Laisvai prieinami straipsniai

Kreipimasis į Vakarų verslo Lyderius Lietuvoje:  raginame per COVID-19 krizę finansuoti ne Kremliaus trolių invaziją,  o demokratijos stiprinimą  2020 m. balandžio 20 d. Redakcija

Gerbiami Vakarų verslo bendrovių vadovai,

kreipiamės į Jus kaip žurnalo „Valstybė“ leidėjai, reaguodami į nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pavojingiausią pandemijos sukeltą krizę. Nors visų pirma ji kelia grėsmę žmonių gyvybėms, vis dėlto, kaip rašo solidžiausios Vakarų žiniasklaidos priemonės, ji gali sukelti ir itin didelę ekonominę krizę bei labai padidinti problemas, su kuriomis susiduria demokratija. Yra rimto pagrindo manyti, kad pandemijos krizę nedemokratiškos jėgos, visų pirma Rusijos ir Kinijos režimai, kaip ir tam tikrose valstybėse veikiančios korumpuotos įtakos grupės, išnaudos tam, kad įgytų didesnę galią, darytų įtaką ekonomikos procesams ir užvaldytų demokratines institucijas.

Mūsų įsitikinimu, tai kelia milžinišką grėsmę Lietuvos valstybei, kuri ir taip yra nuolatinis Kremliaus bei Maskvai palankių įtakos grupių taikinys ir kurios istorija yra pažymėta tragiškų netekčių bei nepriklausomybės praradimų. Tai nulemdavo Vakarų susiskaldymas, demokratijos nuosmukis ir Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, persismelkimas Rusijai naudingų įtakų. Todėl neabejojame, jog turime daryti viską, kad COVID-19 krizės laikotarpiu Lietuva gintų demokratinės valstybės principus ir vaduotųsi iš destruktyvių įtakų ir įtaigų, o ne jose skęstų.

Deja, kad ir kaip gerbiame Vakarų valstybes, kurias reprezentuoja Jūsų verslas, privalome konstatuoti, kad šiandien Lietuvos informacinė erdvė skęsta įtaigose ir įtakose, kurios, mūsų redakcijos įsitikinimu, itin neigiamai veikia mūsų valstybės ateitį. O šias įtakas ir įtaigas per reklamos užsakymus dosniai finansuoja ne tik oligarchų bendrovės ir nuo oligarchų priklausančios valdžios institucijos, bet ir Vakarų verslas.

Kaip itin nemalonų faktą turime paminėti tai, kad Vakarų verslo, taigi – ir Jūsų bendrovės, reklamos skelbiamos beveik tik tose žiniasklaidos priemonėse, kurios geriausiu atveju ignoruoja Kremliaus trolių ir oligarchų įtakos plėtrą, o dar dažniau veikia kaip šios įtakos plėtros Lietuvos visuomenėje įrankiai. Ir tai yra bene pavojingiausias reiškinys, keliantis didžiausią grėsmę Lietuvos demokratijai. Juk jei Vakarų verslas, kuris deklaruoja pagarbą demokratinėms vertybėms, dėmesį skaidriai veikiančiai ir demokratines vertybes puoselėjančiai žiniasklaidai bei nepakantumą melagingoms įtakoms, beveik visas reklamos lėšas nukreipia žiniasklaidai, kuri prisideda prie Kremliaus trolių invazijos ir oligarchų pozicijų stiprinimo, finansuoti, demokratijos užvaldymas tampa neišvengiamas. Tokiu atveju belieka spėlioti, kokio pavojingumo grupės dominuos.

Šioje vietoje ragintume prisiminti, kad dar visai neseniai buvo kitaip. Kai prieš 15 metų nusprendėme leisti žurnalą „Valstybė“, kad taip paremtume demokratines jėgas ir padėtume joms priešintis oligarchų bei Kremliaus įtakai ir telktume Lietuvą energetinei nepriklausomybei bei pažangai, orientavomės būtent į Vakarų verslo vertybes ir šio verslo skiriamus reklaminius biudžetus. Neabejojome, kad, nepaisydamos gerokai didesnių leidinių, tokių kaip „Vakaro žinios“, tiražų, Vakarų bendrovės reklamuosis ne tokiuose leidiniuose, o būtent žurnale „Valstybė“, nes stengsis asocijuotis su solidžia, vertybine žiniasklaida, ginančia demokratines vertybes ir nacionalinius Lietuvos interesus. Ir neklydome: taip ir buvo. Per pusantrų metų tapome ne tik solidžiausiu ir įtakingiausiu, bet ir vienu sėkmingiausiai reklamą pritraukiančių leidinių, todėl, nepaisant milžiniško su Rusija ir oligarchija susijusių struktūrų spaudimo, sugebėjome išsilaikyti net 15 metų.

Tad atėjo metas paklausti, kas atsitiko per šiuos 15 metų, kad šiandien Vakarų verslo bendrovių reklama – beveik visa – yra nukreipta į tas žiniasklaidos priemones, kurios dažnu atveju daug didesniu mastu skleidžia net pavojingesnes įtakas ir įtaigas, nei kadaise tai darė „Vakaro žinios“, ir ne tik aukština pavojingiausius oligarchus, bet ir pridengia Kremliaus trolių invaziją į Lietuvos piliečių sąmonę. O tuo pat metu Vakarų verslo bendrovių reklama iš vertybinių žurnalų, tokių kaip „Valstybė“, kurie stengiasi kautis su Kremliaus trolių ir oligarchų įtaka bei ją demaskuoti, išnyko.

