Aktualijos

Kreipimasis į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, naujai išrinktą Seimo daugumą ir Lietuvos piliečius: grėsmės akivaizdoje būtina susivienyti 2020 m. gruodžio 3 d. Eduardas EIGIRDAS

Jau mėnuo, kaip pradėjo veikti Astravo atominė jėgainė, kuri, kaip ir prognozavome žurnale „Valstybė“, kelia milžinišką grėsmę Lietuvos valstybei, nes buvusio KGB pareigūno valdoma Rusija statydama šią elektrinę Baltarusijoje siekė ne tik daryti įtaką energetikos politikai, bet ir paversti šį monstrą Rusijos įtaką Baltarusijoje įtvirtinančiu, Kremliaus agentūros įtaką Lietuvoje didinančiu ir egzistencinę grėsmę mūsų valstybei keliančiu projektu.

Todėl nereikia stebėtis, kad ši elektrinė, vos tik pradėjusi veikti, iš karto dėl gedimų buvo sustabdyta. Arba tuo, kad, mūsų redakcijos šaltinių duomenimis, gedimų yra tiek daug, kad ši elektrinė turėtų būti nedelsiant skelbiama avarine, o jos veikla – stabdoma. Tačiau to nebus, nes Kremliaus struktūros būtent tokią elektrinę Lietuvos pasienyje pastatė sąmoningai – klastingai siekė, kad ilgainiui šis monstras padėtų atbaidyti iš Lietuvos Vakarų investuotojus, kaip ir dalį „Astravo“ atominės keliamos grėsmės išsigandusių žmonių, o Lietuvoje savo įtaką dar labiau sustiprintų su Rusija siejamos ar jos naudai veikiančios įtakos grupės – ne tik energetikoje ir versle, bet ir žiniasklaidoje, teisėtvarkoje bei kriminaliniame pasaulyje. O tai leidžia teigti, kad jei nesipriešinsime Astravo atominei elektrinei ir su ja susijusiai invazijai, Lietuva gali virsti kapitalo klanų valdoma valstybe, kurioje daugelis žmonių apie gerovę ir teisingumą galės tik pasvajoti. Tuo suskubs pasinaudoti Rusija jau kituose Seimo rinkimuose, po kurių turėtų įvykti Lietuvos ir Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklais, tačiau Vladimiras Putinas siekia ir sieks, kad tai taptų Rusijos prijungimo prie ES projektu, kuriame Lietuvai atitektų Rusijos oligarchinių ir korupcinių įtakų tilto vaidmuo.

Beje, ši invazija jau galėjo būti įteisinta šį rudenį. Su Rusija verslo ryšiais susijusio oligarcho Ramūno Karbauskio ir jo sąjungininkų suformuota Sauliaus Skvernelio Vyriausybė siekė pasirašyti dokumentą, kuris būtų įteisinęs Rusijos elektros importą į Baltijos valstybes ir leidęs Rusijai mūsų pinigais finansuoti ne tik naujų reaktorių statybas Astrave, bet ir visą pluoštą su Rusija sietinų struktūrų tiek versle, tiek kriminaliniame pasaulyje bei jų invaziją į Lietuvos demokratiją. Tik demokratinių proeuropietiškų jėgų pergalė rinkimuose ir principinga Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovės pozicija lėmė, kad ši Rusijos invazija nebuvo įteisinta. O tada, kaip prieš keletą metų prognozavome žurnale „Valstybė“, iš karto prasidėjo Rusijos invazija per Latviją, kuri pradėjo prekybą iš Rusijos importuojama elektra. Pastaroji yra dar labiau pažeista Rusijos įtakos, todėl, kaip ir SGD terminalo bei išsivadavimo iš „Gazprom“ atveju, vienijasi ne su Lietuvos demokratinėmis jėgomis, o su Rusijos interesais.

