Visuomenė

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: „Yra norinčiųjų, kad nebūtų jokių žurnalistinių tyrimų“ 2020 m. gegužės 28 d. Eduardas EIGIRDAS

Lietuvos informacinėje erdvėje yra tik keletas žiniasklaidos priemonių, kurias mūsų redakcija vertina kaip bent kiek tvirčiau ginančias piliečių ir valstybės interesus bei stiprinančias demokratiją. Viena jų ir tikriausiai pati galingiausia yra nacionalinis transliuotojas – LRT. Šiandien jis vis dažniau atrodo kaip patikimos informacijos šaltinis ir kaip žiniasklaidos priemonė, kurioje vis dar egzistuoja ir pozicijas stiprina žurnalistiniai tyrimai.

Šiandien tai reikėtų ypač vertinti, nes būtent principinga tiriamoji žurnalistika yra priešakinėje visuomenės interesų gynimo linijoje. Būtent ji leidžia užtikrinti, kad politikai, stambusis kapitalas ir teisinės sistemos atstovai nepiktnaudžiautų turima valdžia. Vis dėlto tikėtina, kad būtent žurnalistinių tyrimų stiprinimas yra viena priežasčių, kodėl valdančioji dauguma, vadovaujama oligarcho Ramūno Karbauskio, nenuilsdama stengiasi, kad LRT būtų nuolatinis Seimo daugumos taikinys. Mūsų redakcijos nuomone, tam, kad dėl nuolatinio spaudimo negalėtų atlikti ketvirtosios valdžios funkcijos.

Apie tai būtina kalbėti ir informuoti visuomenę, kad politinis spaudimas neleistų nutildyti laisvo žodžio ir netrukdytų nacionaliniam transliuotojui evoliucionuoti bei dar geriau ginti piliečių ir valstybės interesus. Būtent todėl ir nusprendėme apie žiniasklaidos tendencijas, iššūkius ir planus pakalbinti LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.

Gerbiama Monika, kaip manote, kurie globalūs ir lokalūs pokyčiai žiniasklaidoje šiandien yra svarbiausi ir į kuriuos turėtume atkreipti visuomenės dėmesį, nes tai leidžia geriau suvokti tiek vykstančius procesus, tiek LRT misijos svarbą?

Svarbiausias pokytis dabar yra koronavirusas. Jis smarkiai smogė ir žiniasklaidai, kuri ir po 2008 m. krizės ne visa buvo atsigavusi. Tai turės neigiamų padarinių ir taip trapiai bei gana skurdžiai Lietuvos žiniasklaidos rinkai. Nukentės ir komercinė žiniasklaida, ir LRT – dėl mažiau surenkamų mokesčių sumažės ir LRT biudžetas. Vis dėlto tas pats koronavirusas parodė, koks svarbus yra žiniasklaidos, ypač visuomeninio transliuotojo, vaidmuo, ir kad žmonės ieško patikimos informacijos, nori ir svarbaus, ir pramoginio turinio, nes nuobodžiauja namuose.

Visuomeniniai transliuotojai visoje Europoje yra radikalų taikinys, tai – bendra tendencija. Skundėjai rašo skundus kaip gūdžiausiu sovietmečiu, tik beveik niekada nesugeba artikuliuotai įvardyti menamų LRT nusižengimų.

Ir be COVID-19 sukeltos krizės žiniasklaida visame pasaulyje patiria daugybę problemų. Augantis populizmas, politinis ir ekonominis nestabilumas, technologijų gigantų augimas daro poveikį žiniasklaidai. Vietos žiniasklaidai sunku kovoti su pasaulinių korporacijų reklamos modeliais, nes šie atsiriekia didelę dalį reklamos pajamų. Dėl politinės ir informacijos fragmentacijos daugėja neaiškaus plauko, įvairių motyvų vedamų informacinių šaltinių socialiniuose tinkluose, jie dažnai skleidžia dezinformaciją ir melagienas, taip menkina pasitikėjimą ir žiniasklaida.

Žiniasklaida, taip pat ir Lietuvoje, bando rasti naujų pajamų šaltinių, tačiau, kaip rodo „Reuters Digital News Report“, mokančiųjų už naujienas skaičius beveik neauga, jie dažniausiai pasirenka vieną šaltinį, ne keletą, ir vietoj naujienų renkasi pramogas, pavyzdžiui, „Netflix“.

Auga turinio, kurį vartotojas pats renkasi, populiarumas. Auditorija domisi tinklalaidėmis. Tačiau trumpai galima pasakyti, kad žiniasklaida patiria didžiulių iššūkių, mėgindama išgyventi, išlaikyti auditoriją, jos pasitikėjimą, suprasti, kaip patenkinti jos poreikius. Ir COVID-19 krizė jai tikrai nepadės.

2011-ųjų birželį Jūsų nuotrauka buvo ant žurnalo VALSTYBĖ viršelio. Tada su Jumis kalbėjomės apie tai, kaip internetas pakeitė žiniasklaidą – išvadavo ją iš dalies neigiamų įtakų. Tačiau ar šiandien, įžengus į naują dešimtmetį, negalima teigti, kad dalis neigiamų įtakų, tokių kaip melagingos naujienos, subulvarėjimas ir trolių įtaigos, pažeidė ir internetinę erdvę? Ar tai neturėtų mums visiems kelti nerimo?

Taip, pastaraisiais metais stebėjome, kad internetinė erdvė tapo puikia terpe melagienoms ir manipuliacijoms skleisti, ir Lietuva čia nėra išskirtinė. Su tuo kovoja Vakarų vyriausybės, leidžiami įstatymai, įpareigojantys šalinti melagienas iš socialinių tinklų, internetinių komentarų ir kitų internetinių erdvių. Tačiau stiprios demokratijos Vakarų šalyse greta bulvarinės žiniasklaidos egzistuoja ir rimtosios žiniasklaidos tradicija: auditorijai reikia tyrimų ir analizės, yra sena kokybės tradicija ir žiniasklaidos įvairovė. O Lietuvos rinka yra labai