Aktualijos

Kokią Lietuvą kurs Gintautas Paluckas? m. d. Eduardas EIGIRDAS

Į prezidento postą sugrįžęs Donaldas Trumpas pagrindiniu savo darbo įvardijo JAV sustiprinimą – aukso amžiaus amerikiečiams sukūrimą. Atsižvelgiant į JAV geopolitinę, ekonominę, karinę, technologinę ir į jo kartu su politiniais sąjungininkais sukoncentruotą galią, to jam siekti, be jokios abejonės, yra gerokai lengviau nei kitų valstybių lyderiams. Vis dėlto reikia pripažinti ir tai, kad be D. Trumpo užsidegimo ir ryžtingų sprendimų, kurių dalis gali patikti, o dalis – tiesiog šokiruoti, joks proveržis nebūtų įmanomas.

Kaip seksis D. Trumpui, bus galima spręsti jau po metų, o mums Lietuvoje daug svarbiau, kaip seksis Gintautui Paluckui, kuris tapo naujuoju Lietuvos Respublikos ministru pirmininku ir kuriam teko milžiniška atsakomybė už mūsų valstybės ateitį, tačiau kuris turi daug mažesnes galimybes vykdyti ryžtingą politiką. Taigi, tik sugebėdami identifikuoti ir paremti būtinus darbus galime tikėtis lyderystės ir pažangos, kuri padėtų stiprinti valstybę ir kurti saugią ateitį.

G. Palucko misija – pakloti pamatus taikiai ateičiai

Kaip rašome šio numerio „Įžvalgų“ skiltyje, didžiausia kito karo su Rusija, galinčio kelti pavojų ir mūsų valstybei, grėsmė kils per artimiausius penkerius–dešimt metų, tad jei norime iki minimumo sumažinti karo ar net Lietuvos okupacijos galimybę, turime siekti, kad mūsų šalies gynybinė galia sparčiai augtų ne tik artimiausius penkerius metus, bet visą dešimtmetį. Taip parodytume pavyzdį ir sutelktume visas mūsų regiono bei Europos Sąjungos valstybes žengti šiuo keliu. Tai būtų geriausias Rusijos agresijos atgrasymo būdas, užtikrinsiantis taiką. Norint pasiekti šį tikslą būtina ne tik realizuoti trumpalaikį gynybos stiprinimo proveržį (tai padaryti visai nesunku – tereikia pasiskolinti dešimt ar daugiau milijardų eurų ir prisipirkti ginklų), bet ir vykdyti daug komplikuotesnę ekonomikos, technologinės ir socialinės pažangos skatinimo bei kompleksinę valstybės pamatų stiprinimo viziją, kuria galėtų būti paremti ilgalaikiai gynybos stiprinimo, gerovės didinimo ir visuomenės vienijimo tikslai, nes tik jų visuma leis užtikrinti saugią mūsų valstybės ateitį.

Būtent G. Paluckui ir jo vadovaujamai Vyriausybei tenka ši grandiozinė atsakomybė. Deja, jiems teks veikti daugybės išorės ir vidaus destrukcinių įtakų aplinkoje. Visų pirma, D. Trumpo politika gali daryti įtaką ne tik Europos Sąjungos ir Lietuvos ekonomikai, bet ir globalesnei aplinkai, susijusiai su Rusija ir jos destrukciniu veikimu, kuris visada būdavo vienas didžiausių trukdžių Lietuvos pažangai. Neabejotina, kad taip bus ir toliau. Tai prisidės ir prie vietinių įtampų, kuriomis Lietuvoje ir valdančiosios koalicijos viduje pasirūpins tokie veikėjai kaip Remigijus Žemaitaitis, o išorėje – subulvarėjusi žiniasklaida, oligarchinės ir kitokios interesų grupės, kurioms silpnesnė ir ne tokia ambicinga valstybės stiprinimo vizija yra gerokai naudingesnė, nes leidžia išsaugoti, o gal ir dar kokybiškiau valstybėje generuojamą ekonominę naudą koncentruoti savo kišenėse. Tad galime neabejoti, kad G. Paluckui kurti stiprią Lietuvą bus daug sunkiau nei D. Trumpui kurti stiprias JAV, tačiau ir teigiami rezultatai bus gerokai vertingesni, nes, kitaip nei JAV, kurioms invazija negresia, tokios pažangos vaidmuo apsaugant mūsų valstybę nuo karo bus milžiniškas.

