Ekonomika

Lietuva – atlyginimų augimo lyderė – ir kiti sėkmės faktai 2024 m. liepos 30 d. Dr. Gintarė SKAISTĖ, LR finansų ministrė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė

Pastarieji metai visoms regiono valstybėms buvo lyg išgyvenimas audros akyje. Pandemija, hibridinė Aliaksandro Lukašenkos migrantų ataka, Rusijos karas su Ukraina, lėmęs didelius karo pabėgėlių srautus, energijos kainų svyravimą ir infliacijos šuolį. Politikams tai buvo daugybės greitų sprendimų laikas. Šiandien galime įvertinti, kieno pasirinkti krizių valdymo būdai buvo optimaliausi.

Saugumui stiprinti Lietuvoje sutelktas platus politinis palaikymas leido dvigubai – nuo 1 iki 2 mlrd. eurų – padidinti gynybos finansavimą. Fizinis barjeras pasienyje buvo pastatytas per rekordiškai trumpą laiką ir įtelpant į biudžetą. Priimtas Gynybos fondo įstatymas užtikrina ilguoju laikotarpiu reikalingą 3 proc. BVP krašto apsaugos finansavimą. Šis sprendimas leidžia jau šiemet sudaryti reikalingas sutartis ir atlikti pirmus avansinius mokėjimus. Galime būti tikri, kad nacionalinės divizijos formavimas stiprinant oro gynybą, Vokietijos brigados priėmimas ir aktyviojo rezervo aprūpinimas vyks numatytu ambicingu mastu ir laiku.

Energetikos sektoriaus atsparumui pritaikytos tiek tikslinės laikinos, tiek ir ilgalaikį poveikį turinčios priemonės. Rusijos manipuliacijų nulemtiems energijos kainų šuoliams sušvelninti buvo parengtas milijardinis žmonėms ir verslui skirtas paramos paketas. Didelės investicijos nukreiptos į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą. Neturime naftos ar dujų, tačiau turime saulę, vėją ir upių, todėl perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių energetikos yra mūsų savarankiškumo ir nepriklausomybės garantas. Taigi, didiname ambiciją: 2027 m. galėsime visiškai savarankiškai apsirūpinti elektra iš vietinių gamybos šaltinių, daugiausia dėl sparčiai augančios vėjo ir saulės energetikos Lietuvoje.

Žmonių pajamų didinimas nuo pat kadencijos pradžios buvo mūsų Vyriausybės strateginis pasirinkimas. Apsisprendimas ne žaisti atskiromis mokesčių lengvatomis, bet investuoti į žmonių pajamų didinimą pasireiškia augančia perkamąja galia ir aukštu vartotojų pasitikėjimo rodikliu. Nepaisant aukštų energijos kainų paveiktos infliacijos, šiemet žmonių perkamoji galia viršys prieškarinį lygį. Pastaraisiais metais dėmesio skirta tiek viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, tiek ir senatvės pensijų didinimui. Pavyzdžiui, nuo kadencijos pradžios vidutinė senatvės pensija išaugo
61 proc., o mokytojų atlyginimas rugsėjį bus 71 proc. didesnis nei perėmus Vyriausybės vairą.

Investicijos – tiek viešos, tiek privačios – yra ekonomikos variklis. Pastaraisiais metais ekonomiką pasiekė 1,6 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų priemonių. Tai neišvengiamai prisideda prie mūsų verslo konkurencingumo ir atsparumo. Per kadenciją keturios skirtingos nacionalinės plėtros įstaigos buvo sujungtos į vieną stiprų Nacionalinį plėtros fondą. Jis tapo tvirtu finansiniu Lietuvos verslo partneriu ir prisidės prie ekonomikos transformacijos. Siekiant suteikti galimybę augti inovatyvioms, perspektyvioms įmonėms, papildomai sukurta finansinė priemonė „Milijardas verslui“. Tai rekordinė finansinė priemonė mūsų šalies istorijoje.

Rezultatai. Lietuvos ekonomika viso šio siūbavimo laikotarpiu demonstravo išskirtinį atsparumą. Pozityvūs šalies ekonominiai rodikliai rodo, kad taikytos priemonės pasiteisino. Objektyvumo dėlei įvertinkime, kaip Lietuva atrodo regiono ar žemyno kontekste: