Aktualijos

Lietuvos metų įvykiai 2024 m. sausio 30 d.

Pasirašytas Bundesvero brigados dislokavimo Lietuvoje planas

2023 m. buvo priimtas sprendimas, o gruodį Vilniuje pasirašytas ir veiksmų planas dėl Bundesvero brigados Lietuvoje dislokavimo.

Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus. Iš viso brigadoje Lietuvoje bus dislokuota apie 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilių, dėl ilgo rotacijos laikotarpio jie turėtų atvykti su šeimomis.

Planuojama, kad visą operacinį pajėgumą brigada pasieks iki 2027-ųjų ir taip gerokai sustiprins Lietuvos gynybinį potencialą.

Pabrėžiama, kas šis Vokietijos žingsnis tapo įmanomas, nes, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija paskelbė pradedanti naują saugumo ir gynybos politikos epochą, pavadintą „Zeitenwende“ (liet. „Posūkio taškas“). Jos ryškiausias komponentas bent kol kas yra brigados dislokavimas Lietuvoje.

„Laisvės TV“ akcija „Skaidrinam“

19 ikiteisminių tyrimų – toks 2023 m. pradėtos Andriaus Tapino ir jo įkurtos „Laisvės TV“ akcijos „Skaidrinam“, kurios metu analizuojamas savivaldybių tarybų narių išlaidų teisėtumas, rezultatas. Beje, šis rezultatas nėra galutinis, nes 2024 m. akcija tęsiama.

Esame įsitikinę, kad akcija „Skaidrinam“ yra itin svarbi, nes informacinėje realybėje, kurioje nuolat skleidžiamos įvairios įtaigos, esą Lietuvos valdžioje visi yra vagys, ši akcija akivaizdžiai demonstruoja, kuo skiriasi gandai, kurių tikslas – juodinti, nuo realių pastangų skaidrinti, kurios grindžiamos faktais, o ne gąsdinimais.

Savivaldos rinkimuose laimėjo kairieji ir Maskva

2023 m. kovo 19 d. vyko antrasis savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turas. Jame pergalę šventė 17 merų postų laimėjusi kairioji Lietuvos socialdemokratų partija, antri liko įvairūs politiniai komitetai, trečias – Liberalų sąjūdis. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – partija, kuri aktyviausiai priešinasi V. Putino režimui, – iškovojo perpus mažiau merų postų nei prieš ketverius metus. 

Šiame kontekste svarbu ir tai, kad, nepaisant Rusijos karo Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei, merų rinkimuose pergalę šventė ir visa plejada politinių veikėjų, kuriuos buvo ar vis dar yra galima priskirti prie draugiškesnių Rusijai, Baltarusijai ir net Kinijai. Tai leidžia teigti, kad rinkimuose, kurie vyko karo Ukrainoje laikotarpiu, laimėjo ne tik kairieji, bet ir Maskva.

Tiesa, galbūt taip atsitiko ne todėl, kad visuomenei nerūpi Rusijos įtaka, o visų pirma todėl, kad konservatorius, kurie dominuoja centrinėje valdžioje, nemaža dalis piliečių sieja su kylančiais sunkumais, o į miestų ar rajonų merus didelė dalis piliečių žiūri kaip į ūkininkus, o ne kaip į politikus, todėl nemato problemų, jei miestui vadovaus su Rytų diktatūromis ar jas reprezentuojančiais verslais sietinas veikėjas. Tikėtina, kad taip ir yra, tačiau taip atsitiko tikrai ne lygioje vietoje, o visų pirma dėl Lietuvos informacinės aplinkos, kurioje suvokimas, kaip Lietuvos žengimas vakarietiškos pažangos keliu teigiamai veikia piliečių gerovę, yra minimalus, užtat kritikos šiuo keliu vesti bandančioms demokratinėms jėgoms yra itin daug. Būtent tokia toksiška informacinė aplinka ir lemia, kad piliečiai vykstant Rusijos karui Ukrainoje balsavo ne tik už kairiuosius, bet ir už Maskvos draugus.