Aktualijos

Lietuvos metų žmogus – Ingrida Šimonytė 2024 m. sausio 30 d.

Antrus metus iš eilės mažėjanti pajamų nelygybė ir įspūdinga Lietuvos parama Ukrainai – tai svarbiausi veiksniai, nulėmę mūsų sprendimą Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę paskelbti Lietuvos metų žmogumi. Be jokios abejonės, puikiai suvokiame, kokį pasipiktinimą gali sukelti toks mūsų redakcijos sprendimas, mat jis prieštarauja daugeliui įtaigų, kuriose skęsta Lietuvos informacinė erdvė, tačiau kada, jei ne vykstant Rusijos karui Ukrainoje būtina įvertinti demokratinę lyderystę ir neleisti Rusijai, ciniškoms kapitalo grupėms ar tiesiog bulvarinei žiniasklaidai jos užtrolinti?

Labai svarbu užfiksuoti dabartinės Vyriausybės ir jos lyderystės laimėjimus, nes būtent jais remiantis bus galima vertinti ir kitų vyriausybių darbą. Pradėkime nuo pajamų nelygybės mažėjimo – apie tai savo feisbuko paskyroje praėjusių metų gruodžio pradžioje rašė ekonomistas Žygimantas Mauricas, komentuodamas „Sodros“ duomenis. Komentare jis pabrėžė ir tą faktą, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis (į rankas) šiandien jau yra didesnis nei Europos Sąjungos senbuvėse Portugalijoje (1 162 eurai) ir Graikijoje (1 098 eurai) bei daugelyje Centrinės ir Rytų Europos šalių (Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir kt.).

Manytume, kad šie pokyčiai sietini su tikslinga I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės veikla. Tuo galima įsitikinti ir žvelgiant į naująjį biudžetą – jame matyti tiek minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tiek neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimas. Nuo 2000 m. MMA išaugo nuo 607 iki 924, o NPD – nuo 400 iki 747 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, per šį laikotarpį taip pat augo daugiau nei 50 proc. – iki 644 eurų. Beje, itin ryškiai Vyriausybės pastangos siekti bendrojo gėrio atsiskleidė energetikos politikoje, nors buvo neišvengta konfliktų su verslo atstovais, dabartinei Vyriausybei stengiantis siekti ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir energetinės gerovės, o Energetikos ministerijai ginant gaminančių vartotojų interesus ir kuriant energetikos bendrijų finansavimo modelį, kuriuo į žaliosios energetikos plėtrą siekiama įtraukti pažeidžiamiausią visuomenės dalį. 

Svarbu ir tai, kad šios teigiamos tendencijos stebimos tuo metu, kai vykstant karui Ukrainoje itin smarkiai didinamas krašto apsaugos sistemos finansavimas – nuo 2020-ųjų jis išaugo dvigubai. Be to, Lietuva, atsižvelgiant į mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį, Ukrainai skyrė (įvertinus Europos Sąjungą bendrai, taip pat ir Lietuvos teikiamą paramą) didžiausią paramą. Tai leistų teigti, kad mūsų šalies Vyriausybės vadovė galėtų pretenduoti ne tik į Lietuvos, bet ir į vienus ryškiausių pasaulio metų lyderių.