Ekonomika

Kriptovaliutos šiandien – investicijų magnetas, rytoj – bomba Paulius PAULAITIS / straipsnis iš archyvo (2017-10)

Šiandien finansų rinkose – labai įdomus laikotarpis. Tikėtina, kad vėl stebime vieno didžiausių burbulų nuo dot-com formavimąsi. Ir, žinoma, niekas nepasakys, ar viskas nesibaigs taip pat tragiškai, kaip ir XX a. pradžioje. Neabejoti galima tik tuo, kad technologijos blockchain plėtros laikotarpiu ne viena dešimtis žmonijos atstovų taps milijardieriais. Kaip ir tuo, kad didesnis ar mažesnis burbulo sprogimas nuo milijonų žmonių sąskaitų nurašys milijardus.

Trumpą kriptovaliutų istoriją reikėtų pradėti nuo bitkoino – pirmos technologija blockchain paremtos valiutos atsiradimo. Bitkoinas – tai virtuali valiuta, sukurta iš kompiuterio kodo. Kitaip nei realios valiutos, tokios kaip JAV doleris ar euras, ši valiuta neturi centrinio banko ir nėra kontroliuojama jokios vyriausybės. Ją kontroliuoja ir reguliuoja tik patys bitkoinų bendruomenės nariai. 2009 m. apie bitkoino sukūrimą paskelbė paslaptingas ir niekam iki tol nežinomas Satoshi Nakamoto.

Pirmoji kriptovaliuta (ir visos, atsiradusios po jos) paremta technologija blockchain, kuri, kaip ir sako jos pavadinimas (angl. block – „gabalas, blokas“, chain – „grandinė“), yra tarsi viena seka, sudaryta iš milijonų mažesnių dalelių. Atsiskaitymas bitkoinais vyksta per specialų tinklą, kuriuo perduodami tam tikri kodai (arba blokai). Unikaliausias dalykas tas, kad pats tinklas stebi ir patvirtina sandorį bei užtikrina, kad nė vienas bitkoinas tuo pat metu nebūtų panaudotas daugiau nei vienoje vietoje. Kiekvienas sandoris išsaugomas tinkle esančių dalyvių.

Priešingai nei akcijų rinkoje, kur reikia išmanyti įmonės veiklos sritį, specifiką ir t. t., kriptovaliutų rinkoje tereikia noro, pinigų, drąsos ar kvailo tikėjimo, kad ateityje kaina augs. Nes nei nedarbo lygis, nei uraganas, paveikęs kavamedžių auginimo galimybes kur nors Pietų Amerikoje, kriptovaliutų kainos nepaveiks – ją veikia tik rinkos paklausa.

Kitaip sakant, nėra jokio centrinio biuro ar centrinio banko, nes juo tampa kiekvienas, kuris naudojasi šia sistema. Kuo daugiau dalyvių – tuo didesnis kriptovaliutos saugumas. Tad jeigu jūs nusiperkate bitkoiną, apie šį įsigijimą sužino visi rinkos dalyviai, ši informacija išsaugoma jų kompiuteriuose – tai ir patvirtina patį pirkimą. Taigi, teoriškai niekas negali dirbtinai susikurti šios valiutos, nes kiekvieną jos gabaliuką turi patvirtinti visa sistema. Norint apgauti visą sistemą, reikėtų vienu metu įlaužti visus sistemoje dalyvaujančius kompiuterius, bet tai net teoriškai neįmanoma, nes kompiuteriai pasklidę po visą pasaulį, jie naudoja skirtingus serverius, skirtingas apsaugos sistemas ir t. t. Bet kokį programišių krapštinėjimą sistema iškart aptiktų. Būtent tai bitkoiną padarė unikalų.

