Aktualijos

Maršalo planas Ukrainai – lemiamas testas demokratijoms 2022 m. liepos 29 d. Ruslanas Iržikevičius, „The Lithuania Tribune“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius

G7 vadovų susitikime nuskambėjo frazė, kad šios šalys Ukrainą rems „tiek laiko, kiek reikės“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po apsilankymo Ukrainoje irgi pažymėjo: „Kaip ir karo nuniokotai Europai, taip ir Ukrainai reikia Maršalo plano – atstatymui“. O. Scholzas teigė, kad Ukrainos atstatymas bus „užduotis ištisoms kartoms“. Jo lūpomis kalba Vokietija, kuri buvo viena iš Maršalo plano paramos gavėjų ir puikiai supranta tokios paramos svarbą.

Tačiau šioje situacijoje norėčiau atkreipti dėmesį į konferencijos „Lietuvos Davosas“ iniciatoriaus Eduardo Eigirdo įžvalgą, kad Maršalo planas Ukrainai turėtų būti realizuojamas maksimaliai sparčiai ir maksimalia galia, nes tik taip galime neleisti V. Putinui karą transformuoti į ilgalaikį ir alinantį Ukrainos žlugdymo procesą, kuris gali sugniuždyti jos žmones. Tai savo įžanginėje kalboje akcentavo ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Todėl Vokietijos kanclerio teiginiai apie „užduotį ištisoms kartoms“, nors ir skamba gražiai, tačiau vargu ar yra teisingi.

Vertinant konferencijos „Lietuvos Davosas“ metu vykusio Vilniaus demokratijų forumo ambasadorių diskusiją, skirtą Maršalo planui, verta pabrėžti, jog visų nuomonės sutapo: būtini ryžtingi sprendimai. Deja, būtų klaidinga teigti, kad jau matome ryškius jų kontūrus (apie tai, be jokios abejonės, turime kalbėti labai garsiai ir, kiek žinau, konferencijos organizatoriai tai ketina daryti artimiausiu metu). Visgi neabejoju, jog ir ši diskusija, kurioje dalyvavo JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Jungtinės Karalystės ambasadorius Brianas Olley, Kanados ambasados Vilniuje biuro vadovas Richardas Martinas-Nielsenas bei Švedijos ambasadorė Inger Buxton (ir kurią man teko garbė moderuoti), tikrai, be jokios abejonės, turėjo teigiamos įtakos paskatinant priimti ryžtingesnius sprendimus. Ypač jei atsižvelgsime į faktą, kad apie ją buvo informuotos svarbiausios demokratinės organizacijos ir institucijos, – tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV.

Jei nagrinėsime mintis, kurios turėjo labiausiai įsiminti po šios diskusijos, atkreipčiau dėmesį į Švedijos ambasadorės I. Buxton teiginį: „Vasario 24-oji iš esmės pakeitė Europos saugumo tvarką ir tol, kol išliks Rusijos grėsmė, matysime labai stiprią paramą Ukrainai: juk visi suprantame, kad Ukrainos pergalė kare yra esminė mūsų visų saugumui. Deja, kalbėdama apie tai tikiu, kad Rusijos grėsmė artimiausiu metu ar artimiausiais metais neišnyks.“