Laisvalaikis

Laimei, ne visas menas persikraustė į tiktoką ar virto NFT 2023 m. sausio 12 d. Monika Baltrušaitytė

Ar pamenate tas 2021-ųjų istorijas apie visokius šešiamečius, kurie nusipirko NFT ir pernakt praturtėjo, tapo milijonieriais? 2022 m. nieko panašaus nebuvo girdėti, nes NFT rinka milžinišku greičiu nusileido ant žemės ir išsitėškė. Todėl 2022-aisiais vėl suspindo tradicinis menas, kurį buvo trumpam užgožęs spekuliacinis NFT burbulas.

Venecijos „Auksiniai liūtai“, Nobelio literatūros premija, Gothamo apdovanojimai, Amerikos muzikos apdovanojimų pažiba, „Gucci“ atsisveikinimas su ilgamete legenda, nauja Patti Smith kūryba – tai keli ryškiausi 2022-ųjų meno pasaulio epizodai, į kuriuos verta žvilgtelėti metiniame numeryje. Taip pat atkreipti dėmesį į tai, kas dar kvėpuoja kadaise 17 mlrd. JAV dolerių vertės NFT rinkos, kurios vertė šiuo metu siekia 0,5 mlrd. JAV dolerių, nuolaužose.

Venecijos „Auksiniai liūtai“ už viso gyvenimo nuopelnus

2022 m. vykusioje 59-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje triumfavo vokiečių menininkė Katharina Fritsch ir Čilės kūrėja Cecilia Vicuña. Už viso gyvenimo nuopelnus menininkės buvo apdovanotos „Auksiniais liūtais“.

„Pirmąkart K. Fritsch kūrinį išvydau būtent Venecijoje, pirmojoje bienalėje, kurioje dalyvavau. Tai buvo 1999-ieji, – pasakojo bienalės kuratorė Cecilia Alemani. – Masyvus kūrinys, užpildęs centrinę paviljono salę, vadinosi „Rattenkönig“ [liet. „Žiurkių karalius“]. Nerimą kelianti skulptūra, kurioje grupė graužikų susipynusiomis uodegomis sukiojasi ratu, tarsi dalyvautų keistame, magiškame rituale.

Kiekvienąkart, kai tekdavo susidurti su viena iš K. Fritsch skulptūrų, patirdavau tą patį baimės ir svaiginančios traukos jausmą. Jos indėlis į šiuolaikinį meną, ypač į skulptūrą, yra nepakartojamas. Ji kuria figūratyvius darbus, kurie yra ir hiperrealistiški, ir fantastiški: daiktų, gyvūnų ir žmonių kopijos, ištikimai perteiktos iki smulkmenų, bet paverstos neįtikėtinais apsireiškimais.“

Nuo 1979 m. Katharina kuria daugiaplanes drąsių atspalvių skulptūras. Į jas, pasak autorės, reikėtų žiūrėti kaip į trimačius paveikslus. Šventieji, pelės, architektūriniai modeliai ir planai, kriauklės, gyvatės, skėčiai, žmonių figūros, varlių klyksmo garsai ir kasdienio gyvenimo objektai apgyvendina K. Fritsch pasaulį – vietą, kurioje realistinės detalės ir nemateriali apdaila ištirpdo ribas tarp įprasto ir neįprasto, sukelia nuostabą ir stebina.

Kita „Auksiniu liūtu“ įvertinta menininkė – C. Vicuña – daug metų bandė išsaugoti Lotynų Amerikos rašytojų kūrybą, vertė ir redagavo poezijos antologijas, ilgą laiką kovojo už čiliečių teises, o vizualiųjų menų srityje jos kūryba varijuoja nuo tapybos, performansų iki sudėtingų asambliažų. Ji gyvena ir dirba Niujorke ir Santjage, o kūryboje pasakoja apie aktualias šiuolaikinio pasaulio problemas – ekologiją, žmogaus teises ir kultūrinę homogenizaciją.

Anot bienalės kuratorių, „C. Vicuños meninė kalba grindžiama dideliu susižavėjimu čiabuvių tradicijomis ir nevakarietiška epistemologija. Dešimtmečius ji atkakliai, nuolankiai ir kruopščiai keliavo savo keliu, numatė daugelį pastarojo meto ekologinių ir feministinių diskusijų bei kūrė naujas asmenines ir kolektyvines mitologijas. Daugelis jos instaliacijų sukurtos iš rastų daiktų ar medžiagų atliekų, supintų į subtilias kompozicijas, kuriose mikroskopiškumas ir monumentalumas tarsi randa trapią pusiausvyrą: tai nesaugus menas, kuris yra ir intymus, ir galingas.“