Dar vienas dalykas, kuo kriptovaliutos skiriasi nuo įprastų pinigų, yra ribotas jų kiekis. Technologijos blockchain programinis kodas numato, koks bus galutinis tos kriptovaliutos kiekis rinkoje. Jis iš anksto nustatomas ir nebegalės būti pakeistas vos startavus. Pavyzdžiui, bitkoinų iš viso bus išleista 21 milijonas. Ir nė vieno daugiau. Toliau rinkoje dalyvaus tik tas 21 mln. bitkoinų, niekas negalės prispausdinti naujų, visi prekiaus tik jau esamais. Tai užkerta kelią infliacijai ir finansų rinkų manipuliavimui ar reguliavimui, kaip su įprastais pinigais daro centriniai bankai. Kriptovaliuta tapo kone tobulu laisvosios rinkos atributu, nes tik rinka nustato valiutos vertę, o ne valdžios institucijos.

Bitkoinui vis populiarėjant, susidomėta ir paslaptinga S. Nakamoto asmenybe. Daug nepasitikėjimo rinkoje atsirado tada, kai buvo išsiaiškinta, kad žmogus tokiu vardu neegzistuoja. Tik 2016 m. australas Craigas Wrightas žiniasklaidai prisipažino, kad tai jis yra valiutos kūrėjas, ir pateikė to įrodymų. BBC, „The Economist“ ir kiti leidiniai juos pripažino neginčijamais, esą juos gali turėti tik sistemos kūrėjas. Tiesa, pats C. Wrightas yra kuklus žmogus. 45 metų Sidnėjuje gyvenantis australas turi tris magistro laipsnius, nėra joks turtuolis ir nuo prisipažinimo mažai bendrauja su žiniasklaida. Pats teigia, kad nesiekia nei šlovės, nei populiarumo, nei turtų, kad bitkoiną sukūrė daugiau iš idėjos ir neplanavo pakeisti pasaulio. Tačiau tai jis neabejotinai padarė, kad ir netyčia.

4 mln. JAV dolerių vertės pica

Bitkoinas arba bet kuri kita kriptovaliuta vis tiek yra valiuta – ja galima internete atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Vos atsiradusius bitkoinus pirmiausia pirko interneto entuziastai – jie patikėjo, kad tai galėtų tapti nauja atsiskaitymo priemone, mat jai nereikės jokių bankų, kredito kortelių ir apmokestinimo. Netrukus prie to prisitaikė ir rinka: ėmė atsirasti vis daugiau paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų, kurie leido atsiskaityti ir bitkoinais.

Rogeris Veras pasaulyje žinomas kaip bitkoinų Jėzus kristus. Ir nors jis negali jums pasiūlyti rojaus danguje, Už bitkoinus jis gali pasiūlyti rojų žemėje – ištaikingus apartamentus karibuose su nauju pasu ir leidimu nemokėti jokių mokesčių.

Teigiama, kad pirmasis pirkinys, už kurį atsiskaityta bitkoinais, buvo pica. Už ją sumokėta 10 tūkst. bitkoinų. 2010 m. pradžioje 10 tūkst. bitkoinų vertė tebuvo keliolika JAV dolerių, o šiandien – jau apie 4 mln. JAV dolerių. Dar visai neseniai ji siekė ir 5 mln. JAV dolerių, tačiau kriptovaliutoms, kadangi jos visiškai nereguliuojamos jokios centrinės valdžios, būdingas milžiniškas vertės svyravimas – per dieną jis gali siekti net iki 20 procentų. Šio straipsnio rašymo dieną 1 bitkoinas kainavo 4 163 JAV dolerius, o prieš mėnesį – kiek daugiau nei 3 tūkst. JAV dolerių. Nebus keista, jeigu tada, kai jūs skaitysite šias eilutes, jo kaina jau bus perkopusi ir 5 tūkst. arba nukritusi iki 3 tūkst. JAV dolerių. Nors pats bitkoinas nėra reguliuojamas, valstybių finansų rinkos yra reguliuojamos, todėl šalių sprendimai riboti ar neriboti bitkoinų naudojimą turi milžiniškos įtakos jo vertei ir potencialui.

