Mokslas

Kol Lietuva tarsi įstrigusi XX a. pabaigoje, Kinija jau žengia į XXII a. 2025 m. vasario 17 d. Karolis MAKRICKAS

Lietuvai tebesvarstant apie pirmuosius žingsnius modernaus miesto transporto link – dešimtmečius planuojant metro Vilniuje ir vos po vieną tramvajaus liniją Kaune ir Klaipėdoje, Kinija išgyvena tikrą susisiekimo ir transporto revoliuciją. Per kiek daugiau nei tris dešimtmečius ši valstybė dėl savo ambicijų, inovacijų ir nenumaldomo siekio auginti ekonomiką iš atsiliekančios šalies transformavosi į pasaulinę susisiekimo ir transporto infrastruktūros gigantę bei elektromobilių gamybos lyderę. Taigi, ką ir kaip Kinijai pavyko pasiekti, kokios strategijos buvo taikomos ir kokių pamokų iš to galėtų išmokti Lietuva?

Kinijos tapimas pasaulio ekonomikos lydere neatsiejamas nuo didžiulių investicijų į transporto infrastruktūrą. Tai prasidėjo dar XX a. pabaigoje ir itin suaktyvėjo po 2008 m. pasaulinės finansų krizės. Skaičiuojama, kad vien per pastarąjį dešimtmetį Kinija, daugiau nei 2 trln. JAV dolerių investavusi į infrastruktūrą ir technologijas, pasiekė tokį transporto sektoriaus šuolį, kurį pavadinti revoliuciniu tiesiog nesolidu, mat tai išties tektoninis poslinkis po kojomis, darantis įtaką visam pasauliui. Kaip teigė buvęs Pasaulio banko prezidentas Jim Yong Kimas, „Kinijos infrastruktūros plėtra nėra vien nacionalinė sėkmės istorija, tai –
pasaulinis fenomenas. Ji transformavo didžiulės šalies ekonominę geografiją ir kaimo bei miesto vietoves sujungė precedento neturinčiais būdais.“

Štai keletas skaičių iš Kinijos per pastaruosius dešimt metų įgyvendintų projektų: 20 tūkst. km naujų geležinkelių, kuriais 350 km/val. greičiu rieda greitieji traukiniai; 1 tūkst. naujų tiltų, tarp jų esantys Sihoumeno ir Dziaodžou įlankos tiltai yra vieni ilgiausių pasaulyje; 500 naujų tunelių; 1 200 km naujų metro linijų; 82 nauji oro uostai, netrukus keleivius skraidinsiantys ne tik lėktuvais, bet ir keleiviniais dronais, mat jau atlikta net 42 tūkst. bandomųjų skrydžių. Galop, penkių didžiausių rekonstruotų Kinijos jūrų uostų priimtų krovinių kiekis padidėjo beveik šešis kartus – iki 3,5 mlrd. tonų. Kinija taip pat žada, kad iki 2035 m. iš viso turės 27 pagrindinius pakrantės uostus ir 36 pagrindinius vidaus upių uostus. Siekiant didžiausio efektyvumo, į juos bus integruotos dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir 5G ryšio sistemos.

Ši statistika iliustruoja Kinijos gebėjimą inžinerijos ir logistikos projektus įgyvendinti tokiu mastu, kokiu pasigirti negali jokia kita valstybė. Kaip rašo „Fortune“, pagal Kinijos transporto plėtros baltąją knygą, šalis siekia iki 2035 m. sukurti „modernią, visapusę ir darnią“ transporto sistemą, kuri apimtų ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir pažangias valdymo bei informacines technologijas. Kinija ne tik gerina susisiekimą šalies viduje, bet ir aktyviai dalyvauja tarptautiniuose transporto koridorių projektuose, tokiuose kaip iniciatyva „Viena juosta – vienas kelias“, kuria siekiama Aziją sujungti su Europa ir Afrika. Iniciatyva apima ne tik sausumos kelius ir geležinkelius, bet ir jūrų uostus bei kitą infrastruktūrą. Galop, proveržis transporto sektoriuje neapsiriboja vien tik įprasta infrastruktūra. Kinija aktyviai investuoja ir į ateities transporto technologijas, tokias kaip autonominiai automobiliai, greitieji magnetinės levitacijos traukiniai ir pažangiosios logistikos centrai, kuriuose dirba tik robotai.

Elektromobiliai

Nors lygindamas JAV ir Kinijos investicijas į transporto infrastruktūrą JAV prezidentas Barackas Obama ne kartą minėjo, kad Jungtinės Valstijos negali „užmigti ant laurų“, ir bandė skatinti žaliąją energetiką bei elektromobilių gamybą, atrodo, kad JAV vis dėlto užmigo. Ir čia kalba eina ne tik apie greituosius traukinius, bet ir apie elektromobilius. Šiandien Kinija – neabejotina elektromobilių gamybos ir pardavimo lyderė, mat jos elektromobilių pramonė pranoksta konkurentus pagal mastą, inovacijas ir įtaką. „Bloomberg“ skelbia, kad 2023 m. šalyje buvo parduota apie 9 mln., o 2024 m. – jau beveik 12 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, kuriuos kinai klasifikuoja kartu ir vadina xīn néng yuán qì chē (liet. „naujos energijos transporto priemonės“).

Tai milžiniška pažanga šaliai, kuri vos prieš dešimtmetį buvo vos pastebima elektromobilių rinkos dalyvė. Anot Europos automobilių gamintojų asociacijos, prieš penkerius metus rinkos dalis, tenkanti kiniškiems elektromobiliams, Europoje buvo tik 0,4 proc., o 2024 m. pabaigoje viršijo 11 procentų! Globaliame kontekste Kinijai tenka apie 30 proc. pasaulinės elektrinių transporto priemonių rinkos, vertos apie 480 mlrd. JAV dolerių. Anot „Incorrys“, tikėtina, kad ir toliau sparčiai augant pasauliniam elektromobilių pardavimui („S&P Global Mobility“ prognozuoja, kad 2025 m. bus parduota 30 proc. daugiau elektromobilių) augs ir Kinijos rinkos dalis – iki 2030 m. ji gali pasiekti 45–60 proc., o visa elektromobilių rinka bus verta apie 1,2 trln. JAV dolerių.