Laisvai prieinami straipsniai

„Lietuvos geležinkelių“ tikslai: konkuruoti ir augti 2019 m. rugpjūčio 22 d. Straipsnis paruoštas bendardarbiaujant su AB "Lietuvos geležinkeliai"

Prieš daugiau nei dvejus metus „Lietuvos geležinkeliuose“ („LG“) įvyko ilgai lauktas pokytis. Per dvejus permainų metus pavyko pasiekti puikų rezultatą – 50 mln. eurų nuostolį 2016-aisiais pakeitė 54,8 mln. eurų pelnas 2018 metais. Normalizuota EBITDA per dvejus metus beveik padvigubėjo: nuo 116 mln. eurų pakilo iki 202 mln. eurų. O valstybės biudžetą pasiekė išmokėti rekordiniai 43 mln. eurų siekiantys dividendai.

Bet svarbiausia, kad tai – ne pabaiga, o tik pradžia. Šiandien bendrovė, žvelgdama į ateitį, mato didelį tolesnės plėtros potencialą tiek dėl globalių transporto tendencijų, tiek dėl įgyvendinamų projektų, tiek dėl nulinės tolerancijos korupcijai ar neskaidriems procesams. Ilgainiui tai gali sukurti prielaidas pelningumui augti ir toliau. Pastaraisiais metais jis augo tiek dėl augančios ekonomikos, tiek dėl skaidrumo bei pažangios vadybos principų diegimo.

Per pastaruosius porą metų pereita prie tarptautinių finansinių standartų, bendrovės valdyme diegiamos gerosios praktikos, įgyvendinamas devizas „Nulinė tolerancija korupcijai“. Baigėsi ir žymioji vidaus sandorių era, kai apsipirkti svarbių prekių ir paslaugų be jokių konkursų „LG“ eidavo pas savo vaikus, pakrikštytus Geležinkelio tiesimo centrais, Vilniaus lokomotyvų remonto depais, Gelsaugomis ir pan. Visus šiuos pirkimus „LG“ atidavė rinkai, ir šiandien bendrovė kiekviename pirkime siekia užsitikrinti didžiausią konkurenciją, o informacija apie buvusius vidaus sandorius skelbiama viešai. Detales siekiama pirkti tiesiogiai iš gamintojų, taip išvengiant tarpininkų ir sumažinant sąnaudas. Viešųjų pirkimų platformoje šiuo metu paskelbta konkursų už daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.

Standartinis sąstatas Europoje gabena 2,5–3 tūkst. tonų, „LG“ formuoja ir gabena sąstatus iki 1 km ilgio, vienas lietuviškas traukinys veža iki 6 tūkst. tonų, pernai pirmą kartą gabenta 8 tūkst. tonų. Praėjusių metų mėnesinis „LG“ krovinių gabenimo rekordas – 5,2 mln. tonų. Dideli sąstatai ypač tinka Kinijos kroviniams, ši valstybė labai stipriai orientuojasi į kiekybę gabenant krovinius Europos kryptimi.

Pabrėžtina, kad vienu pirmųjų „LG“ sprendimų 2017 m. pradžioje atlikti visų svarbiausių sutarčių auditai. Siekiant skaidrumo 2017-ųjų sausį paviešinta „LG“ ir antrinių įmonių informacija apie paramą, skirtą 2014–2016 metais. Jokia paslaptis, kad visuomenei vis kildavo klausimų dėl valstybei priklausančios įmonės paramos skaidrumo ir į juos paprastai nebūdavo jokio atsako – informacija apie paramą net vadinta konfidencialia. Ši praktika panaikinta.

Spartus krovinių srauto augimas

Bendrovės strategijoje numatyta auginti krovinių verslą. Pastarieji dveji metai rodo geras tendencijas: gabentų krovinių kiekis nuo 2016-ųjų paaugo beveik 10 mln. tonų ir pasiekė 56,8 mln. tonų. „LG“ tapo lyderiais Baltijos šalyse. Itin sparčiai – 28 proc. per dvejus metus – augo krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. Be abejo, vietinis gabenimas ir toliau sudaro reikšmingą „LG“ portfelio dalį – apie 28 proc. viso krovinių kiekio. Svarbu tai, kad dar 2017 m. išspręstas ilgus metus trukęs konfliktas su „Orlen Lietuva“, o su kitais svarbiais klientais pasirašytos ilgalaikės sutartys. Prisidėjo nauji krovinių gabenimo maršrutai, tokie kaip „Orlen Lietuva“ krovinių gabenimas į Lenkiją. Saugumo požiūriu ypač perspektyvi ir todėl Europoje skatinama krovinių konteinerizacija – šiame sektoriuje „LG“ šį sausį sugebėjo pasiekti 54 proc. augimą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais.