Kodėl bitkoinai taip išpopuliarėjo? Priežasčių daug. Pirmieji, užčiuopę didžiausią kriptovaliutų naudą, buvo ne visai legaliais dalykais prekiaujantys asmenys. Giliajame internete beveik visos el. parduotuvės, kuriose galima įsigyti narkotikų ar ginklų, persiorientavo į atsiskaitymą bitkoinais, „Ethereum“ ar kitomis kriptovaliutomis. Jų veiklai tai idealus įrankis, nes jo nekontroliuoja jokia valdžia, susekti pinigų srautų beveik neįmanoma, o juos išplauti, tai yra išgryninti, taip pat nesudėtinga.

Prie populiarumo prisidėjo ir tie, kurie tiesiog iš principo nemėgsta bankų arba viską sekančios valdžios. Netrukus atsirado spekuliantų – pamatę augantį populiarumą, jie dar labiau padidino paklausą. O šiandien viskas auga geometrine progresija. Veikia ir tai, kad, priešingai nei akcijų rinkoje, kur reikia išmanyti įmonės veiklos sritį, specifiką ir t. t., kriptovaliutų rinkoje tereikia noro, pinigų, drąsos ar kvailo tikėjimo, kad ateityje kaina augs. Nes nei nedarbo lygis, nei uraganas, paveikęs kavamedžių auginimo galimybes kur nors Pietų Amerikoje, kriptovaliutų kainos nepaveiks – ją veikia tik rinkos paklausa.

Bet pamirškime bitkoiną. Šiandien rinkoje jau galima įsigyti daugiau nei 900 rūšių laisvai visiems prieinamų kriptovaliutų. Per mėnesį atsiranda po tris–penkias naujas, o privačių kriptovaliutų niekas net negalėtų suskaičiuoti – jų greičiausiai yra kelis kartus daugiau. Ir viskas tik prasideda.

Metų pradžioje „The Economist“ skelbė, kad visų kriptovaliutų vertė pasaulyje siekia apie 35 mlrd. JAV dolerių. 2017 m. rugsėjį jų vertė jau siekė 135 mlrd. JAV dolerių ir toliau didėja. Labiau nei kriptovaliutos kainos didėjimas stebina istorijos apie didžiulius uždarbius iš prekybos ja.

Per pusmetį – kriptomilijonieriai

Visais burbulų atvejais daugiausia uždirba vienetai. Ir šiandien internete jau galima rasti ne vieną jaunuolį, besiskelbiantį, kad turtus susikrovė prekiaudamas kriptovaliutomis.

Golemas šiemet buvo viena pelningesnių naujųjų rinkai pasiūlytų kriptovaliutų. Per pirmus septynis mėnesius jos vertė pakilo 5 tūkst. procentų. Laiku ir vietoje atsiradusių investuotojų yra nedaug, bet vis tiek yra. Vienas jų – Alanas Aronoffas. Vidutinio amžiaus amerikietis, patikėjęs golemu ir į tai investavęs visas turimas 8 500 JAV dolerių santaupas (kaip pats pasakoja, dėl to rimtai susipykęs su savo drauge). Po pusmečio jis juos sėkmingai pardavė. Nors kiek tiksliai uždirbo, jis neatskleidžia, žurnalui „Forbes“ pasakojo, kad dirbti jam nebereikės visą gyvenimą. Ir tai toli gražu ne vienintelis atvejis. Kai kurios kriptovaliutos per mažiau nei metus pabrangsta net 100 kartų! Daugelis praturtėjusiųjų yra paprasti vyrukai ar damos iš JAV vidurinio sluoksnio. Būtent už Atlanto kriptovaliutos yra populiariausios, be to, ten senos investavimo tradicijos – į šią veiklą statistinis europietis vis dar žiūri atsargiai.

Vienas garsiausių JAV kriptoturtuolių – Olafas Carlsonas-Wee. 27 metų liuteronų pastoriaus sūnus, gyvenime nedirbęs finansų srityje ir turintis tik primityvius programavimo įgūdžius, šiandien yra tapęs kone JAV ikona: jis mėgsta žiniasklaidos dėmesį, noriai pasakoja savo gyvenimo istoriją ir dalijasi patarimais, kaip uždirbti keliolika milijonų dolerių kriptovaliutų rinkose.