Nors po šio įvykio Lietuvos valstybės institucijos ir žengė keletą simbolinių žingsnių, tačiau tik tam, kad užsidėtų pliusiuką, esą priešinasi prasidėjusiai energetinei invazijai. Kaip jau rašiau dešimtis kartų, tokie veiksmai skirti tik Lietuvos visuomenei klaidinti, nes norint įveikti Rusijos invaziją reikia moralizuoti ne diktatūrinę Baltarusiją ar Rusijos įtakose skęstančią brolišką Latviją, o telkti demokratines jėgas JAV, ES sostinėse, Europos Parlamente ir Europos Komisijoje. Labai aiškiai pabrėžti, kad, kaip teigia ES ir aukščiausi Lietuvos politikai, mes visi kartu turėtume kurti saugią žaliosios ekonomikos ateitį, todėl privalome visos ES lygmeniu vieningai priešintis, kad visų mūsų ateityje nelauktų naujas Černobylis.

Deja, Lietuvos visuomenė akivaizdžiai mato, kad jokio telkimo iš dabartinės Vyriausybės nematyti, o naujosios Vyriausybės formavimas labai išsitęsė ir vis labiau apauga trolių įtaka. Juk akivaizdu, kad kiekvieną dieną Lietuvos naujienų portalų komentarų skiltys tiesiog lūžta nuo Rusijos režimui naudingų įtaigų. Stengiamasi visuomenei įteigti nuostatas, kurių tikslas – padėti suformuoti Vyriausybę, kuri būtų neįgali telkti ES ir JAV sąjungininkus priešintis Baltarusijos demokratiją įkalinančiam Astravo projektui ir Rusijos energetinei invazijai. Taigi, Lietuvos pavertimui oligarchinių ir kitokių šešėlinių klanų valdoma valstybe.

Tikrai negaliu atsakyti, kurie ministrai yra verti, o kurie – neverti ministro posto. Tačiau manau, jog visiems Lietuvos patriotams būtina suvokti, kad šiandien delsimas suformuoti Vyriausybę ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir Astravo bei Rusijos energetikos invazijos, kuriai pasipriešinimas iki šiol tik imituojamas, kontekste kelia vis didesnį nerimą. Dar labiau gąsdina faktas, kad kalbant apie Vyriausybės formavimą nė karto nebuvo paminėtas nei Astravo keliamas pavojus ir būtinybė telkti ES bei JAV sąjungininkus šiam pavojui priešintis, nei būtinybė priešintis korupcinėms, oligarchinėms, kriminalinėms bei kitokioms su Rusija sietinoms įtakoms. Nors ryžtas ir drąsa priešinantis Kremliaus invazijai bei šešėlinei korupcinių grupių įtakai turėtų būti svarbiausias aspektas, pagal kurį turėtų būti vertinami naujosios Vyriausybės nariai, nes būtent šiai Vyriausybei teks pareiga sustabdyti Rusijos struktūrų ir su jomis kolaboruojančių Lietuvos atstovų vykdomą invaziją.

Būtent todėl kaip žurnalo „Valstybė“ redaktorius, kuris jau beveik 15 metų priešinasi Rusijos invazijai, kurią anksčiau simbolizavo „Gazprom“ ir jo šalininkai, o šiandien – „Inter RAO“, „Rosatom“ ir daugybė kitų šiam tikslui Rusijos užaugintų struktūrų, kreipiuosi viešu laišku į Prezidentą, naujai išrinkto Seimo demokratines jėgas ir patriotiškus Lietuvos piliečius bei raginu įsisąmoninti, kad svarbiausias iššūkis naujajai Vyriausybei yra pasipriešinti Rusijos energetinei invazijai. Jei nesipriešinsime, jei Astravo monstre atsiras dar keletas reaktorių, galime neabejoti, kad nei gerovės, nei žaliosios ekonomikos valstybės nesukursime. Todėl raginu nutraukti šiuo metu vykstantį procesą, kuris neatrodo nei skaidrus, nei atsakingas, akivaizdžiai užsitęsęs ir padedantis Kremliaus troliams skaldyti visuomenę bei dergti dar nepradėjusią dirbti Vyriausybę. Raginu Prezidentą pasitikėti Ingrida Šimonyte ir jei neturi žinių, kad pasiūlyti kandidatai gali veikti Maskvos ar oligarchinių klanų naudai, patvirtinti jos kartu su nauja valdančiąja dauguma suformuotą Vyriausybę. Gal joje ir nebus šventųjų, tačiau tikiuosi, kad nebus ir kelių Rusijos imperijos invazijai tiesėjų.