„LG“ konkuruoja su šalių kaimynių geležinkeliais ir uostais, pavyzdžiui, Latvijos, kuri anksčiau ES pagal gabenamų krovinių kiekį buvo aukštesnėje pozicijoje už Lietuvą daugiausia dėl Rusijos krovinių. 2017 m. „LG“ išstūmė „Latvijos geležinkelius“ iš septintos vietos tarp visų 27 ES šalių narių pagal gabenamų krovinių kiekį. Pagal gyventojų skaičių tikrai ne septinta, Lietuva nusileidžia tokioms galybėms kaip Vokietija, Prancūzija, Lenkija ar Italija, bet lenkia nemažai išsivysčiusių Vakarų šalių. Dabartiniuose Lietuvos valstybės valdomos įmonės planuose – patekti į pirmą penketuką ES pagal gabenamų krovinių kiekį. Įmonei tapus didžiausia geležinkelio krovinių vežėja visame Baltijos regione, pasak „LG“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, pagrindinė ambicija yra šias pozicijas išlaikyti ir stiprinti.

Be jokios abejonės, Baltarusijos kryptis kelia klausimų, nes ir kaimynai latviai praneša gerokai padidinę Baltarusijos krovinių kiekį ir taip atsipjovę saldaus pyrago gabalą nuo Lietuvos. Tačiau „LG“ skaičiuoja, kad ir 2018 m., ir 2019 m. pirmą ketvirtį Baltarusijos krovinių kiekis augo, todėl ir šioje srityje Lietuva lenkia kitas Baltijos šalis.

Vertinant krovinių gabenimo geležinkeliais perspektyvas, būtina pabrėžti, kad Europos Komisijoje priimtame Europos Sąjungos transporto erdvės kūrimo plane, pavadintame Baltąja knyga, numatyta iki 2030 m. trečdalį vilkikais gabenamų krovinių perkelti ant vandens ir geležinkelių, o 2050 m. ši dalis turėtų viršyti 50 procentų. Vien tai turėtų smarkiai didinti Lietuvos geležinkelių potencialą bei teikiamą naudą Lietuvos ekonomikai.

Tiesa, įsibėgėjus metams, krovinių kiekio augimas stabtelėjo. Tam didžiausią įtaką turėjo dėl šiltesnių nei įprastai orų smarkiai kritusi anglių kaina tarptautinėje rinkoje ir sumažėjęs jų gabenimas, taip pat dėl naftos užterštumo laikinai sustabdytas baltarusiškų naftos produktų gabenimas.

Nepaisant sumažėjusio tranzitinių krovinių srauto, dar didesnio krovinių srauto mažėjimo pavyko išvengti išaugus vietiniam vežimui ir pritraukus naujų krovinių. Beje, neigiama tranzitinių krovinių srauto tendencija šiemet fiksuota ir kitose Baltijos šalyse.

Per porą metų keleivių skaičius išaugo 800 tūkst.

Pernai smarkiai ūgtelėjo traukiniais keliaujančių žmonių skaičius: per porą metų (nuo 2016) jis išaugo beveik 800 tūkst. – nuo 4,4 mln. iki 5,2 mln. keleivių. Populiariausias maršrutas išlieka Vilnius–Kaunas, juo keliauja 34 proc. visų keleivių. Per pastaruosius dvejus metus jis išaugo 18 procentų. Reikšmingai (50 proc.) augo keleivių maršrutu Kaunas–Marijampolė skaičius. Vis dėlto Metų atradimo titulo vertas maršrutas Vilnius–Ignalina: palyginti su 2016-aisiais, jis augo net 62 procentais. Įspūdingą augimą demonstravo ir pasaulyje standartu laikomas maršrutas iš sostinių į oro uostus: maršrutas Vilnius–Oro uostas augo 55 procentus. 2018 m. pabaigoje įsigaliojo atnaujinti traukinių maršrutai, suplanuoti atsižvelgiant į žmonių keliavimo į darbą ar poilsiauti įpročius. Tai turėjo įtakos dar geresniems rezultatams šių metų pirmą ketvirtį.

Keleivių vežimas nėra pelninga veikla nei Lietuvoje, nei daugumoje pasaulio šalių, tad efektyvumą čia reikėtų skaičiuoti ne išaugusiu pelnu, o sumažėjusiais nuostoliais. „LG“ skaičiuoja, kad keleivių vežimo sąnaudas pavyko sumažinti 7 mln. eurų, palyginti su 2018 ir 2017 metais.

Siekiant mažinti sąnaudas ir kovoti su klimato kaita, ir toliau vyksta geležinkelio elektrifikavimo darbai nuo Vilniaus iki Klaipėdos (nuo Kaišiadorių atšakos pajūrio kryptimi). Maršrutą Vilnius–Klaipėda siekiama elektrifikuoti ir modernizuoti taip, kad jau artimiausioje ateityje ne tik būtų sumažinta tarša bei sąnaudos, bet ir keleivių patogumui padidintas traukinių greitis.