Vienas garsiausių JAV kriptoturtuolių – Olafas Carlsonas-Wee. 27 metų liuteronų pastoriaus sūnus, gyvenime nedirbęs finansų srityje ir turintis tik primityvius programavimo įgūdžius, šiandien yra tapęs kone JAV ikona: jis mėgsta žiniasklaidos dėmesį, noriai pasakoja savo gyvenimo istoriją ir dalijasi patarimais, kaip uždirbti keliolika milijonų dolerių kriptovaliutų rinkose. Jaunuolis skaito pranešimus ir veda mokymus stambiausiems Volstrito investavimo rykliams, o vasarą vedė pirmą kriptovaliutų stovyklą. Žurnale jau esame rašę apie sutelktinio finansavimo reiškinį. Dar prieš dvejus trejus metus visi startuoliai, prašę paremti savo projektus, tikėjosi sulaukti dolerių, o šiandien naujosios technologijų bendrovės prašo kriptovaliutų. Neretai net pačios sukuria savąją ir per pirminį pasiūlymą išparduoda vienokį ar kitokį jos kiekį. Taip gauna lėšų savo sumanymui įgyvendinti, o rėmėjai tikisi, kad jiems pavyks ir kad jų įsigyta kriptovaliuta ateityje taps pelninga.

Vienas sėkmingiausių tokių investicijų pritraukimo pavyzdžių – startuolis „Gnosis“. Trijų įkūrėjų idėja buvo (ir tebėra) sukurti naujos kartos finansų rinkos prognozavimo algoritmą, kuris galėtų būti pritaikytas kriptovaliutų kainoms prognozuoti. Jiems puikiai pavyko pristatyti savo idėją, nes vos per 11 minučių nuo finansavimo paieškos paskelbimo startuolis pritraukė 12,5 mln. JAV dolerių investicijų! Jaunuoliai, naudodami blockchain, sukūrė savo kriptovaliutą, kuria ateityje būtų galima atsiskaityti už jų teikiamas paslaugas, tai yra kriptovaliuta yra gana riboto naudojimo, neskirta bet kokio pobūdžio atsiskaitymams. Ir vis dėlto per du mėnesius ji pabrango tiek, kad šiandien „Gnosis“ vertė rinkoje siekia 3 mlrd. JAV dolerių. Ir tai tik vienas pavyzdys iš daugybės.

Neregėto masto isterija

Riboto naudojimo kriptovaliutų šiandien yra netgi daugiau negu įprastų. Pavyzdžiui, yra tokia valiuta „Legends Room“. Asmeniui, įsigijusiam 5 tūkst. vienetų šios kriptovaliutos, visam gyvenimui suteikiama labai svarbaus asmens narystė prestižiniame striptizo klube Las Vegase. Niekam kitam kriptovaliutos nepanaudosite, tik narystei, tačiau tapę svarbiu nariu klube turėsite visada galiojančią 20 proc. nuolaidų visoms paslaugoms. Kad ir kaip nerimtai tai skambėtų, „Legends Room“ rinkos vertė buvo daugiau nei 50 mln. JAV dolerių.

Kitas pavyzdys – „Dogecoin“, sukurtas neturint jokio kito tikslo, tik pasismaginti. Už juos nieko niekur negalite įsigyti, niekur jų nepanaudosite, bet rinka daro savo – rugsėjį šios valiutos vertė buvo daugiau nei 280 mln. JAV dolerių, žmonės toliau ja prekiauja, paklausa didėja, o su ja – ir kaina.

Viena didžiausių pasaulyje bitkoinų kasyklų, kurioje išsinuomuoti dalį serverių pajėgumų galite ir jūs. Šioje ir panašiose kasyklose kasdien iškasama šimtai tūkstančių JAV dolerių.

