimui, pademonstravo Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Pareiškusi, kad NATO gynybos planai Estijai, Latvijai ir Lietuvai yra prasti. Tiksliau išsireiškusi dar griežčiau, kad esant dabartiniams planams Estija su visu Talinu gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus. Kad šiuo metu egzistuojančios ir svarstomos gynybos priemonės yra nepakankamos, o NATO turėtų dislokuoti žymiai didesnes pajėgas kiekvienoje Baltijos valstybėje. Į tai Lietuvos politikos elitas atsakė visiška tyla ir tik Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ėmėsi raminti visuomenę, kad Estijos premjerės pasisakymas apie tai, jog NATO suplanavo galimybę nušluoti Baltijos valstybes nuo žemės paviršiaus, o vėliau, po 180 dienų, Rusijos okupuotas teritorijas atsiimti, neatspindi tikrovės. Nes iš tiesų, anot ministro, kalbant apie 180 dienų terminą yra turima omenyje, kad jei Rusija užims dalį teritorijos, būtent tiek gali prireikti dienų, kad NATO sugeneruotų karinius pajėgumus korpusu ir dar didesniais lygiais ir atkovotų užimtas teritorijas. Anot ministro, karas Ukrainoje pademonstravo, kad Vakarai sugeba prognozuoti Rusijos veiksmus prieš 90 dienų; todėl, jo nuomone, priešininko veiksmai būtų užfiksuoti dar gerokai anksčiau. Na, o turėdami tokią informaciją galėtume visus pajėgumus sutelkti ten, kur mums reikia – „ir ne brigadą, ir ne dvi, o divizijas ir taip toliau“, – teigė A. Anušauskas.

Girdint Estijos premjerės žodžius ir vienintelio drįsusio juos komentuoti Lietuvos ministro mintis, belieka garsiai paklausti Lietuvos politikos lyderių ir konkrečiai prezidento (kuris, beje, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas) – ar tikrai kiekvieną kartą, kai tik Rusija pradės su Baltarusija karinius mokymus Baltijos valstybių pasienyje, kuriuose sutelks 50, 70 ar 100 tūkst. karių, NATO imsis perkelti į Baltijos valstybes savo divizijas? Nes jei, tarkime, Rusijos pratybos vyks kasmet (stengiantis terorizuoti ir kartu slopinti NATO budrumą), tai, sprendžiant pagal ministro logiką, kiekvieną kartą NATO turėtų per 180 dienų perkelti divizijas į Baltijos valstybes, o vėliau per 180 dienų jas iškelti? Ką iš tiesų privalėtų daryti? Nes Ukraina pademonstravo, kad mokymai labai greitai gali virsti invazija.