Gerbiamieji, turėtume kartu bandyti atsakyti į klausimą, kurios Vakarų verslo lyderių vertybės patyrė visišką eroziją, kad šis pokytis tapo toks galingas. Prieš 15 metų neturėjome nė mažiausios abejonės, kad galime sutelkti Vakarų verslo lyderius Lietuvoje ir vienyti Lietuvos visuomenę kovai su Kremliaus trolių įtaka ir už energetinę nepriklausomybę nuo „Gazpromo“ bei skaidrią valdžią, o šiandien stebime masinį Vakarų verslo vienijimąsi su pavojingiausiomis oligarchinėmis grupėmis bei oligarchine valdžia finansuojant Kremliaus trolių invaziją aptarnaujančią žiniasklaidą. Deja, turime labai mažai vilčių, kad mums pavyks suvienyti Vakarų verslą priešintis Kremliaus trolių ir Astravo monstro invazijai.

Tad, kaip rašysime specialiame leidinyje anglų kalba „Democratic World Future“, internetinė erdvė, turėjusi išgelbėti žmoniją iš neskaidrių įtakų, dėl vertybinio Vakarų verslo lyderių paklydimo tapo ne Kremliaus ir neskaidrių grupių įtakos išstūmimo, bet šių įtaigų ir įtakos įsitvirtinimo bei dominavimo instrumentu. Ir tai įgavo sukrečiantį mastą. Turime sukaupę šimtus pavyzdžių, kai Vakarų verslo bendrovių reklama skelbiama ne tik šalia straipsnių, teigiamai rašančių apie pavojingiausius Lietuvoje veikiančius oligarchus, bet ir šalia pačių šlykščiausių Kremliaus trolių skelbiamų komentarų, kuriuose ne tik skleidžiamos įtaigos, nukreiptos prieš Lietuvos valstybę, energetinę nepriklausomybę ir Europos Sąjungą, bet ir menkinami, o kartais ir atvirai dergiami Lietuvos demokratiniai lyderiai, tokie kaip Nepriklausomybę iškovojusio Lietuvos Sąjūdžio lyderis Vytautas Landsbergis, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ar dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.

Galima neabejoti, kad būtent dėl tokių Vakarų verslo finansuojamų įtakų bei įtaigų iš pastarųjų 20 metų net 16 metų Lietuvos valdžioje dominuoja su Rusija verslo ryšiais susiję oligarchai, o vietoj Lietuvos su Vakarais planuoto Visagino atominės elektrinės projekto šalies pasienyje baigiami statyti pirmieji „Rosatomo“ reaktoriai.

Belieka paklausti, ar tikrai Vakarų verslo lyderiai nesuvokia, ką finansuoja, ir kad tuo, ką finansuoja ir kaip tai veikia Lietuvos valstybę, didžiuotis negalima – to reikėtų gėdytis.

Nebent iš tiesų dalis Vakarų verslo dėl tam tikrų interesų tikslingai siekia padėti Kremliaus režimui prijungti Lietuvą prie Astravo monstro, o Seimo rinkimus vėl laimėti karbauskiams, uspaskichams ir jų sąjungininkams. Vis dėlto nesinori tuo tikėti, tad tokį jų elgesį verčiau aiškiname tiesiog pastangomis gyventi patogiau, prisitaikant prie dominuojančių žiniasklaidos grupių reprezentuojamų įtakų. Bet kad ir kokios priežastys lemtų pastaraisiais metais stebimą Vakarų verslo įtaką informacinei erdvei, būtina suvokti, kad tai turi lemiamą įtaką Lietuvos ateičiai, nes Vakarų verslo pinigais gali būti finansuojamas dar vienas „Rosatomo“ reaktorius ar dar vienos Rusijai naudingos oligarchinės valdžios iškilimas. Apie tai detaliau rašysime gegužės numeryje – bandysime atkreipti Vakarų verslo lyderių dėmesį į iššūkius, kurių įveikti, jei jie rems Kremliaus trolių informacinę ir oligarchinių vertybių invaziją, neįmanoma.

Tad nuoširdžiai kviečiame Vakarų verslo lyderius prisiminti, kodėl prieš 15 metų jie nesireklamavo žiniasklaidoje, trolinančioje Lietuvos demokratiją, ir tikslingai reklamavosi toje, kuri stengėsi telkti Lietuvą priešintis Kremliaus bei oligarchų įtakai. Šiandien tai padaryti būtina – ir ne todėl, kad be Vakarų demokratijos vertybių renesanso tokie žurnalai kaip „Valstybė“ egzistuoti negali, o todėl, kad be šio renesanso negali egzistuoti skaidri demokratija, kuria remdamiesi galime kurti saugią ateitį savo piliečiams ir valstybei.

Neabejojame, kad COVID-19 pandemija turėtų tapti vertybinio Vakarų verslo pabudimo ir Lietuvos demokratijos stiprinimo laikotarpiu, kad po šios krizės būtume pasiruošę proveržiui, o ne galutiniam vertybiniam užsitrolinimui. Siekdami šių tikslų į didžiausias Vakarų verslo bendroves, veikiančias Lietuvoje, kreipsimės atskirai. Norisi tikėti, kad mums pavyks ir šį sykį viena svarbiausių žurnalo „Valstybė“ misijų – paskatinti Vakarų verslo lyderius ginti vakarietišką demokratiją ir priešintis destrukcinei įtakai – bus įgyvendinta.

Pagarbiai –

Eduardas Eigirdas

Almantas Gliožeris