Svarbus elito pasirinkimas – padėti ar sabotuoti?

Ar G. Paluckui gali pavykti? Jei pažangi Lietuvos visuomenės ir elito dalis tik pasyviai stebės – tikrai ne, nes pasipriešinimas matomas jau dabar. Nesunku pastebėti, kad dabartinėje informacinėje aplinkoje kiekvienas G. Palucko pareiškimas apie tai, ką būtina daryti, populistinių veikėjų išverčiamas į raginimą padaryti kažką bloga Lietuvai ir jos žmonėms. Visame tame iš karto puola murkdytis žiniasklaida ir socialinių tinklų kūrėjai. Šis murkdymasis suformuoja itin nepalankią aplinką ryžtingai ir tvariai pažangai. Būtent todėl iki šiol neturime bent kiek aiškesnės vizijos, kaip didinsime gynybos finansavimą iki 5 ar net 6 proc. BVP, nei mokesčių transformacijos, nei kovos su biurokratija gairių.

Tikėtina, kad jų ir nebus, arba jos bus nepakankamos ir netvarios, jei tuo metu, kai pažangą trolinančios pajėgos veiks iš visų jėgų, o bandančiųjų paskatinti pažangą ir šviesti bei vienyti visuomenę vardan gerovės ir saugios ateities pajėgos bus gerokai silpnesnės ar jų visai nebus. Privalome tuo pasirūpinti – būtent todėl artėjančiame „Lietuvos Davoso“ forume stengsimės įvardyti svarbiausias proveržio kryptis ir skatinti Lietuvos verslo bei politikos lyderius tartis dėl galimų sprendimų, kurie duotų didžiausią naudą ekonomikos augimui, piliečių gerovei ir tvariam gynybos finansavimui, taip pat raginsime apsispręsti, ar remsime būtinus sprendimus ir padėsime G. Palucko Vyriausybei juos priimti, ar ir toliau daugelis vienysis su tais, kurie pasyviai ar aktyviai juos sabotuos, nusimes atsakomybę už valstybės ateitį ir rūpinsis tik savo gerove, interesais, garbe ir taip padės kurti aukso amžių ne Lietuvai ir jos žmonėms, o savo kišenei.

Tiesa, gali būti, kad dalis verslų, taip pat ir valdomų valstybės, situaciją vertina kitaip. Stebint po Seimo rinkimų vykstančius pokyčius susidarė įspūdis, kad net dalis valstybės įmonių vadovų yra nusprendę, kad naujoji valdančioji dauguma gali vengti pažangos, stiprinsiančios valstybę, ypač tose srityse, kurios svarbios kovojant su Rusijos ir naftos koncernų interesais bei šių galių naudai veikiančių grupių daroma įtaka. Tikėtina, jog jie mano, kad Lietuvos politika grįžta į praeitį, todėl kartosis kažkas panašaus į draugystės su Rusijai naudingais veikėjais procesą, kurį kairiosios jėgos išgyveno su koncernu „Gazprom“ ir jo draugais. Vis dėlto mes manome, kad nors abejonės koalicija, atsižvelgiant į visus jos dalyvius, turi pagrindo, taip manantieji apie G. Palucką klysta. Neabejojame, kad jei aplinka bus palanki, G. Palucko Vyriausybė stengsis įgyvendinti gana didelį proveržį ekonomikos, technologijų, socialinių reikalų ir gynybos srityse, didins verslo potencialą ir visuomenės gerovę. Tad kiekvienam teks rinktis, kurioje pusėje būti: ar tų, kurie padeda šio proveržio siekti, ar tų, kurie padeda jį sabotuoti.