Ir tai – dar ne viskas. JAV veikia speciali kriptovaliuta, kuria galima atsiskaityti tik perkant marihuaną (ten, kur ji legali). Kita kriptovaliuta skirta pandoms remti. Netgi veikia JAV prezidento Donaldo Trumpo vardu pavadinta valiuta, skirta kandidato reklamos kampanijai paremti, tačiau jam laimėjus rinkimus ji tebekotiruojama biržose.

Šiandien kriptorinkose prasideda neregėto masto isterija. Investuotojų daugėja, visi drąsiai perka bet kokią naujovę ir tikisi, kad ateityje bus dar geriau. „Atrodo, kad pasaulis išprotėjo ir vėl lipa ant to paties grėblio“, – rašė žurnalas „Fortune“, omenyje turėdamas dot-com burbulą. XX a. 9 deš. kompiuterių plitimas sukėlė programinės įrangos gaminimo bumą, tai pritraukė rizikos kapitalo pinigų. Pateikusios pirminį viešąjį akcijų siūlymą, vis daugiau informacinių technologijų bendrovių pateko į vertybinių popierių rinką. Šių bendrovių akcijos buvo įtrauktos į NASDAQ, elektroninės vertybinių popierių biržos, sąrašus.

Internetas suteikė galimybių akcijomis prekiauti smulkiems investuotojams. Į rinką įžengė milijonai nepatyrusių investuotojų, atsirado daug spekuliantų, norinčių greitai praturtėti. Biržoje buvo pasiektas toks lygis, kad net ir beviltiškų bankrotui pasmerktų įmonių biržos kapitalizacija siekė 1 mlrd. JAV dolerių. Dėl sparčiai brangstančių interneto bendrovių akcijų indeksas „NASDAQ Composite“ išaugo 640 procentų. Technologinė manija viršūnę pasiekė 2000 metais. Kad apsaugotų ekonomiką nuo perkaitimo, JAV Federalinis bankas palūkanų normą pakėlė šešis kartus. Investuotojai išsigando ir pradėjo abejoti, ar gaus pelno, tad nusprendė akcijas parduoti. Paaiškėjo, kad daugybė interneto bendrovių manipuliavo apskaitos duomenimis. Iš rekordinių aukštumų NASDAQ nukrito iki 45 proc., rinkos kapitalizacija per porą mėnesių sumažėjo 6 trln. JAV dolerių. Akcijų rinkos griūtis neišvengiamai paveikė visą JAV (ir pasaulio) ekonomiką.

Bitkoinas žlugti gali, bet technologija – ne

Ar taip nenutiks ir su kriptovaliutomis? Banko „JP Morgan“ vadovas Jamesas Dimonas įsitikinęs, kad visos kriptovaliutos yra pervertintos ir tik laiko klausimas, kada šis burbulas sprogs. Bankininkas rugpjūtį viešai paskelbė, kad atleis bet kurį darbuotoją, jeigu sužinos, kad šis prekiauja kriptovaliutomis. Toks pareiškimas ne juokais paveikė rinkas, net bitkoinų kaina per porą dienų nukrito nuo 5 iki 3 tūkst. JAV dolerių (vėliau pakilo iki 4 tūkst.). Tiesa, netrūko tų, kurie manė, kad tai tik banko vadovo triukas – sukelti paniką, numušti kainą, prisipirkti atpigusių valiutų ir iš to uždirbti.

Kliaujantis praeities patirtimi, būtų naivu manyti, kad visos kriptovaliutos atlaikys laiko išbandymą. Be abejonės, vienos žlugs, taps bevertės ir paliks naivuolius prie suskilusios geldos, kitos gal išliks ir įsitvirtins ilgam. Arba nutiks taip, kaip su dot-com – bus milžiniškas krachas, kai koks nors įvykis paskatins daugybę investuotojų vienu metu išparduoti turimas kriptovaliutų atsargas. Tokiu atveju kaina neišvengiamai nusiris žemyn iki pačios mažiausios.