„LG“ modernizacija ir toliau tęsiama

Atrodytų, rodikliai gerėja ir galima stabtelėti, bet konkurencinė aplinka sustoti neleidžia, kasdien reikia galvoti apie veiklos optimizavimą. „LG“ grupė išgrynina savo veiklas. Pagal pernai priimtą įstatymą judama trijų bendrovių steigimo link bei krovinių vežimo, keleivių vežimo ir infrastruktūros valdymo veiklų sutelkimo jose (iki šiol šias tris veiklas vykdė atskiros „LG“ direkcijos). Jau sukurtos Krovinių vežimo ir Keleivių vežimo veikla užsiimsiančios bendrovės, įsteigta ir infrastruktūros valdymo įmonė. Taip siekiama optimizuoti visų šių veiklų valdymą. Šia prasme toliausiai pažengta krovinių gabenimo sektoriuje, nes jis veikia konkurencinėje aplinkoje – „LG“ turi būti greiti ir efektyvūs, konkuruodami atviroje Europos geležinkelių krovinių vežėjų rinkoje. Komerciniais pagrindais veikianti „LG Cargo“ planuoja investuoti į naujų vagonų pirkimą – Europoje vežėjų daug, atsilikti negalima.

„LG“ turi 7 mlrd. eurų investicijų programą iki 2030 m., portfelis didelis ir įpareigojantis. Didžiausia dalis skirta geležinkeliui „Rail Baltica“. Bendra trijų Baltijos valstybių investicijų į šį projektą suma (su ES fondų lėšomis) siekia apie 5,788 mlrd. eurų: Estijos dalis – 1,346 mlrd. eurų (valstybės dalis – apie 268 mln. eurų), Latvijos – 1,968 mlrd. (valstybės dalis – apie 393 mln.), Lietuvos – 2,474 mlrd. (valstybės dalis – apie 493 mln. eurų). 2017 m. balandžio 24 d. renginyje „Rail Baltica Global Forum 2017“ Rygoje pristatyta „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizė patvirtino, jog projektas prisidės prie aplinkos taršos mažinimo ir taupys keleivių laiką. Apskaičiuota projekto socialinė ir ekonominė nauda apytiksliai lygi 16,226 mlrd. eurų. Planuojama, kad, nutiesus „Rail Baltica“, keleiviai traukiniu iš Vilniaus į Rygą nuvyks per dvi valandas (siektinas greitis – 240 km/val.), bendras sutaupytas laikas vertinamas 5,3 mln. valandų per metus.

Didelė investicijų dalis skirta infrastruktūrai. „LG“ tikslas – išlaikyti ir dar labiau kelti jos kokybę. Šiuo metu vykdoma projektų už 500 mln. eurų: tiesimai dvikeliai, investuojama į geležinkelio linijų elektrifikavimą, didinamos stotys, įrengiamos geležinkelių jungtys į gamyklas bei laisvąsias ekonomines zonas. Ypač daug dėmesio skiriama saugumui: statomos garso apsaugos sienelės, įrengiamos saugios geležinkelio linijų perėjos. Tam tikrų problemų anksčiau kėlė informacinių technologijų sektorius, nors, atrodytų, ir į jį buvo investuota: iki praėjusių metų „LG“ atlyginimai, kurie siekia 150 mln. eurų per metus, administruoti sistemoje „DOS“ – veikiant tokiu mastu šiais laikais tai sunkiai suvokiama. Praėjusiais metais pereita prie patikimos, saugios sistemos. Grynindama veiklą bendrovė vien pernai, atsisakiusi sau nebūdingų veiklų, sutaupė ne vieną milijoną eurų.

„LG“ vizija – auganti nauda Lietuvos piliečiams ir valstybei

Bendrovė „LG“ pirmiausia pašaukta tarnauti Lietuvos piliečiams kaip taupanti laiką, mažinanti automobilių kelių apkrovą, siūlanti saugią bei ekologišką keliavimo priemonę. Tačiau kartu yra ir bendrovė, kuri, sėkmingai valdoma ir išnaudodama teigiamas transporto sektoriuje vyraujančias tendencijas, gali uždirbti dešimtis, o ilgainiui, tikėtina, ir iki 100 mln. eurų pelno per metus. Jis galėtų būti skiriamas dividendams ir, patekęs į Lietuvos biudžetą, padėti valstybei spręsti ekonomines, investicines ir socialines problemas. Taip bendrovė suvokia savo misiją. Siekia pademonstruoti visuomenei, kad praeityje gana pagrįstai žiniasklaidos vadinta „valstybe valstybėje“, bendrovė pasikeitė ir šiandien jos tikslas – būti skaidria, darbščia ir pažangą skatinančia jėga, tarnaujančia savo valstybei ir jos piliečiams. Siekiama pakeisti „valstybės valstybėje“ įvaizdį į įvaizdį „esame valstybės dalis“.