Tokius nuogąstavimus patvirtina elementari logika. Ar ne per keistai ir ne per naiviai atrodo masinė isterija pirkti kriptovaliutą, už kurią negali nieko nusipirkti ir niekur ja neatsiskaitysi? Ar ne per drąsiai atrodo investuotojų elgesys per 11 min. išpirkti naują kriptovaliutą ir sunešti kūrėjams daugiau nei 12 mln. JAV dolerių?

Technologijos blockchain programinis kodas numato, koks bus galutinis tos kriptovaliutos kiekis rinkoje. Jis iš anksto nustatomas ir nebegalės būti pakeistas vos startavus. Pavyzdžiui, bitkoinų iš viso bus išleista 21 milijonas. Ir nė vieno daugiau. Toliau rinkoje dalyvaus tik tas 21 mln. bitkoinų, niekas negalės prispausdinti naujų, visi prekiaus tik jau esamais.

Daug įdomiau įžvelgti panašumų su dot-com. Esmė ta, kad nors burbulas ir sprogo, technologija, kuria jis buvo paremtas, – ne. Juk internetas išliko ir net dar labiau išpopuliarėjo bei sustiprėjo, o sprogimas leido atsirasti ir iškilti tokiems milžinams kaip „Google“, „Amazon“ ar „Netflix“. Taigi, gali nutikti taip, kad net jei didelė dalis kriptovaliutų žlugtų, technologija block-chain išliks, sustiprės ir pakeis internetą neatpažįstamai. Tokiam požiūriui sustiprinti netrūksta argumentų.

Didžiausias JAV mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“, remdamasis blockchain principu, kuria savo technologiją, kuri leistų sekti kiekvienos prekės kelią nuo pagaminimo, paruošimo, gabenimo iki pardavimo. Didžiausia prekybos tinklo problema – maisto produktai. Su dabartiniais įrankiais jo darbuotojai gali atsekti konkretaus, tarkim, obuolio kilmę per maždaug savaitę. Jeigu kyla pavojus dėl maisto saugos, savaitė yra per ilgas laiko tarpas, tad prekybos tinklui reikėtų iš apyvartos išimti visus obuolius, kol būtų išsiaiškinta, iš kurio ūkio ar tiekėjo buvo nupirkta užkrėsta produkcija. Kaip skelbia pats prekybos tinklas, jų eksperimentavimas su blockchain paremtu produktų sekimu leidžia konkrečios prekės kelionės ciklą nustatyti per kelias minutes. Palyginti su iki tol buvusia praktika, tai milžiniškas šuolis, ateityje jis leis sutaupyti dešimtis milijonų dolerių.

Net ir bankai, kurie nepraleidžia progos pakritikuoti kriptovaliutų, šiandien tobulina savo atsiskaitymo sistemas. Jau minėtas bankas „JP Morgan“ ir „Barclays“ planuoja iš esmės pertvarkyti dabar galiojančią tarptautinio pervedimo sistemą SWIFT, mat tarptautinis pervedimas gali užtrukti iki kelių dienų. Naujoji blockchain paremta sistema leistų tai padaryti per kelias minutes.

 
KAIP UŽDIRBti IŠ, ATRODYTŲ, BEVERČIŲ KRIPTOVALIUTŲ?
Uždirbti pinigų iš kriptovaliutos galima trimis keturiais būdais. Pirmasis, pats aiškiausias ir suprantamiausias, bet pučiantis burbului vis rizikingesnis, – tiesiog pirkti tikintis, kad kriptovaliutos pabrangs ir vėliau bus galima jas pelningai parduoti. Lygiai taip pat, kaip iki šiol visi darė su investicijų fondais ar įmonių akcijomis.
Antras būdas kiek sudėtingesnis. Jis vadinamas kasimu (angl. mining). Kriptovaliutos kasimas yra sudėtingas matematinis veiksmas, kurį gali atlikti kompiuteris. Valiuta uždirbama tuomet, kai sukuriamas vadinamasis blokas ilgoje blokų grandinėje. Bloką galima įsivaizduoti kaip dar vieną puslapį buhalterio knygoje, kurioje surašyti visa pervedimų istorija. Tokia knyga ir yra visas valiutos pagrindas – kol egzistuoja jos saugotojai (piniginių turėtojai), tol egzistuoja ir pati valiuta – kaip įrašai šioje knygoje. Visa esmė, kad skaičiavimo veiksmams atlikti reikalingas galingas kompiuteris (arba net keli sujungti) ir daug elektros energijos. Bitkoinų kasti jau nebeapsimoka, nes kuo labiau artėjama prie galutinio bitkoinų skaičiaus (skaičiuojama, kad apie 80 proc. jų jau yra rinkoje), tuo sudėtingiau atkasti naują bitkoiną. Tačiau žmonės kasa kitas kriptovaliutas. Ši rinka taip išsiplėtė, kad net galima įsigyti specialių kompiuterių, skirtų kasti. Tiesa, nesitikėkite, kad tai lengvas dalykas. 15min.lt atliko eksperimentą ir paaiškėjo, kad tokiam darbui reikia investicijų, nes su paprastu nešiojamuoju kompiuteriu nieko neišeis. Įdomu ir tai, kad, kaip rašo BBC, apie 80 proc. visų kasimo pajėgumų sukoncentruota Kinijoje, nors ši šalis (gudrūs kinai!) apribojo kriptovaliutų naudojimą.
Trečias būdas – prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, tai yra prekyba sandoriais ateičiai, paremtais kainos spėjimu. Uždirbama iš pokyčio. Uždirbti galima netgi iš kainos kritimo, tačiau tai jau sudėtingesnės finansinės operacijos, joms reikia specifinių žinių. Kadangi kriptovaliutų vertė labai svyruoja, tai itin rizikingas būdas.
Ketvirtas būdas – sukurti savo kriptovaliutą, skelbti pirminį pardavimą ir tikėtis, kad rinka susidomės. Tiesa, paprastai už tokio pasiūlymo stovi startuolis, žadantis gautas lėšas investuoti į savo produktą, tačiau tai nėra privalomas dalykas. „Dogecoin“ pavyzdys rodo, kad perkama net ir iš smagumo sugalvota kriptovaliuta. Jeigu pats kūrėjas patiki sėkme ir pačioje pradžioje įsigyja didesnį kiekį kriptovaliutos, jai pabrangus galima gerai uždirbti.

Technologija plinta toliau. Deimantų prekyba užsiimančios įmonės kuria sekimo sistemas, kad galėtų tiksliai nustatyti deimantų kilmę. Sistema leidžia įvertinti ne tik brangakmenio svorį ar formą, bet ir dar keliasdešimt parametrų. Kelios teisės įmonės JAV jau taiko blockchain pagrindu sukurtą išmaniųjų sutarčių sistemą, kuri veikia automatiškai: sprendimai įsigalioja, kai bent viena pusė įvykdo savo įsipareigojimus, nebereikia kiekvieno jų peržiūrėti ir tvirtinti. Tai padeda sutaupyti daug laiko. Pora JAV valstijų jau leido legaliai naudotis tokiais įrankiais.

Numatyti, kokiu keliu pasuks pati technologija ir kuriose srityse ji bus pritaikyta, o kuriose – ne, šiandien neįmanoma. Jeigu tai nutiks kaip su internetu, blockchain neatpažįstamai pakeis patį internetą. Svarbu suprasti, kad kriptovaliutų manija yra viena, o technologija, kuria jos paremtos, – visai kas kita.

Tad jeigu norite prisijungti prie kriptomanijos, jūsų valia. Tik nepamirškite, kad visais laikais iš burbulų daugiausia uždirbdavo vos keletas gudruolių, pasinaudojusių masėmis naivių, bet godžių investuotojų. Tačiau jei turite idėją, kaip technologija blockchain gali padėti spręsti vieną ar kitą žmonijos ar verslo problemą, jūs – Lietuvos viltis. Nes turite raktą į ateitį. Na, ir vieną kitą milijardą.

Nuotraukos: gettyimages nuotr.

Panašūs straipsniai: